- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- I-3657-121/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01671-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1–2), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) atsisakymą svarstyti skundą, t.y. 2013-04-26 sprendimą Nr. (6.5) 1-2726, ir įpareigoti atsakovę svarstyti jos 2013-04-19 skundą.
Taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b.l. 50–51).
Paaiškino, kad į atsakovę kreipėsi dėl senatvės pensijos nepriemokos už 2010–2011 m., tačiau jai pateiktas atsakymas, jog ji praleido trejų metų senaties terminą. Su tokiu atsakovės atsakymu nesutinka, nes pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 16 str. 4 punktą Vyriausybė iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo kompensavimo tvarkos aprašą ir nepriemokos savarankiškai dirbantiems pensininkams už 2010 m. bus perskaičiuojamos automatiškai bei bus išmokamos gruodį, tačiau Vyriausybė nevykdo pačios priimtų įsipareigojimų ir tokio aprašo iki šiol nėra.
Nurodo, kad po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriuo pripažinta, kad dirbantiems pensininkams daugiau nei nedirbantiems pensija sumažinta neteisėtai, jai senatvės pensija mokama sumažinta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2002-12-20 nutarime Nr. 39 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymo normas“ atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.127 str. 5 dalį, kuri numato, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, tai yra jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo) ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną“. Taigi, senaties terminas būtų praleistas tuo atveju, jei pareiškėja būtų negavusi pensijos dalies tik už 2010 m. sausio mėnesį, tačiau tokie atsakovės veiksmai buvo tęstinio pobūdžio ir tęsėsi iki 2011 m. gruodžio mėnesio (pensija buvo perskaičiuojama iki 2012 m. gegužės mėn.), todėl senaties termino kreiptis į teismą nepraleido.
Pateiktame prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (b.l. 50–51) pareiškėja termino praleidimo priežastimis nurodė tai, kad 2011 m. spaudoje buvo teikiama informacija, jog nepriemokos savarankiškai dirbantiems pensininkams už 2010 m. bus perskaičiuojamos automatiškai ir bus išmokamos gruodį („Mokesčių žinios“, 2011.07.25 Nr. 28 (735)). Tuo tikėdama, pareiškėja laukė 2011 m. gruodžio mėnesio, kada Vyriausybė vykdys savo įsipareigojimus, numatytus Laikinojo įstatymo 16 str. 4 punkte. Todėl mano, kad trejų metų senaties terminą praleido dėl svarbios
priežasties – tikėjimo virš skelbto įstatymo nuostatomis ir „Valstybės žiniose“ skelbtu įstatymo pakeitimu („Žinios“ 2012 m. Nr. 154-7925).
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, mano, kad yra praleistas apskundimo terminas – prašo bylą nutraukti arba jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 2 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi pareiškėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėja su skundu išmokėti jai 2010–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį į VSDFV kreipėsi 2013-04-19 (skundas gautas 2013-04-23), o į teismą – 2013-05-20 skundu, taigi ji praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. VSDFV 2013-04-26 sprendimu Nr. (6.5)1-2726, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės) 31 punktu, pareiškėjos 2013-04-19 skundą nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad iki 2013-05-20 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėja nepateikė VSDFV jokių įrodymų, kreipėsi į teismą. Savo išdėstytus argumentus dėl praleisto termino grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika (2013-03-12 nutartimi adm. byloje Nr. A-552-432/2013, 2013-02-19 nutartimi adm. byloje Nr. A-602-167/2013) ir pabrėžia, jog, vadovaujantis CK 1.124 straipsniu ir 1.127 str. 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apie mokamą ne visą pensiją sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, todėl jos reikalavimui dėl nuo 2010-01-01 neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 m. sausio mėnesio.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl CK 1.127 str. 5 dalies nuostatų taikymo, nes pagal CK 1.127 str. 5 dalies nuostatas, jei pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną prasideda tą kiekvieną dieną. Kadangi VSDFV Kauno skyrius, mokėjęs pareiškėjai senatvės pensiją Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, pažeidimo nepadarė, šio skyriaus veiksmai – pensijos mokėjimas vadovaujantis galiojančiu įstatymu – nėra ir negali būti pripažinti neteisėtais. Paminėjo LVAT 2013-01-10, 2013-03-12 ir 2013-02-19 nutartis, į kurias, jos manymu, būtina atsižvelgti sprendžiant S. K. 3 metų apskundimo terminą.
Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą kreiptis į teismą paaiškino, jog nei Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nenumato galimybės teismui atnaujinti įstatymo imperatyviomis normomis įtvirtintus terminus. Todėl, jos manymu, pareiškėjos keliamo reikalavimo dėl termino atnaujinimo išsprendimas nėra priskirtas teismų kompetencijai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–19).
Paaiškino, kad, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjos senatvės pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalimi, 8 str. 2 dalimi, buvo perskaičiuota ir nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai buvo mokama laikinai sumažinta senatvės pensija. Gavęs S. K. 2013-03-26 prašymą, VSDFV Kauno skyriaus I-asis pensijų skyrius 2013-04-16 rašte Nr. (10.1)S-28268 pareiškėją informavo apie jai paskirtos ir pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydžius. Taip pat informavo, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai senatvės pensijos nepriemoką, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra įsipareigojusi parengti Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymą, kuriuo bus reglamentuojama inter alia valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka. Įsigaliojus šiam įstatymui, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama šiame teisės akte nustatyta tvarka. Pareiškėja šį VSDFV Kauno skyriaus I-ojo pensijų skyriaus atsakymą apskundė VSDFV. Tačiau pagal iki 2012-12-31 galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnį VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Pareiškėja pirmąją sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 m. sausio mėnesį, todėl 3 metų apskundimo terminas yra skaičiuojamas nuo šios datos. Pareiškėja per nustatytą 3 metų terminą savo pažeistų teisių dėl senatvės pensijos sumažinimo ir nepriemokos išmokėjimo VSDFV neskundė, praleisto termino atnaujinti neprašė ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas (LVAT 2013-03-12 nutartis adm. byloje Nr. A-552-432/2013).
Skundas netenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad VSDFV Kauno skyriuje 2013-03-26 buvo gautas S. K. prašymas išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį 2010-01-01 –2012-04-30 (b.l. 20).
VSDFV Kauno skyrius 2013-04-16 pateikė pareiškėjai atsakymą Nr. (10.1) S-28268, kuriame S. K. informavo, jog jai paskirtos senatvės pensijos dydis, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuotas (laikinai sumažintas) pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį. O kadangi ji yra savarankiškai dirbantis asmuo, tai mokėtinos perskaičiuotos pensijos dalis buvo nustatoma taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Taip pat nurodė senatvės pensijos dydžius laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 ir tai, jog neturi teisinio pagrindo įvykdyti jos prašymą dėl nepriemokos išmokėjimo (b.l. 21–22).
Nesutikdama su tokiu VSDFV Kauno skyriaus 2013-04-16 atsakymu Nr. (10.1) S-28268, pareiškėja kreipėsi į VSDFV (pareiškėjos skundas VSDFV buvo gautas 2013-04-23) (b.l. 31).
VSDFV 2013-04-26 sprendime Nr. (6.5) I-2726 pareiškėja informavo, kad pagal iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 dalies nuostatas VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami VSDFV, o VSDSFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai – teismui. Kadangi pareiškėja pirmąją sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 m. sausio mėnesį, todėl 3 metų apskundimo terminas yra skaičiuojamas nuo šios datos ir pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Kauno skyriaus sprendimais ir kreipdamasi į VSDFV su 2013-04-19 skundu išmokėti 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensiją, praleido įstatyme nustatytą 3 metų terminą. Todėl, vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, pareiškėjos 2012-04-19 skundą atsisakytina nagrinėti, nebent pareiškėja pateiktų įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti – tokiu atveju skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo (b. l. 29–30).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Šios administracinės bylos dalykas yra atsakovės atsisakymo išnagrinėti ginčą privaloma ikiteismine tvarka dėl praleisto termino kreiptis su skundu teisėtumas.
Atsakovė atsisakymą nagrinėti pareiškėjos skundą ikiteismine tvarka grindžia 1994-07-18 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu Nr. I-549 (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2170 redakcija (nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01)), pagal kurio 45 str. 1 dalį VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (45 str. 2 d.).
Minėta, kad pareiškėja pirmą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją gavo 2010 m. vasario mėnesį, tad termino kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių eiga prasidėjo 2010 m. vasarį, priklausomai nuo dienos, kurią gavo sumažintą pensiją. Taip pat minėta, kad pareiškėja su prašymu išmokėti jai pensijos nepriemoką į Kauno skyrių kreipėsi 2013-03-26, t.y. praleidusi įstatymu nustatytą 3 metų terminą, todėl VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-04-19 skundą.
Atkreiptinas dėmesys, jog Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktas numato, kad, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo, prašymo atnaujinti terminą kreiptis su skundu privaloma ikiteismine tvarka VSDFV nepadavė, nors pastaroji jai tokią teisę išaiškino.
Tokias išvadas teismas daro įvertinęs praktiką, formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinių teisėjų kolegijų nutartyse administracinėse bylose Nr. A552-519/2013 bei A444-2232/2013, kuri iš esmės tinka ir ginčams dėl valstybinių senatvės pensijų nepriemokų, taip pat ir LVAT 2013-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, kurioje, įvertinus Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatuota, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėta, jog būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013, kt.). Be to, tokį šių normų aiškinimą patvirtina ir ankstesnė LVAT praktika, kurioje buvo aiškinamos minėtos normos, reguliavusios ginčo teisinius santykius iki 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 (įsigaliojusio nuo 2013 m. sausio 1 d.) priėmimo (žr., pvz., 2006 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-200/2006, 2007 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-518/2007, 2008 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-325/2008, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2011, 2011 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-168/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-289/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-806/2011). LVAT 2013-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 pažymėjo, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti Fondo valdybai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t.y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Nagrinėjamu atveju nėra tokio Fondo valdybos sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t.y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo. Pažymėta, jog Fondo valdybos 2013 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. (6.5)I-4440 pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Šiuo sprendimu buvo pareiškėjui nurodyta, kad jis praleido Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Pasvalio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskundimo terminą, t.y. praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų terminą. Jeigu pareiškėjas nesutinka su šiuo Fondo valdybos sprendimu, jame konstatuota aplinkybe, kad pareiškėjas praleido minėtą terminą, ar mano, kad Fondo valdyba priėmė sprendimą pažeisdama teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas šį sprendimą turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-717/2013). Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Remdamasis LVAT nutartimi byloje Nr. A444-2232/2013, teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjos skundo teismui argumentas dėl kreipimosi į teismą termino pradžios susiejimo su kiekvieno mėnesio pensijos išmokėjimo diena atmestinas kaip nepagrįstas. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui buvo mokama remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir sprendė, kad tokiomis aplinkybėmis nepagrįsta tikėtis, jog pareiškėjo patiriamas teisių pažeidimas kitą mėnesį jau bus nutrauktas. Be to, tai, kad valstybinė pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, nereiškia, jog pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą. Atsižvelgus į tai, pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas.
Kita vertus, LVAT nutartyje administracinėje byloje pasisakė, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Šiuo aspektu LVAT priminė, kad teisė naudotis teisminiais gynybos būdais administraciniame teisme visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 364, 2000, p. 1) 47 straipsnyje. LVAT šiame kontekste pažymėjo, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.). Teismo nuomone, įvertinus pareiškėjos absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą ir kurios negalima apriboti ar paneigti, šis teismo sprendimas neturėtų būti kliūtimi pareiškėjai VSDFV paduoti prašymą atnaujinti terminą, nes ji tokio prašymo nėra padavusi (t.y. nėra realizavusi savo subjektinės teisės prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą), o pastarajai – tokį prašymą išspręsti teisės aktų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.