Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį - 50 MGL (1883,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų)) dydžio bauda, paskirta bauda sumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Č. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2019 m. liepos 13 d., apie 18 val. 40 min, Ukmergės r., nukentėjusiojo G. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, tyčia du kartus savo galva sudavė G. P. į galvos sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairį skruostą, tokiais neteisėtais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. P. nubrozdinimą po kaire akimi, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. jis su savo sugyventine I. M., seserimi E. Č. ir V. J. buvo kapinėse, esančiose (duomenys neskelbtini). Tuomet užvažiavo pas Bastūnų I k., gyvenančią jo seserį I. ir jos sugyventinį G. Kai atvažiavo pas seserį jis jau buvo išgėręs kažkiek alkoholio. Tada palaipsniui tarp jo ir G., kuris jam atrodo irgi buvo neblaivus, kilo žodinis konfliktas. Kuris pirmas tą konfliktą pradėjo jis neprisimena. Jie konfliktavo dėl kažkokių nereikšmingų dalykų, kurių dabar jis negali įvardinti, nes neprisimena. Žodis po žodžio jis ir G. susigrūmė. Kuris pirmas pradėjo grumtynes jis negali pasakyti, neprisimena, jam atrodo abu vienu kartu pradėjo grumtis. Jis negali pasakyti kaip jie grūmėsi, jie neplanavo grumtis. Apsistumdė ir taip gavosi, kad G. jam bandė suduoti kažkuria ranka, bet juos pradėjo skirti kažkuri iš seserų. G. jam nepataikė. Atsimena, tik, kad po to, kai G. nepavyko jam suduoti, jis tikrai dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė G. į veidą. Kai jie stumdėsi jis gal galėjo G. ir galvą užgauti, bet neprisimena. Atsimena, kad jam lyg iš dešinės pusės paakio pradėjo bėgti kraujas, neprisimena tiksliai. Po jo smūgio G. į veidą kažkas išvietė policiją. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (b. l. 86-88).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. Č. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 19-20), liudytojų I. Č., I. M., V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 31-33, 37-39, 52-54), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 11-16), medicininių dokumentų apžiūros protokolu (b. l. 60-62), visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2019 m. liepos 13 d., apie 18 val. 40 min, jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir jo sugyventinė I. Č.. Jie nuo 17 val., sugyventinei grįžus iš darbo abu namuose gėrė alų, žiūrėjo televizorių ir kalbėjosi. Jiems bežiūrint televizorių, į jų namus atvažiavo sugyventinės brolis V. Č., sugyventinės sesuo E. Č. ir jos sugyventinis V. E.. V. Č. atvažiavo būdamas neblaivus. Namuose V. Č. jo pradėjo klausti ir priekaištauti, kodėl jis neskiria piniginių lėšų uošvienės, tai yra sugyventinės Irmos, motinos kapo tvarkymui. Jis atsakė, kad neturėtų to daryti. V. Č., tai išgirdęs, jam sėdint virtuvėje ant suolo iš galvos smūgiavo du kartus į jo galvos sritį. Po šių smūgių jis atsistojo nuo suolo. Tada V. Č. jam dar kartą rankos kumščiu trenkė į kairės pusės skruostą. Tada jie susikibo ir pargriuvo ant žemės, kas buvo toliau jis daugiau negali nieko pasakyti, nes kiti bute buvę asmenys juos išskyrė. Nuo suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą, jam iš nosies ir skruosto pradėjo bėgti kraujas (b. l. 19-20).

Kaip matyti iš liudytojos I. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji yra V. Č. sesuo. G. P. jau 17 metų yra jos sugyventinis. 2019 m. liepos 13 d., pavakary, tikslaus laiko neprisimena, ji ir G. P. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ji buvo kambaryje, o jos sugyventinis – virtuvėje. Jie abu buvo išgėrę alkoholio. Jai būnant salone, netikėtai įėjo jos brolis V., jo sugyventinė I., sesuo E. Č. ir jos sugyventinis V. J.. Visi jie, išskyrus I., kuri negeria alkoholio, buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jie pradėjo reikalauti, kad ji turėtų duoti jiems pinigų už kapų tvarkymą. Ji pradėjo sakyti, kad šiuo metu pinigų neturi ir duos kai gaus algą. Tada V. nuėjo į virtuvę, kurioje buvo jos sugyventinis. Būdama kambaryje ji girdėjo kaip tarp V. ir G. kilo konfliktas dėl kapų tvarkymo. Kai V. pradėjo reikalauti iš jos sugyventinio pinigų, pastarasis šiam atsakė, kad V. neprisidėjo pinigais kai mirė sugyventinio motina. V. matyt užpyko, nes būdama salone, kuris yra prie pat virtuvės, ji išgirdo grumtynių garsus. Ji iškarto suprato, kad virtuvėje kilo muštynės. Ji ėjo link virtuvės norėdama pažiūrėti kas vyksta ir išskirti besimušančius, tačiau E. užstojo kelią. Kai pagaliau įėjo į virtuvę, muštynės jau buvo pasibaigę. Ji tik pamatė, kad iš jos sugyventinio nosies bėga kraujas, akyje yra kraujosruva. Savo brolio veide jokių sužalojimų nematė. Ji iškvietė policiją. Virtuvėje konflikto tarp G. ir V. metu buvo E., V. ir I. (b. l. 31-33).

Kaip matyti iš liudytojos I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji yra V. Č. sugyventinė. 2019 m. liepos mėn., tikslios dienos neprisimena, ji, V. Č., sugyventinio sesuo E. Č. ir V. J. atvyko į (duomenys neskelbtini), pas sugyventinio seserį I. ir jos sugyventinį G. V. Eglė ir V. atvyko jau būdami neblaivus. I. ir G. taip pat buvo neblaivūs. Ji vienintelė buvo negėrusi alkoholio. Jie atvyko gal 16 val. ar 17 val. Pas G. ir I. namuose alkoholio niekas nebegėrė. Ji sėdėjo su I. ir E. viename kambaryje, o G., V. ir V. buvo virtuvėje. Pradžioje būdama kitame kambaryje pro atidarytas duris ji girdėjo, kaip V. pradėjo G. aiškinti, kad jis su Irma turi prisidėti prie paminklo pirkimo. Tada tarp G. ir V. kilo konfliktas. Ji išgirdo garsus panašius į grumtynes. Kas pirmas pradėjo muštynes ir kas juose nutiko ji nematė. Ji tik įbėgo į virtuvę ir pamatė, kad V. būdamas pasilenkęs laiko suėmęs savo kaire ranka gulinčiam ant grindų ant nugaros G. už marškinėlių ties kaklu, o dešine ranka buvo užsimojęs ir norėjo suduoti G. smūgį. Tačiau V. G. nesudavė, kadangi E. kažkaip suėmė viena ranka V. už kaklo, o kita ranka už rankos, tiksliai neprisimenu. Tada V., kuris tuo metu buvo virtuvėje pasakė tvarkykitės patys ir išėjo į lauką. E. apsikabino V. ir jį laikė, o ji ramino V. žodžiu. Ji matė, kad V. ir G. iš nosies bėga kraujas. Į virtuvę atėjo I. ir iškvietė policiją (b. l. 37-39).

Kaip matyti iš liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis yra E. Č. sugyventinis jau gal 18 metų. Visus jos šeimos narius labai gerai pažįsta. 2019 m. vasarą, tikslios dienos neprisimena, dienos metu, po pietų, jis, E. Č., jos brolis V. Č. ir jo sugyventinė I. M. užvažiavo į svečius pas E. ir V. seserį I. su jos sugyventiniu G., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Jie visi išskyrus I. buvo neblaivūs. I. ir G. taip pat buvo neblaivūs. Jie kartu net nespėjo išgerti, kadangi tik nuvykus į I. ir G. namus, maždaug po dvidešimties minučių, kažkuriame kambaryje, atrodo virtuvėje, kilo žodinis konfliktas tarp V. ir G. Dėl ko kilo tas konfliktas jis nežino, nesigilino. Supratęs, kad po žodinio konflikto gali būti ir veiksmų vienas kito atžvilgiu jis iškarto išėjo iš virtuvės ir tikrai paties konflikto nematė. Gali būti, kad kažko neprisimena dėl savo girtumo (b. l. 52-54).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Buto durys yra namo dešinėje pusėje, iš galinės pusės. Įėjus pro atidarytas medines rudos spalvos duris patenkama į buto koridorių. Iš koridoriaus kairėje pusėje yra durys pro kurias patenkama į patalpą Nr. 1, kurios viduje yra dvigulė lova, staliukas, sekcija, televizorius. Koridoriaus gale yra durys vedančios į patalpą Nr. 2, kurios viduje yra fotelis, sofa-lova, metalinis pečius. Iš koridoriaus dešinėje patenkama į patalpą Nr. 3, kurios viduje kairėje yra pečius, spintelė, skalbimo mašina, dujų balionas, dešiniau stalas, dujinė viryklė, suolas, kėdė ir kiti namų apyvokos daiktai. Apžiūrėjus butą nusikaltimo pėdsakų nerasta, neužfiksuota (b. l. 11-16).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, nukentėjusiojo G. P. medicinos dokumentų apžiūroje dalyvavęs teismo medicinos specialistas, susipažinęs su medicininiais dokumentais ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis pateikė išvadą, kad nukentėjusiajam G. P. padarytas nubrozdinimas po kaire akimi, paveikus kietu buku daiktu galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 60-62).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo, įvykio vietoje alkotesteriu ALCOTEST 7510 V. J. nustatytas 3,05 promilių girtumas. G. P. nustatytas 2,46 promilių girtumas. V. Č. tikrintis girtumą atsisakė kai jam buvo būdingi apsvaigimo nuo alkoholio požymiai (b. l. 28).

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Tokiu būdu, aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. Č. 2019 m. liepos 3 d. mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį G. P., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Č. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 96-99).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo V. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau buvo teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka baustas vieną kartą. Yra dirbantis. V. Č. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Įvertinus aptartas aplinkybes, V. Č. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomą skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis) bei paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3-7 dalys).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Č. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu V. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą (duomens neskelbtini), o darbo netekimo atveju per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, V. Č. paskirti 5 MGL (250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir gimimo datą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir gimimo datą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.