Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo L. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 95-6 netaikyti L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. S. (toliau – ir L. S.) nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta (su 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu) 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. sausio 11 d.) – 10 mėnesių 26 dienos.

3. Komisija 2021 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 95-6, kuriuo nutarė L. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nutarime sprendė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, todėl teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo L. S. skundą dėl Komisijos 2021 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 95-6 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant tuo, kad, nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis L. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad teismo motyvai yra formalūs, deklaruojamojo pobūdžio ir iš esmės nepagrįsti. Anot skundo autoriaus, atsisakydamas tenkinti jo skundą, teismas rėmėsi tik senomis aplinkybėmis, kurios jį charakterizuoja ne itin teigiamai. Tuo tarpu šiuo metu likusi neatlikta bausmės dalis yra 8 mėnesiai, L. S. turi šeimą, su kuria palaiko tvirtus socialinius ryšius, turi gyvenamąją vietą, sutinka būti probuojamas taikant intensyvią priežiūrą, eilę kartų skatintas, teigia, kad nori integruotis į visuomenę, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba. Nors teismas nuteistojo skundo netenkino, tačiau skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visi pagrindai ir sąlygos taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis taip pat pažymėjo, kad jis pasitaisė, stengiasi visur ir visada elgtis nepriekaištingai. Be to, lygtinio paleidimo taikymas nėra siejamas su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu. Tuo labiau, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių L. S. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. S. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam L. S. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš 2020 m. gruodžio 31 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 63-5145 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam L. S. nustatoma vidutinė – 43 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad nuo pirminio vertinimo, atlikto 2018 m. lapkričio 27 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 25 balais (buvo 68 balai) ir tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai balai (18 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės (ne)taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti L. S. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones. Teigiamai L. S. elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, per visą bausmės laikotarpį yra 5 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą, taip pat, savanoriškai dengia turimus įsiskolinimus. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu byloje nenustatyta.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, L. S. anksčiau teistas tris kartus, o padarytos nusikalstamos veikos yra daug sunkesnės. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pilnamečiams ir nepilnamečiams, padarymą, kurios priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, praeityje nuteistajam buvo vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, laisvės bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto. Taigi, anksčiau nuteistajam taikyta probacija įtakos jo elgesiui nepadarė, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Šie faktai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia L. S. netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Bet to, L. S., atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat buvo parodytas pasitikėjimas juo, nustatant lengvesnes bausmės atlikimo sąlygas, t. y. nuo 2019 m. birželio 20 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau nuo 2020 m. vasario 10 d. teisė išvykti be sargybos ar palydos yra sustabdyta 6 mėnesiams, nuteistasis buvo perkeltas į pataisos namus, o 2020 m. vasario 25 d. nuteistasis buvo nubaustas drausmine tvarka, už ką jam atimta teisė išvykti be sargybos ar palydos. Nors šiuo metu L. S. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau aplinkybės, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir žinodamas nustatytas elgesio taisykles jas pažeidė, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo tam tikrą jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę bei leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija dar turi būti tęsiama. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, L. S. ankstesni nusikalstami veiksmai yra nekintantis kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

11. Be to, L. S. skundo argumentai, jog Komisija ir apylinkės teismas, svarstydami jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepagrįstai įvertino jo padarytus nusikaltimus ir jų pavojingumą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje sudaro galimybę susidaryti visapusišką įspūdį apie nuteistojo asmenybę ir negali būti laikomas neteisėtu. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindami nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydami nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė nutarimą ir nutartį. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, aplinkybės apie nuteistojo padarytus nusikaltimus, buvo įvertintos kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju, padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad L. S. pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis jau tikrai ilgą laiką atlikinėja bausmę yra suprantama, bet, įvertinus visumą aplinkybių, spręstina, kad šis procesas dar turi tęstis struktūruotoje aplinkoje.

12. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas ir kitas L. S. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys, kurį savo elgesiu nuteistasis gali įtakoti – mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad kriminalinėje istorijoje yra konstatuoti net keli nekontroliuojamo pykčio protrūkiai, nuteistasis ne visada įvertindavo pasekmes, nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios didino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pažymėtina, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys buvo įvertintas remiantis šiuo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis, nuteistojo požiūri į jam taikomą priežiūrą, todėl minėtas kriminogeninis rizikos veiksniai neabejotinai išlieka aktualus ir sprendžiant galimo lygtinio paleidimo klausimą.

13. Taigi, įvertinus L. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais, pastovios gyvenamosios vietos. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. artimųjų buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog L. S. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

14. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir formaliai, neatsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius faktus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių L. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.