Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Freda“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Registrų centras“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja AB „Freda“ prašo nustatyti pareiškėjos AB „Freda“ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į statinius, esančius Kaune, šalia (duomenys neskelbtini) sklypo:

1) pagrindinį pastatą – Valymo įrenginių pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) pagrindinį pastatą – Chloratorinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) inžinerinį statinį – Nuotekų valymo įrenginį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) inžinerinį statinį – Nuotekų valymo įrenginį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) kitus statinius – Tvorą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pareiškime (3-7 b.l.) nurodo, kad AB „Freda“ bendrovės buvo dalis iki 1990 m. lapkričio 21 d. veikusio gamybinio susivienijimo „Kauno baldai“, kuris įregistruotas ir nuo 1992 m. liepos 13 d. veikia kaip AB „Freda“. Laikotarpiu nuo 1989 metų iki 1990 metų skaidant „Kauno baldų“ susivienijimą į AB „Kauno baldai“ ir AB „Freda“ buvo skirstomas ir turtas, tame tarpe ir vandenvalos įrenginiai kartu su statiniais. Įrašų, buhalterinių ar kitokių dokumentų su turto sąrašais, iš kurių būtų galima spręsti apie turto pasiskirstymą, nėra išlikę nei Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriuje, nei Kauno apskrities archyve. Pareiškėja nuo 1990 metų valdo statinius: pagrindinį pastatą – Valymo įrenginių pastatą, pagrindinį pastatą – Chloratorinę, inžinerinį statinį – Nuotekų valymo įrenginį, inžinerinį statinį – Nuotekų valymo įrenginį, kitus statinius – Tvorą, esančius šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, Kaune. Šie pastatai nėra įregistruoti viešajame registre. Pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos pateikimo apie galimybę suformuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypo, įvertinant įrenginių užimamą plotą ir jiems aptarnauti reikalingas zonas bei privažiavimo kelią. 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 60-2-1420 Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas A. S. informavo, kad vadovaujantis CK 6.68 straipsnio 2 dalimi galimi du variantai: atkurti nuosavybės teisę ir įregistruoti nekilnojamą daiktą bei daiktines teises į jį Nekilnojamo turto registre, arba kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėja 2016 m. kovo 6 d. kreipėsi ir į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių dėl adresų minėtiems pastatams suteikimo. 2016 m. kovo 22 d. atsakyme Nr. 70-2-904 nurodyta, kad nėra spręstinas klausimas dėl statinių laikymo pagrindiniu pastatu, pagrindinio pastato atskirais priklausiniais ir adreso objektu, nes statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja atliko kadastrinius matavimus, 2016 m. sausio 29 d. suformuota Nekilnojamo turto kadastro ir registro byla Nr. 44/2034880. Iš kadastro ir registro bylos matyti, kas pastatų pamatai yra betoniniai, sienos plytinės, stogo danga bituminė, vidaus apdaila tinko, įvesta elektra, įrengta vėdinimo sistema. Paskutinė statinių rekonstrukcija atlikta 1981 metais, todėl būtina atlikti remonto darbus, kad iš esmės pagerinti jų techninę būklę, tačiau statinių neįregistravus tokius darbus atlikti nėra galimybės. Be to, reikalinga apie pastatus suformuoti žemės sklypą. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrių, kuris 2015 m. lapkričio 23 d. atsakymu Nr. 60-2-1420 nurodė, kad statiniais pareiškėja naudojasi daugiau kaip 10 metų, todėl vadovaujantis turi teisę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra (56-59 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė (60-62 b.l.), kad byloje priimtas sprendimas neturės įtakos administracijos teisėms ir teisėtiems interesams, savivaldybė niekada nevaldė ginčo pastatų ir pretenzijų neturi, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra (60-62 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė (78-80 b.l.), kad pastatai pastatyti ant nesuformuoto žemės sklypo, kuris priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomo Nacionalinės žemės tarnybos. Neprieštaraus prašymui dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo, jeigu pareiškėja įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia pareiškimą ir nustačius, kad nėra teisės aktų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų.

Apie civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - nekilnojamųjų daiktų priklausymo pareiškėjai AB „Freda“ nuosavybės teise - nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2016 m. rugsėjo 26 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta ir informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (CPK 532 str., 84-85 b.l.). Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į nekilnojamuosius daiktus: pagrindinį pastatą – valymo įrenginių pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinį pastatą – chloratorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, Kaune. Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis cvilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 11 p.). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Šioje byloje pareiškėja prašo teismo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į statinius: valymo įrenginių pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), chloratorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų valymo įrenginį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų valymo įrenginį (unikalus Nr. 4400-4100-2495), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, Kaune. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šie pastatai nėra įregistruoti ir į juos nėra registruotos kitų asmenų nuosavybės teisės (28-32 b.l.).

Kauno apskrities archyvo 2016-05-03 pranešime Nr. V10-1064 nurodyta, kad archyve saugomuose gamybinio susivienijimo „Kauno baldai“ (nuo 1990 m. lapkričio 21 d. – valstybės firma „Kauno baldai“) veiklos dokumentuose žinių apie reorganizaciją ir nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus ar kitus objektus perleidimo nėra (15 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016-03-22 pranešime Nr. 70-2-904 dėl adreso suteikimo nurodyta, kad ginčo pastatai ir nuosavybės teisės į šiuos pastatus nėra įregistruotos, todėl nėra spręstinas klausimas dėl statinių laikymo pagrindiniu pastatu, pagrindinio pastato atskirais priklausiniais ir adreso objektu (23 b.l.). Ginčo statiniams 2016-01-29 atlikti kadastriniai matavimai (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 44/2034880, 33-50 b.l.). Bylos duomenimis, ginčo pastatai nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba, nėra reikalavimų juos nugriauti, ir jie nėra įregistruoti jokio kito asmens vardu.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 44/2034880 nurodyti statiniai: valymo įrenginių pastatas 1H1p, statybos pradžia - 1981 metai, statybos pabaiga - 1982 metai, chloratorinė 2H1p, statybos pradžia - 1981 metai, statybos pabaiga - 1982 metai, nuotekų valymo įrenginys k1, 1981 statybos metų, nuotekų valymo įrenginys k2, 1981 statybos metų, tvora t1, 1981 statybos metų (37-40, 47-50 b.l.).

AB „Kauno grūdai“, AB LESTO (dabartinis pavadinimas AB „Energijos skirstymo operatorius“) ir UAB „Kauno vandenys“ pripažino, kad bendrovėms nepriklauso ginčo pastatai ir jie nėra registruoti nuosavybės teise, kurios nors bendrovės vardu ar įtraukti į apskaitą (68, 69, 70 b.l.).

Nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. vasario 2 d., nuotekų tyrimo protokolai laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 23 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. patvirtina, kad pareiškėjas atliko nuotekų tvarkymo paslaugas.

Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad yra visos įstatyme išvardintos sąlygos. Pareiškėja pastatus pradėjo valdyti nuo 1990 metų, sąžiningai, rūpinasi ir prižiūri juos daugiau kaip 26 metus. Ginčo pastatai nėra įregistruoti kitų asmenų vardu. Teismo posėdyje ištyrus rašytinius įrodymus, įvertinus aplinkybę, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1990 m. buvo teisėta statinių: valymo įrenginių pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), chloratorinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų valymo įrenginio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų valymo įrenginio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, Kaune, valdytoja (CK 4.23 str. 2, 3 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 yra patvirtintas sąrašas dokumentų, kurie teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant iki šiol nekilnojamojo turto registre neįregistruotus statinius, įsigytus ar pastatytus iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (toliau - Sąrašas). Sąrašo 2 punktas numato, kad pastatyti seni statiniai nekilnojamojo turto registre registruojami registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991-07-25. Be to, Sąrašo 6 punkte reglamentuoti dokumentai, kurie yra laikomi patvirtinančiais statybos teisėtumo faktą. Nepaisant to, šiame teisės akte taip pat yra padaryta išimtis senų statinių valdytojams, neturintiems nei vieno iš minėtų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį. Sąrašo 9 punkte nustatyta, jog seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio Sąrašo 2-6 punktuose, registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Tai reiškia, jog nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui teismo sprendimas, pripažįstantis nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, bus pakankamas pagrindas įregistruoti ne tik pareiškėjo daiktines teises, bet ir pačius nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teises.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Įgyjamoji senatis yra privačios nuosavybės teisės (CK 4.49 str. 1 d.) įgijimo būdas, kuris skiriasi nuo bešeimininkio daikto pasisavinimo, esančio pagrindu valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisei atsirasti (CK 4.57 str. 2 d.). Sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą, nelaikomas bešeimininkiu (CK 4.56 str. 2 d.). Pareiškėjos reikalavimas atitinka visas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosavybės teisių įgyjamąja senatimi sąlygas. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjam nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pareiškimas atitinka ir šią sąlygą, nes Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime pripažino, kad savivaldybė niekada nevaldė ginčo pastatų ir pretenzijų neturi.

Teismas daro išvadą, kad per visą valdymo laikotarpį daikto savininkė turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, pareiškėjos prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, todėl pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pastatų įteisinimo tikslu (CK 4.68 str. 1 dalis, 4.69-4.71 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad AB „Freda“ (juridinio asmens kodas 133386126, buveinės adresas Piliakalnio g. 3, Kaune) įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: pagrindinį pastatą - valymo įrenginių pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinį pastatą - chloratorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinį statinį - nuotekų valymo įrenginį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinį statinį - nuotekų valymo įrenginį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius - tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius šalia (duomenys neskelbtini) sklypo, Kaune, įgyjamosios senaties būdu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.