Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-131/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-16
Bylos Nr.
1S-131/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdimaras Bavėjanas
Kaltinamasis
G. Š.
Advokatai
Vladimiras Vlasovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-131/2011 Procesinio sprendimo kategorija
2.1.16.1.2.1.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. Š. (G. Š. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria G. Š. , kaltinamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 28 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje G. Š. kaltinamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpiu nuo 19 val. iki 21.15 val. prie I. Š. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo motina I. Š. metu, suspaudė šiai rankomis kaklą, sudavė ne mažiau 5 kartus rankomis ir kojomis į veidą, ne mažiau 8 kartus į krūtinės ląstą, padarydamas I. Š. poliežuvinio kaulo didžiųjų ragų, skydinės bei žeidinės kremzlės lanko lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis lūžių vietose, kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose pakaušio srityje dešinėje pusėje ir dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, kraujosruvą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje-momeninėje srityje, muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke pereinančią į nosies šoninio paviršiaus kairę pusę, nosies kaulų lūžius, kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktos centre pereinančią į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste pereinančią į žando sritį, kraujosruvas viršutinės lūpos kairėje pusėje, kairiame žande, apatinio žandikaulio kairėje pusėje ir smakre, muštines žaizdas apatinėje lūpoje ir vieną žaizdą viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinio ir viršutinio žandikaulio lūžius dešinėje pusėje, dešinio skruostikaulio lūžį, odos nubrozdinimą kairės ausies spenelyje, kraujosruvas minkštuose audiniuose krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje dešinėje pusėje ir kairėje pusėje juosmeninėje srityje, daugybinius abipusius šonkaulių lūžius, kas komplikavosi trauminiu šoku, dėl ko I. Š. mirė, ir taip nužudė savo motiną, t. y. kaltinamas G. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio tvarka G. Š. buvo sulaikytas 2010 m. rugpjūčio 30 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų, vėliau suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi kaltinamajam G. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad šiuo metu pakanka faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad G. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). G. Š. kaltinamas padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį numatyta itin griežta bausmė. Be to, G. Š. yra nevedęs, t. y. nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais, iki suėmimo nedirbo ir, nors buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo išmokos negaudavo, t. y. neturi legalaus pargyvenimo šaltinio. Atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis 3 metus studijavo Lenkijoje ir iš ten į Lietuvą grįžo prieš 2 metus, todėl tikėtina, kad turi ryšių Lenkijos Respublikoje, t. y. pažįstamų pas kuriuos galėtų pasislėpti. Įvertino šias aplinkybes ir padarė išvadą, kad G. Š. , būdamas laisvėje gali slėptis nuo teismo, siekdamas išvengti ateityje gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas nėra pakankamas pagrindas skirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę. Teismas pažymėjo, kad esant nurodytoms aplinkybėms bei siekiant užtikrinti kaltinamojo G. Š. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (BPK 119 straipsnis) būtina pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą.

Šalies argumentai

Kaltinamasis G. Š. skundu prašo pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę. Nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje vėl užsiregistruotų Darbo biržoje, gautų socialinę paramą, kuri užtikrintų legalų pragyvenimo šaltinį. Sutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad studijavo Lenkijoje ir turi pažįstamų, tačiau neketina slapstytis. Tai patvirtina tas faktas, kad motina buvo nužudyta 2010 m. rugpjūčio 17 d., o jis buvo sulaikytas 2010 m. rugpjūčio 30 d. namuose, kai atlikinėjo kasdienius ūkio darbus. Be to, turi socialinius ryšius, nes jie apima ne tik žmoną, vaikus, tėvus, bet ir giminaičius, kaimynus, gimtuosius namus bei aplinką prie kurios asmuo yra pripratęs ir jį supa. Pažada atvykti į kiekvieną teismo posėdį ir jame dalyvauti.

Apeliacinės instancijos teisme kaltinamojo G. Š. gynėjas prašo kaltinamojo skundą patenkinti. Prokuroras prašo šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. Š. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės-suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, jog byloje yra nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šios apygardos teismo išvados kaltinamojo skunde esantys argumentai nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismui perduotoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai patikimų duomenų padaryti išvadai, jog G. Š. pagrįstai kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam G. Š. suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Dėl to, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Taigi, tiek iš įstatymo formuluotės (BPK 122 straipsnio 2 dalies), tiek iš jos oficialaus aiškinimo (aukščiau paminėtas Senato nutarimo 8 punkto) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Todėl teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas ir pratęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Šioje byloje G. Š. kaltinamas labai sunkiaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu, už kurį įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl nusikaltimo sunkumas bei gresianti labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo gyvenamosios vietos turėjimas, jo nurodomi socialiniai ryšiai, ketinimas užsiregistruoti Darbo biržoje, turi reikšmės skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsiant jos terminą. Tačiau šios aplinkybės, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą.

Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, kaltinamojo prašymas skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę nepagrįsti. Anksčiau minėtame Senato nutarimo 26 punkte išaiškinta, kad išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Taigi kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas.

Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla 2011 m. balandžio 1 d. perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl kardomoji priemonė (suėmimas) yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Kitaip taikyti BPK 119 straipsnio nuostatų šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo G. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdimaras Bavėjanas