- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-145-382-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- M. P., R. S., O. F., D. R.
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
gynėjams adv. Reginai Baranauskienei, Juozui Ančiukaičiui, Vladui Vitkauskui, Mirjamai Lisauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. P., D. R., R. S. ir O. F. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už apgaule įgytą 6000 Lt vertės J. P. turtą nuteistas vieneriems metams septyniems mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už apgaule įgytą 7000 Lt vertės J. G. turtą nuteistas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už apgaule įgytą 3000 Lt vertės V. P. turtą nuteistas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už apgaule įgytą 1000 Lt vertės N. K. turtą nuteistas vieneriems metams septyniems mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str., 182 str. 1 d. už pasikėsinimą apgaule įgyti 1000 Lt vertės J. T. turtą nuteistas vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė nustatyta ketveri metai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2007 m. spalio 25 d.
D. R.
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už apgaule įgytą 6000 Lt vertės J. P. turtą nuteistas vieneriems metams septyniems mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už apgaule įgytą 7000 Lt vertės J. G. turtą nuteistas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė nustatyta treji metai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už apgaule įgytą 6000 Lt vertės J. P. turtą nuteistas vieneriems metams devyniems mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str., 182 str. 1 d. už pasikėsinimą apgaule įgyti 1500 Lt vertės J. P. turtą nuteistas vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už apgaule įgytą 7000 Lt vertės J. G. turtą nuteistas vieneriems metams devyniems mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už apgaule įgytą 3000 Lt vertės V. P. turtą nuteistas vieneriems metams devyniems mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už apgaule įgytą 1000 Lt vertės N. K. turtą nuteistas vieneriems metams devyniems mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str., 182 str. 1 d. už pasikėsinimą apgaule įgyti 1000 Lt vertės J. T. turtą nuteistas vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė nustatyta ketveri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
O. F. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str., 182 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė nustatyta dveji metai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityta pagal 2008 m. birželio 27 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Iš M. P., D. R. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai J. P. 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai J. G. 7000 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Iš M. P. ir R. S. solidariai priteista nukentėjusiajai V. P. 3000 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai N. K. 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P., D. R. ir R. S. nuteisti už tai, kad „veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą tyčią, apgaule savo naudai įgijo svetimo turto, t.y.:
R. S., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, 2007-09-29, apie 12.47 val., neteisėtai pasinaudojęs mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino J. P. telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigūnu bei melagingai pranešęs nukentėjusiajai apie jos anūko V. M. neva padarytą nusikaltimą, kurio metu jos anūkas automobiliu sužalojo merginą, pareikalavo sumokėti 10000 Lt. Nukentėjusiajai sutikus sumokėti 6000 Lt, R. S. pasakė, kad pas ją atvažiuos sužeistosios merginos giminaitis, su kuriuo ji turės nuvykti banką. Netrukus po pokalbio, M. P. ir D. R., vykdydami R. S. telefonu duotus nurodymus dėl pinigų paėmimo, atvažiavo pas nukentėjusiąją J. P., adresu (duomenys neskelbtini). D. R. nuėjo į butą ir atsivedė nukentėjusiąją į taksi automobilį, kuriame jau sėdėjo ir M. P.. Visi kartu jie nuvažiavo į AB banką „Hansabankas”, adresu Taikos pr. 22, Klaipėda. M. P. ir D. R. įvedė J. P. į banką. Banke nukentėjusioji iš savo sąskaitos paėmė 6000 Lt, kuriuos gavę kaltinamieji pasišalino. Gautus 6000 Lt D. R., M. P. ir R. S. pasidalino tarpusavyje. Tokiu būdu, kaltinamieji M. P., R. S. ir D. R. iš nukentėjusiosios J. P. apgaulės būdu savo naudai įgijo 6000 Lt“.
Be to, R. S. ir O. F. nuteisti už tai, kad „veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami vieningą tyčia, apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimo turto, t.y.:
R. S., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, 2007-09-29, apie 16.00 val., neteisėtai pasinaudojęs mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino J. P. telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir, melagingai pranešęs apie tai, kad sumokėtų 6000 Lt už anūko V. M. tariamą nusikaltimą sužalotos mergaitės tėvui neužtenka, pareikalavo sumokėti likusią sumą, kurios trūko padengti tariamai padarytai 10000 Lt žalai. Nukentėjusioji J. P. sutiko sumokėti dar 1500 Lt ir pasakė, kad pinigų paimti reikia važiuoti į banką. Netrukus po to, O. F. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydami R. S. telefonu duotus nurodymus dėl pinigų paėmimo, taksi atvyko pas J. P., adresu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nuėjo į butą ir atsivedė nukentėjusiąją į taksi. Jie kartu nuvažiavo į AB banką „Hansabankas", adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, prekybos centre „Akropolis". Ji įvedė J. P. į banką, privedė prie kasos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes nusikaltimo vietoje, banko darbuotojai įtarus apgaulę, O. F. sulaikė policijos pareigūnai. Tokiu būdu, kaltinamieji R. S. ir O. F. pasikėsino apgaule savo naudai iš nukentėjusiosios J. P. įgyti 1500 Lt“.
Be to, M. P., D. R. ir R. S. nuteisti už tai, kad „veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami vieningą tyčią, apgaule savo naudai įgijo svetimo turto, t.y.:
R. S., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, 2007-10-19, apie 14.45 val., neteisėtai pasinaudojęs mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino J. G. telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigūnu melagingai pranešė apie jos anūko I. G. tariamai padarytą nusikaltimą, kurio metu jos anūkas neva automobiliu sužalojo merginą ir pareikalavo apmokėti anūko padarytą 8 000 Lt žalą, tam, kad I. G. nebūtų keliama baudžiamoji byla. J. G. sutikus sumokėti 7000 Lt, R. S. pasakė, kad paimti pinigų atvažiuos nukentėjusios merginos brolis. Tą pačią dieną, 14.52 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo mobiliaus ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino M. P. į mobilųjį, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė pastarajam vykti paimti pinigų adresu (duomenys neskelbtini). M. P. 14.57 val. mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino D. R. į mobilųjį, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pat nurodė vykti minėtu adresu. M. P. ir D. R., vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymą dėl pinigų paėmimo, atvyko pas nukentėjusiąją J. G., adresu (duomenys neskelbtini). M. P. iš nukentėjusiosios paėmė 7000 Lt ir pasišalino. Gautus 7000 Lt M. P., D. R. ir R. S. pasidalino tarpusavyje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Tokiu būdu, kaltinamieji M. P., R. S. ir D. R. iš nukentėjusiosios J. G. apgaulės būdu savo naudai įgijo 7000 Lt“.
Be to, M. P. ir R. S. nuteisti už tai, kad „veikdami bendrininkų grupe, turėdami vieningą tyčią, apgaule savo naudai įgijo svetimo turto, t.y.:
R. S., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, 2007-10-22, apie 15.53 val., neteisėtai pasinaudojęs mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino V. P. telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigūnu, melagingai pranešė apie jos anūko V. P. tariamai padarytą nusikaltimą, kurio metu jos anūkas neva automobiliu sužalojo merginą ir pareikalavo apmokėti anūko padarytą 6000 Lt žalą, tam, kad V. P. nebūtų iškelta baudžiamoji byla. V. P. sutiko sumokėti 3000 Lt. Tada R. S. pasakė jai, kad iškvies taksi, kuriuo ji turi nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir perduoti pareigūnui pinigus. Tuo metu 16.09 val. R. S. mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino M. P. į mobilųjį, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė nuvykti paimti iš nukentėjusiosios pinigų adresu (duomenys neskelbtini). M. P. atvažiavo nurodytu adresu, prisistatė V. P. nukentėjusiosios autoįvykio metu merginos broliu A. I. ir, gavęs iš V. P. 3000 Lt, pasišalino. Gautus 3000 Lt M. P. pasidalino tarpusavyje su R. S.. Tokiu būdu, kaltinamieji M. P. ir R. S. iš nukentėjusiosios V. P. apgaulės būdu savo naudai įgijo 3000 Lt“.
Be to, M. P. ir R. S. nuteisti už tai, kad „veikdami bendrininkų grupe turėdami vieningą tyčią apgaule savo naudai įgjo svetimo turto, t.y.:
R. S., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, 2007-10-23, apie 16.54 val., neteisėtai pasinaudojęs mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino N. K. telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigūnu, melagingai pranešė apie jos anūko Antano tariamai padarytą nusikaltimą, kurio metu jos anūkas neva automobiliu sužalojo merginą ir pareikalavo apmokėti anūko padarytą 2000 Lt žalą, tam, kad nebūtų iškelta baudžiamoji byla. N. K. sutiko sumokėti 1000 Lt. R. S. jai pasakė, kad paimti pinigų atvyks policijos pareigūnas. Netrukus po to, M. P. vykdydamas R. S. duotus nurodymus dėl pinigų paėmimo, atvyko pas nukentėjusiąją N. K. į butą, adresu, (duomenys neskelbtini), kur prisistatęs nukentėjusiosios autoįvykio metu merginos broliu T. S. iš N. K. paėmė 1000 Lt ir pasišalino. Gautus 1000 Lt M. P. pasidalino tarpusavyje su R. S.. Tokiu būdu, kaltinamieji M. P. ir R. S. iš nukentėjusiosios N. K. apgaulės būdu savo naudai įgijo 1000 Lt“.
Be to, M. P. ir R. S. nuteisti už tai, kad „veikdami bendrininkų grupe turėdami vieningą tyčią apgaule savo naudai įgijo svetimo turto, t.y.:
R. S., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolėje, 2007-10-25, apie 14.05 val. neteisėtai pasinaudojęs mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino J. T. telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs policijos pareigūnu, melagingai pranešė apie jos anūko Andrejaus tariamai padarytą nusikaltimą, kurio metu jos anūkas neva automobiliu sužalojo merginą ir pareikalavo apmokėti padarytą 6000 Lt žalą, tam, kad Andrejui nebūtų iškelta baudžiamoji byla. J. T. sutiko sumokėti 1000 Lt. Tada R. S. jai pasakė, kad paimti pinigų atvyks A. I.. Netrukus po to M. P., vykdydamas R. S. telefonu duotus nurodymus dėl pinigų paėmimo, atvyko pas nukentėjusiąją J. T., adresu (duomenys neskelbtini), kur prisistatęs A. I., pasikėsino gauti iš nukentėjusiosios 1000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nusikaltimo vietoje M. P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu kaltinamieji M. P. ir R. S. pasikėsino apgaule savo naudai iš nukentėjusiosios J. T. įgyti 1000 Lt“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Jis nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios prisipažino nusikaltęs, padėjo atskleisti visas bylos smulkmenas, netrukdė ikiteisminio tyrimo procesui. Jis daugiau nenori daryti nusikaltimų, nori dorai gyventi. Be to, BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos ir švelnesnės bausmės rūšys nei laisvės atėmimas. Kadangi jo padaryti nusikaltimai nesunkūs, atsižvelgiant į minėtas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, už juos galima skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis sulaikytas visiškai prisipažino nusikaltęs ir taip palengvino visą tyrimą. Be to, teismas paskyrė žymiai didesnę bausmę, nei prašė kaltintojas (pastarasis prašė skirti dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę). Jo padaryti nusikaltimai buvo paskutiniai, jis yra linkęs pasitaisyti, nes praėjusiais metais gimė dukra.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytų veikų. Taip pat teismas neatsižvelgė į prokuroro prašymą jam skirti dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatyta maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Apeliaciniu skundu nuteistoji O. F. prašo jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę leisti atlikti atviroje kolonijoje. Teigia, kad atlikdama ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra subendrinta su skundžiamu nusprendžiu paskirta bausme, Pravieniškių 2-uose pataisos namuose-atviroje kolonijoje ji elgėsi nepriekaištingai, nepažeidinėjo įstatymų ir taisyklių, jos padaryti nusikaltimai yra tos pačios rūšies ir nėra sunkūs.
Nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Nuteistųjų M. P., D. R. ir R. S. apeliacinių skundų teiginiai, kad jų nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimąsis dėl padarytų veikų bei padėjimas atskleisti visas bylos smulkmenas turi būti pripažintas jų atsakomybę legvinančia aplinkybe, yra nepagrįsti.
BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Iš bylos matyti, kad M. P. nors ir buvo sulaikytas paskutinio jam inkriminuoto nusikaltimo vietoje 2007-10-25, apklausiamas 2007-10-26 dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, apklausiamas tą pačią dieną jis neprisipažino ir dėl nusikaltimo, padaryto 2007-09-29. Papildomai apklausiamas 2007-11-08 dėl nusikaltimo, padaryto 2007-09-29, M. P. prisipažino, tačiau neatskleidė savo bendrininkų pavardžių. Nors vėliau M. P. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ir prisipažino, tačiau tai darė neabejotinai priremtas byloje surinktų įrodymų, atskleidžiančių jo ir jo bendrininkų dalyvavimą darant nusikalstamas veikas: 2007-10-26 AB banko „Hansabankas“ pateikto vaizdo įrašo protokolas (M. P. su nukentėjusiąja atvyksta į banką, 2007-09-29 epizodas), 2007-10-26 asmens parodymo atpažinti protokolas (nukentėjusioji atpažįsta M. P., 2007-10-22 epizodas), išslaptintos M. P. pokalbių suvestinės (2007-10-19, 2007-10-22, 2007-10-23 ir 2007-10-25 epizodai) ir t.t. Kolegija taip pat neabejoja, jog nuteistasis D. R. 2008-03-06 prisipažino dėl tų pačių priežasčių kaip ir M. P., t.y. priremtas įrodymų. Tuo tarpu nuteistasis R. S. netgi 2008-03-06 dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino, savo prisipažinimą nusikaltus pareiškė tik teisme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija neturi jokio pagrindo pripažinti nuteistųjų M. P., D. R. ir R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jų prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi.
Taip pat nepagrįsti ir nuteistųjų M. P., D. R. ir R. S. apeliacinių skundų argumentai dėl jiems paskirtų per griežtų bausmių. Nuteistieji M. P., D. R. ir R. S. yra recidyvistai. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte teismams išaiškino, jog skirdamas bausmę recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas privalo motyvuoti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistiesiems M. P., D. R. ir R. S. dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė. Priešingai, M. P. ir D. R. naujus nusikaltimus padarė neišnykus jų teistumams už ankstesnes nusikalstamas veikas nuosavybei, M. P. nusikaltimus padarė praėjus vos 6 mėnesiams po bausmės atlikimo, turėdamas galiojančias 6 administracines nuobaudas už smulkų svetimo turto pagrobimą (t. 3, b. l. 168–169), D. R. nusikaltimus padarė praėjus vos mėnesiui po nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, priėmimo, R. S. naujus nusikaltimus padarė netgi atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, veikdamas kaip jų organizatorius. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji M. P., D. R. ir R. S. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių, nekeičia savo gyvenimo būdo, todėl kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu skirti jiems griežčiausias sankcijoje numatytas bausmės rūšis.
Paskirdamas nuteistiesiems M. P., D. R. ir R. S. už pasikėsinimą sukčiauti nežymiai mažesnes už sankcijos vidurkį bausmes, o už sukčiavimą nežymiai didesnes už sankcijos vidurkį bausmes ir jas subendrindamas dalinio sudėjimo būdu, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe, taip pat į tai, kad apgauti buvo senyvo amžiaus žmonės, atimant iš jų sunkiai sukauptas ir pragyvenimui reikalingas santaupas, bei į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistųjų padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos, bylos aplinkybes. Taigi teismas, skirdamas M. P., D. R. ir R. S. bausmes, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę. Esant tokioms aplinkybėms laikyti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei galutines subendrintas bausmes aiškiai per griežtomis ir švelninti jas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nuteistųjų D. R. ir R. S. argumentai, jog apylinkės teismas be pagrindo paskyrė griežtesnę bausmę, nei siūlė prokuroras, nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia BPK 255 str. nuostatos, pagal kurias byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte, tačiau BPK 219 str. nenumatyta, jog minėtame dokumente būtų nurodyta bausmės rūšis ir jos dydis. Taigi pirmosios instancijos teismas nėra saistomas prokuroro baigiamųjų kalbų metu išreikšto siūlymo dėl bausmės. Bausmės skyrimas yra teismo kompetencija. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis – BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą. Bausmės skyrimo nuostatos yra numatytos BK VIII skyriuje. BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. Kaip jau aptarta, bausmės nuteistiesiems D. R. ir R. S. paskirtos nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų.
Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistosios O. F. prašymą pakeisti jai bausmės atlikimo įstaigos rūšį. BK 50 str. 3 d. nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Šioje normoje taip pat nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas (toliau BVK). BVK 63 str. nustatyta, jog tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis BK 50 str. BVK 90 str. nurodyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. BVK 71 str. užfiksuota, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Sugretinus aptariamų BVK normų nuostatas matyti, kad nuteistam laisvės atėmimu už neatsargų nusikaltimą asmeniui teismas gali paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę tiek atviroje kolonijoje, tiek pataisos namuose. Taigi baudžiamasis įstatymas nenustato formalių kriterijų, į kuriuos teismas privalėtų atsižvelgti, teismui leidžiama spręsti kiekvienu konkrečiu atveju pačiam, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.
Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad O. F. padarytas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo metu ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgdamas į tai, kad O. F. už tyčines nusikalstamas veikas teisiama jau penktą kartą, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o tai rodo, kad ji nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, nekeičia savo gyvenimo būdo, paskyrė nuteistajai laisvės atėmimo bausmę ir nustatė ją atlikti pataisos namuose. Nesutikti su tokiu apylinkės teismo sprendimu kolegija neturi pagrindo. Be apylinkės teismo jau nurodytų aplinkybių, reikšmingų nustatant laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos rūšį, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad O. F. pastaruosius du nusikaltimus 2007-09-14 (už šią veiką nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-27 nuosprendžiu) ir 2007-10-19 (už šią veiką nuteista skundžiamu 2008-12-22 nuosprendžiu) padarė analogiškomis aplinkybėmis – bendrininkaudama su kitais asmenimis ji sukčiavimo būdu pirmu atveju įgijo svetimą turtą, o antru atveju pasikėsino įgyti svetimą turtą iš senyvo anžiaus žmonių, beje, antrą nusikaltimą padarė itin įžūliai ir peržengdama visas žmogiškumo ribas – pinigus bandė išvilioti tą pačią dieną iš to paties asmens, iš kurio prieš tai pinigus apgaulės būdu paėmė M. P.. Šios ir skundžiamame nuosprendyje aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad O. F. gyvenimo būdas yra nukreiptas viena, itin savanaudiška linkme – gyventi tik iš nusikalstamu būdu gautų pajamų, nepaisant jokių bendražmogiškųjų vertybių, ir šios pasirinktos gyvenimo krypties ji laikosi gana nuosekliai, ignoruodama ir teismų jai parodytą pasitikėjimą. Beje, iš nuteistojo M. P. parodymų per 2007-11-19 apklausą matyti, kad jį į nusikalstamą veiką įtraukė būtent O. F., pasiūlydama jam „užsidirbti“, tai rodo, jog O. F. buvo aktyvi bendrininkų grupės narė – ne tik buvo vykdytoja, bet ir ieškojo naujų grupės narių. Kolegija taip pat pažymi, kad apylinkės teismas, kuris 2008-06-27 nuosprendžiu nustatė laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje, anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant šį klausimą, net nežinojo ir nevertino. Taigi skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, už atskirą nusikalstamą veiką paskyręs laisvės atėmimo bausmę, ją subendrinęs dalinio sudėjimo būdu su 2008-06-27 nuosprendžiu paskirta bausmę, visiškai pagrįstai nustatė O. F. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, o ne atviroje kolonijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistųjų M. P., D. R., R. S. ir O. F. apeliacinius skundus atmesti.