- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2-1196/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-646-267/2012 pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui bankrutuojančiai A. J. individualiai įmonei atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Tytus“, dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. J. pateikė teismui skundą dėl 2012 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimo patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą Nr. 3, prašė panaikinti 2012-02-09 kreditorių susirinkimo nutarimą 3.1 ir klausimą išspręsti iš esmės, patvirtinant tik tas išlaidas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 3 dalyje. Nurodė, kad ĮBĮ 23 straipsnyje nustatyta kreditorių susirinkimo kompetencija tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, galimybė apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismas atlikdamas administravimo išlaidų sąmatos kontrolę, įvertina patvirtintoje sąmatoje nurodytas išlaidas pagal teisinę prigimtį, jų atitikimą administravimo išlaidų sampratai, išlaidų dydžių atitikimą protingumo ir teisingumo kriterijams, bei kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo laikymosi tvarką. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas. Administratorius negali laisvai disponuoti lėšomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, yra įpareigotas atsiskaityti pateikiant kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų, kuri turi būti motyvuota ir pagrįsta, pateikti tai patvirtinantys dokumentai. 2012 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkime bankroto administratorius išlaidų ataskaitos Nr. 3 pagrįstumo nepatvirtino dokumentais. Ataskaitoje nurodyta: 1. Kitos bankroto administravimo išlaidos 103 861 Lt; 2. Ūkinės-komercinės veiklos ūkinės išlaidos 124 979 Lt; 3. Bylinėjimosi išlaidos (juristams) 79 866 Lt; 5. Išlaidos Pastato-parduotuvės (duomenys neskelbtini) pripažinimas tinkamu naudoti, bei turto teisinės registracijos atlikimas (antro aukšto) 49 520 Lt. Administratorius nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo patirtas išlaidas pastato registracijai, pastato remontui, draudimui ir išlaikymui apmokėti. Administratorius trijų metų bankroto administravimo pajamas ir išlaidas pateikė viename puslapyje, nepridėdamas jokių pagrindžiančių dokumentų. Nesant galimybės susipažinti su visais dokumentais, buvo apribotos pareiškėjo lygios galimybės tinkamai įvertinti A. J. individualios įmonės administratoriaus veiklos tinkamumą ir jos atitikimą kreditorių interesams. Būtent todėl 2012 m. vasario 9 d. protokolu Nr. 26 įformintas nutarimas 3.1 patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą Nr. 3 privalo būti panaikintinas. Ginčijamo nutarimo ataskaitos Nr. 3 tvirtinimas neužtikrina visų bankrutavusios įmonės kreditorių interesų, pažeidžia teisingumo bei protingumo principus. Iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir išsaugoti skolininko turtą, todėl kreditoriai, spręsdami bankrutuojančios įmonės pajamų-sąnaudų klausimus, privalo įsitikinti visų išlaidų būtinumu, tinkamu 582 468 Lt išleidimu, viso bankroto laikotarpiu atsiskaitymu pardavus įmonės turtą, bei 2011-12-31 bankrutuojančios įmonės skolos tiekėjams 40 235 Lt atsiradimu, atsiskaitymų tvarkos atitinkančios visų įmonės kreditorių interesus teisingu nustatymu, kreditorių finansinių reikalavimų maksimaliu patenkinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo A. J. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartimi A. J. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, o 2009 m. lapkričio 13 d. teismas priėmė nutartį, kuria nutarė pripažinti bankrutuojančią A. J. individualią įmonę bankrutavusia ir likviduoti šią įmonę dėl bankroto. Bankrutavusioje A. J. individualioje įmonėje jau įvyko 29 kreditorių susirinkimai, kuriuose kreditorių balsų dauguma priimtus nutarimus nuolat iš esmės be jokio teisinio pagrindo skundžia bankrutavusios įmonės savininkas ir kreditorius A. J., taip vilkindamas bankroto procedūras. A. J. nesinaudoja ĮBĮ jam suteiktomis kreditoriaus teisėmis – nedalyvauja kreditorių susirinkimuose, nesinaudoja kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto eigą, be pateisinamų priežasčių neatvyksta į teismo posėdžius, kai nagrinėjami jo skundai dėl kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų. 2010-12-06 A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkime Nr. 14, nepažeidžiant ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkto nuostatų, buvo nutarta, kad apie įmonės bankroto eigą informacija, norintiems gauti rašytinės formos dokumentų kopijas, teikiama – už jas sumokėjus bankroto administratoriui dokumentų spausdinimo/švietimo kainą. A. J. yra paruoštos dokumentų kopijos, už kopijų paruošimą jam pateikta sąskaita, tačiau A. J. sąskaitos neapmokėjo, todėl dokumentų kopijos jam nebuvo pateiktos. 2012 m. vasario 9 d. įvyko 28 kreditorių susirinkimas, kuriame absoliučia kreditorių balsų dauguma (86,22%) buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita Nr. 3. Teismas, spręsdamas nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, įpareigojo administratorių pateikti apžiūrai teismo posėdyje visų dokumentų, kuriais grindžiama administratoriaus ataskaita Nr.3, originalus. Administratorius UAB „Tytus“ teismo įpareigojimą įvykdė ir pateikė 16 segtuvų su dokumentų originalais. Teismo teigimu, A. J. nepasinaudojo ir šia galimybe susipažinti su administratoriaus išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad įmonės savininko visiškai nedomina administratoriaus ataskaitoje Nr. 3 pateiktų išlaidų pagrįstumas, jis tiesiog nepagrįstais skundais vilkina bankroto procedūras, tokiu būdu sudarydamas kliūtis įmonės savininkų turto pardavimui. A. J. nesutiko su 79 886 Lt dydžio bankrutavusios įmonės patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas pagrįstumu, tačiau neįvertino, kad didžioji dalis šių išlaidų atsirado būtent dėl įmonės savininkų A. J. ir R. J. inicijuotų civilinių bylų. LITEKO sistemos duomenimis vien 2012 metais teismuose buvo pradėti 26 teisminiai ginčai, kiekviename jų nuolat reiškiami reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėjų nušalinimo ir pan. Teismas nurodė, kad A. J. individualios įmonės administratoriui suteiktų teisinių paslaugų apimtys civilinėse bylose, mokestiniuose ginčuose ir ikiteisminiuose tyrimuose nuo 2009 metų, leidžia spręsti, jog ataskaitoje Nr. 3 nurodytos administratoriaus patirtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas turi būti vertinamos kaip pagrįstos. Teismo teigimu, A. J. pateikti argumentai dėl nepagrįstų 49520 Lt išlaidų, atliekant pastato Domininkonų g. 6, Raseiniuose, teisinę registraciją, nuneigti administratoriaus pateiktais dokumentais: 2011-12-01 darbų atlikimo aktu, 2011-12-01 PVM sąskaita faktūra Serija DIN Nr. 0000261, kurie pagrindžia turėtas išlaidas. Turėtos išlaidos, teismo vertinamu, yra pagrįstos, nes buvo atliekami statybos darbai, perkamos medžiagos pagal 2011-08-04 sutartį Nr. B18, kurių vertė 43 469,82 Lt. Be to, administratorius pastato, adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto teisinį registravimą vykdė vadovaudamasis įsiteisėjusiu 2010 m. gruodžio 6 d. A. J. IĮ kreditorių susirinkimo Nr. 10 nutarimu Nr. 1.1. Teismas nurodė, kad negalima sutikti ir su bankrutavusios įmonės savininko A. J. pozicija, vertinant jo vadovaujamos UAB „Jurgio baldai“ įsiskolinimą A. J. individualiai įmonei, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2011-03-16 išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-363-2012 Šiaulių apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-283-267-2011 paliko nepakeistą. Tokiu būdu UAB „Jurgio baldai“ 24 300 Lt nuomos mokesčio skola bankrutavusiai įmonei yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju 2012-02-09 susirinkime administratoriaus veiklos ataskaita buvo svarstoma pakartotinai. 2011-12-15 kreditorių susirinkime buvo nutarta administratoriaus ataskaitos svarstymą atidėti iki 2012-02-09 kreditorių susirinkimo, suteikiant kreditoriams galimybę susipažinti su visais dokumentais administratoriaus veiklos adresu iki kreditorių susirinkimo. 2012-02-09 administratoriaus ataskaitą Nr. 3 patvirtino įmonės kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 86,22 procentų visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Teismas nustatė, kad 2011-02-02 kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ir skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 22 ir 24 straipsniuose nustatytos tvarkos, skundžiamas nutarimas priimtas laikantis nustatytų procedūrų ir yra teisėto turinio, todėl A. J. skundas negali būti tenkinamas. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad bankrutavusiai įmonei pareikšti kreditoriniai reikalavimai – 990909,99 Lt, įmonės savininkai A. J. ir R. L. yra ir šios įmonės kreditoriai. R. L. patvirtinti kreditoriniai reikalavimai – 291135,70 Lt (29,39 %), A. J. – 123 005,56 Lt (12,42%), VĮ ,,Turto bankas“ kreditorinis reikalavimas – 513763,30 Lt (51,86%). Įmonės įsiskolinimas kitiems kreditoriams sudaro tik 62705,43 Lt (6,33%). Teismo teigimu, atlikus pastato, esančio Domininkonų 6a, Raseiniai, teisinę registraciją (108-114 b. l.), nustatyta pastato vidutinė rinkos vertė – 3071000 Lt, leidžia spręsti, kad pardavus tik nedidelę dalį savininkams priklausančio turto, atsirastų galimybė patenkinti šiuos kreditorinius reikalavimus. Bankroto procedūra yra užsitęsusi dėl bankrutavusios įmonės savininkų, buvusių sutuoktinių, ginčų, susijusių su santuokoje įgyto turto teisiniu režimu. Teismo nuomone, kreditoriaus ir įmonės savininko A. J., šiuo metu turinčio 123005,56 Lt dydžio finansinį reikalavimą (12,42%) ir savo balsais negalinčio nulemti balsavimo rezultatų, interesas vilkinti bankroto procedūras, neturėtų persverti kitų kreditorių, turinčių balsų daugumą, apsisprendimo tęsti bankroto procedūras, kuo operatyviau, nebedidinant administravimo kaštų, parduoti įmonės savininkų turtą ir padengti bankrutavusios įmonės skolas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė skundo argumentus, susijusius su tariamu administratoriaus neveikimu ir išlaidavimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. J. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto išlaidų pagrįstumo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Administratorius pateikia neteisingą informaciją bendrovės kreditoriams dėl A. J. individualios įmonės vykdomos ūkinės – komercinės veiklos gaunamų pajamų. Bankroto administratorius privalėjo suteikti visą informaciją apie administravimo eigą, gaunamas pajamas, išlaidas, bei pagrįsti išlaidas įrodymais. Ar išlaidos yra patirtos, nustatoma pagal tinkamai įformintus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Jokių duomenų apie tai, kad kartu su bankrutavusios A. J. individualios įmonės administratoriaus ataskaita Nr. 3 būtų buvę pateikti ir ją pagrindžiantys dokumentai bei būtų buvę skirta pakankamai laiko su jais kreditoriams susipažinti, nėra.
2. Nors administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo bei keitimo klausimai priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai, sprendžiant šiuos klausimus bet kuriuo atveju būtina atsižvelgti į šių išlaidų paskirtį, kreditorių teises, taip pat būtinumą nepažeisti bankrutuojančios įmonės savininkų teisių ir interesų. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo paskirtis yra išlaidų dydžio suderinimas su kreditoriais tokiu būdu, kad nustatoma lėšų suma neprieštarautų kreditorių interesams, atitiktų konkrečios bankrutuojančios įmonės bankroto proceso įgyvendinimo ypatumus, tinkamai naudojant paskirtas lėšas. Nežiūrint to, kad administravimo išlaidų klausimų sprendimas pagal įstatymą priklauso kreditorių kompetencijai, tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrindui, turi vertinti bet kurių kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą.
3. Per 2011 metus A. J. individualios įmonės administratorius gavo pajamų 125 238,17 Lt, bet per metus išleido 186 400,24 Lt, t. y. bankroto administratorius dirba nuostolingai vykdydamas pelningą A. J. individualios įmonės ūkinę – komercinę veiklą. Nes iš pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2010 metus matyti, kad A. J. individuali įmonė per metus gavo 475 900 Lt pajamų, bei turėjo 209 722 Lt pelno. Atsiskaityta tik su kreditoriais 27 561 Lt sumai, o kasoje yra likę 2 027 Lt. Todėl nėra aišku kur buvo panaudoti kiti pinigai.
Atsiliepimas
Atsakovas bankrutavusi A. J. individuali įmonė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, paskirti A. J. 10 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
Kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina ĮBĮ nustatyta tvarka. Pagal ĮBĮ 21 straipsnį iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str. 4 d.), o kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita Nr. 3, tuo pagrindu, kad administratorius nepateikė išlaidų ataskaitos Nr. 3 pagrįstumo patvirtinančių dokumentų. Tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimo 2012 m. vasario 9 d. protokole nurodyta aplinkybė, kad bankroto administratoriaus UAB ,,Tytus“ direktorius pateikė kreditoriams visus buhalterinius dokumentus susijusius su administratoriaus ataskaita Nr. 3, bei atsakė į visus kreditoriams kilusius klausimus dėl ataskaitos (b. l. 17-18). Minėtame kreditorių susirinkime absoliučia kreditorių balsų dauguma (86,22 proc. visų kreditorinių reikalavimų) buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita Nr. 3.
Atmestinas ir apelianto argumentas, kad jam nebuvo leista susipažinti su administravimo išlaidų ataskaitos Nr. 3 pagrįstumą patvirtinančiais dokumentais. Minėta, kad viena iš kreditorių teisių – teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. A. J. individualios įmonės kreditorių 2010 m. gruodžio 6 d. susirinkime nutarta, kad apie įmonės bankroto eigą informacija, norintiems gauti rašytinės formos dokumentų kopijas, teikiama už jas sumokėjus bankroto administratoriui dokumentų spausdinimo/švietimo kainą. Iš tokio kreditorių susirinkimo nutarimo turinio matyti, kad informacijos prašančio asmens galimybė gauti jį dominančią informaciją gali būti siejama su pareiga padengti su tuo susijusias išlaidas. Kaip atsiliepime į skundą nurodė bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto administratorius, bei šios aplinkybės neginčija ir pats apeliantas, A. J. 2011 m. vasario 11 d. buvo parengtos visos turimų dokumentų kopijos, viso 2884 lapai, bei už dokumentų kopijas buvo išrašyta ir pateikta apmokėti sąskaita faktūra, tačiau A. J. šios sąskaitos neapmokėjus, dokumentų kopijos jam nebuvo perduotos. Kaip minėta, 2012 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo metu, bankroto administratorius taip pat pateikė buhalterinius dokumentus, susijusius su administratoriaus ataskaita Nr. 3, tačiau apeliantas kreditorių susirinkime nedalyvavo, balsavo raštu. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 15 d. posėdyje, nagrinėdamas A. J. skundą, įpareigojo bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto administratorių pateikti administratoriaus ataskaitą Nr. 3 pagrindžiančių dokumentų originalus ir paskelbė pertrauką (b. l. 118). Bankroto administratorius teismo įpareigojimą įvykdė ir pateikė 16 segtuvų su dokumentų originalais. Tačiau apeliantas į teismo posėdžius neatvyko bei nepasinaudojo ir šia galimybe susipažinti su administratoriaus išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas neturėjo galimybių susipažinti su bankrutavusios A. J. individualios įmonės dokumentais.
Kreditoriai, kaip teisinių santykių, susiklostančių vykstant bankroto procesui, dalyviai, yra vieni pagrindinių bankroto proceso subjektų, lemiančių bankroto proceso kolektyvinį pobūdį. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Taip visų kreditorių interesai yra sujungiami ir jiems atstovaujama, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių susirinkimo ar komiteto (jeigu jis sudaromas) pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ v. UAB ,,Vermosa“, byla Nr. 3K-3-234/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje AB SEB bankas v. BUAB ,,LRG farmacija“, byla Nr. 3K-3-112/2012). Pritarimu administratoriaus pateiktai veiklos ataskaitai kreditoriai konstatuoja, jog administratorius tinkamai vykdo funkcijas ir neviršija įgaliojimų, todėl ir toliau turi vykdyti įmonės bankroto procedūras. Jeigu suinteresuotas asmuo paduoda skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo administratoriaus veiklos ataskaita patvirtinta, jis skunde turi nurodyti išsamius argumentus ir pateikti šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtina negalimumą tvirtinti pateiktos ataskaitos. Šiuo atveju apeliantas tokių duomenų nepateikia.
Bylos duomenys patvirtina, kad tiek A. J. individualios įmonės kreditorių 2012 m. vasario 9 d. susirinkime, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bankroto administratorius pateikė su ataskaita Nr. 3 susijusius buhalterinius dokumentus. Tiek kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai tiek pirmosios instancijos teismas, išanalizavę administratoriaus pateiktus įmonės dokumentus, nenustatė aplinkybių dėl kurių administratorius ataskaita Nr. 3 neturėtų būti tvirtinama. Apeliantas atskirajame skunde nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių įrodymų ar argumentų, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip akivaizdaus apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis įrodymai, todėl prašymas skirti baudą apeliantui netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.