- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e1-853-1201/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. E. M. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – Δdelta-9tetrahidrokanabinolio, kurio kiekis yra ne mažesnis kaip 0,016 g augalinės kilmės medžiagų mišinyje (nikotino ir kanapių (antžeminių dalių)), kurio bendroji masė 0,278 g, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2023 m. spalio 28 d., apie 10.10 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos skyrius atliko buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, kurios metu rado ir paėmė baltos spalvos popierinį lankstinuką su minėta psichotropine medžiaga. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. spalio 28 d., apie 10.00 val., jam miegant išgirdo, kaip į namus kažkas įėjo. Pabudęs pamatė, kad bute yra tėvas M. M. ir policijos pareigūnai. Kai policijos pareigūnai pradėjo su juo bendrauti, pastebėjo jo kambaryje ant palangės gulinčias elektronines svarstykles, todėl pradėjo jo klausinėti, ar jis turi draudžiamų daiktų ar narkotinių medžiagų. Buvo pamiršęs, kad jo kambaryje yra likę kažkiek „žolės“, kurią galimai 2023 m. spalio mėn. už kriptovaliutą įsigijo iš nepažįstamo asmens, kurio slapyvardis yra „(duomenys neskelbtini)“, per „Telegram“ programėlę, todėl pasakė, kad nieko draudžiamo neturi. Kai pirko šią narkotinę medžiagą, buvo neblaivus, todėl kada, kur ir kokiomis aplinkybės ją įsigijo, neprisimena. Susirašinėjimo su šiuo žmogumi neturi, nes yra pametęs tą mobiliojo ryšio telefoną. Įsigytą „žolę“ laikė savo kambaryje, ant stalo prie klaviatūros. „Žolę“ maišė su tabaku, susimulkindavo smulkintuvu, pasisverdavo, kiek rūkyti. Buvo susibėręs į popierinį lankstinuką. Policijos pareigūnai pradėjo apžiūrinėti kambarį ir rado popieriaus lankstinuką su „žolės“ likučiais. Ši narkotinė medžiaga priklauso jam, ją turėjo tik savo reikmėms, kad galėtų parūkyti, tikrai neplanavo jos platinti kitiems žmonėms ir buvo pamiršęs apie ją, galvojo, kad jau yra ją surūkęs. Tėvas nežinojo, kad namuose turi „žolės“. Dėl padaryto labai gailisi, sutinka, kad būtų paskirta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
3. 2023 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), į kurį įėjus patenkama į koridorių, kurio gale, kairėje pusėje, yra durys. Pro jas patenkama į koridorių, kurio gale yra mediniai laiptai į antrą aukštą. Užlipus dešinėje pusėje yra kambarys, kairėje pusėje šalia durų matyti lova, už jos staliukas. Dešinėje pusėje yra indauja, už jos yra staliukas, ant kurio stovi stacionarus kompiuteris, po juo stovi spintelė, ant kurios matyti baltos spalvos popierinis lankstinukas. Atvėrus lankstinuką viduje matyti augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Šalia stalo yra palangė, ant kurios guli elektrinės svarstyklės, šalia jų guli 3 pakuotės polietileninių maišelių. Vidury palangės guli metalinio smulkintuvo dangtelis.
4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023 m. spalio 30 d. specialisto išvada Nr. T-N 3126/2023(01), iš kurios matyti, kad E. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime opiatų nerasta.
5. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau – LP KTC) 2024 m. sausio 8 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2964015-23, iš kurios matyti, kad:
5.1. žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinyje iš baltos spalvos popieriaus lankstinuko, rasto ir paimto 2023 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra kanapių (antžeminių dalių); mišinyje, kurio bendras kiekis 0,278 g, psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,016 g;
5.2. trijuose užspaudžiamuose maišeliuose ir juose esančiose vienkartinėse pirštinėse, ant elektroninių svarstyklių ir metalinio smulkintuvo dangtelio, rastų ir paimtų 2023 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų;
5.3. E. M. rankų nuoplovoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursosių) pėdsakų nerasta.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
6. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Δ-9-tetrahidrokanabinolis mišiniuose ar tirpaluose (šiuo atveju rastas augalinių medžiagų mišinyje) priskiriamas psichotropinėms medžiagoms (1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašas, 131 punktas).
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Rekomendacijos) 168 punktu, Δ-9-tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose (šiuo atveju rastas augalinių medžiagų mišinyje) nedideliu kiekiu laikytinas ne didesnis nei 0,5 g (gryno Δ-9-tetrahidrokanabinolio) šios psichotropinės medžiagos kiekis. Gryno Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis, kurį neteisėtai įgijo ir laikė E. M., yra 0,016 g. Taigi, toks kiekis laikytinas nedideliu.
9. Teismas, ištyręs surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, jog baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis E. M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kurio slapyvardis yra „(duomenys neskelbtini)“, per „Telegram“ programėlę už kriptovaliutą neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – Δdelta-9tetrahidrokanabinolio, kurią kaltinimo nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol ją rado ir paėmė policijos pareigūnai, todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta jo paties prisipažinimu, įvykio vietos apžiūros protokole ir specialisto išvadose užfiksuotais duomenimis, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.
10. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Δ-9-tetrahidrokanabinolis (augalinių medžiagų mišinyje) buvo aptiktas jo gyvenamojoje vietoje, šios medžiagos kiekis yra nedidelis, kartu buvo rastos svarstyklės bei metalinio smulkintuvo dangtelis, kuriuos kaltinamasis, jo paties teigimu, naudodavo paruošti draudžiamą medžiagą vartojimui. Įvykio vietos apžiūros metu jo gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta daugiau narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat nebuvo rasta pinigų, galimai gautų už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. E. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Tai pavirtina kaltinamojo versiją, kad draudžiamas medžiagas jis laikė savo reikmėms. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. M. kaltinime nurodyta psichotropine medžiaga disponavo, turėdamas tikslą ją platinti.
11. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl draudžiamų medžiagų įgijimo ir laikymo – nurodė „žolę“ įsigijęs iš nepažįstamo asmens per „Telegram“ programėlę, pripažino, kad rastos medžiagos priklauso jam, jas laikė savo reikmėms, rūkydavo, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
12. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
13. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą E. M. skirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.
15. E. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto, bausmės. Kaltinamasis neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo baudą leisti sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį.
16. Spręsdamas dėl kaltinamajam E. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta. E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. E. M. praeityje neteistas, per pastaruosius trejus metus administracine tvarka baustas keturiolika kartų, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Bylos duomenimis, kaltinamasis nevedęs, dirba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant prokurorės siūlomą vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, artimą minimumui. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas baudos dydis, kuris yra beveik keturis kartus didesnis už baudos bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, minimalų dydį, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, yra akivaizdžiai per griežtas, šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant mažesnę nei prokurorės siūlomą baudą, jos dydį nustatant artimesnį baudos, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, minimaliam dydžiui – 30 MGL (1 500 Eur). Pažymėtina, kad prokurorės pareiškime esanti pozicija dėl asmeniui skirtinos bausmės dydžio teismo nesaisto.
17. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu ir E. M. skirtina galutinė 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.
18. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
19. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.
20. Teismas, įvertinęs kaltinamojo amžių, jo asmenybę, skirtinos baudos dydį bei prašymą leisti sumokėti baudą per ilgesnį laikotarpį, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – šešis mėnesius. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas.
V. Kiti klausimai
21. E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina.
22. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas E. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 28 d. 10.15 val. iki 2023 m. spalio 28 d. 13.25 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos lankstinukas su žalios spalvos augalinės kilmes galimai narkotine medžiaga, supakuotas į voką Nr. 1, elektroninės svarstyklės, supakuotos į voką Nr. 2, užspaudžiami polietileniniai maišeliai (3 vnt.), supakuoti į voką Nr. 3, metalinio smulkintuvo dangtelis, supakuotas į voką Nr. 4, nuoplova, supakuota į voką Nr. 1, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 28 d. 10.15 val. iki 2023 m. spalio 28 d. 13.25 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
E. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos lankstinuką su žalios spalvos augalinės kilmes galimai narkotine medžiaga, supakuotą į voką Nr. 1, elektronines svarstykles, supakuotas į voką Nr. 2, užspaudžiamus polietileninius maišelius (3 vnt.), supakuotus į voką Nr. 3, metalinio smulkintuvo dangtelį, supakuotą į voką Nr. 4, nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, sunaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-853-1201/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.