- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-22
- Bylos Nr.
- e2-184-1004/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04834-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- L. Š.-R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- Z. R.
dalyvaujant ieškovei L. Š.-R.ir institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,
viešame teismo parengiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š.-R. ieškinį atsakovui Z. R., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, matymosi tvarkos ir išlaikymo dydžio nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovės ieškiniu (b. l. 1 – 5, 6 – 11) prašė: 1. Nenustatyti termino susitaikymui ir santuoką tarp Z. R. ir L. Š.-R. (iki santuokos – Š.), sudarytą (duomenys neskelbtini) Londono m. (duomenys neskelbtini) rajone, Jungtinėje Karalystėje, įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), – nutraukti, pripažįstant, kad santuoką iširo dėl atsakovo Z. R. kaltės. 2. Po santuokos nutraukimo Z. R. palikti pavardę R., L. Š.-R. palikti pavardę – Š.- R.. 3. Nepilnamečio vaiko – R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. 4. Nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko – R. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, priteisti iš Z. R. išlaikymą – 243,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų. 5. Nenustatyti konkretaus vaiko matymosi su tėvu grafiko, nustatyti, kad vaikas su tėvu gali bendrauti netrukdomai. Nustatyti, kad Z. R. negali išsivežti vaiko į užsienio valstybę be L. Š.-(duomenys neskelbtini) palydos. 6. Transporto priemonę – „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeniniu L. Š.-(duomenys neskelbtini) turtu.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Londono m. (duomenys neskelbtini) rajone, Jungtinėje Karalystėje, buvo sudaryta šalių santuoka, įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
3. Ginčo šalys susipažino Jungtinėje Karalystėje, kur susituokė. Ieškovė paaiškino, jog kartu gyveno dar iki santuokos sudarymo, susilaukė sūnaus – R. R., gim. (duomenys neskelbtini). Po sūnaus gimimo susituokė ir abu kūrė ateities planus. Tačiau po santuokos sudarymo situacija šeimoje pradėjo keistis – atsakovas atsisakydavo prisidėti prie vaiko priežiūros. Nurodė, jog ji ir atsakovas išpažįsta skirtingas religijas. Atsakovas ignoruodavo ieškovės religiją, nepritarė ir krikščioniškų švenčių šventimui. Siekdama sukurti ir išlaikyti vaiko santykius su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais, dažnai vykdavo į Lietuvą pas tėvus, kas iš esmės taip pat nepatiko atsakovui. Dėl kelionių šeimoje nuolat kildavo barniai. Pažymėjo, kad vaikui paaugus pradėjo dirbti. Pasak ieškovės, atsakovas yra labai pavydus, todėl jos siekis dirbti ir tobulėti dar labiau pablogino tarpusavio santykius. Galiausiai, neištvėrusi atsakovo nuolatinio psichologinio spaudimo ir siekdama apsaugoti save ir vaiką, 2020 m. spalio mėn. su vaiku išvyko gyventi į Lietuvą. Pažymėjo, kad atsakovas tam neprieštaravo, sutiko skirtis, tačiau gavęs skyrybų dokumentus bendru sutarimu ir pamatęs, kad jam reikės skirti išlaikymą vaikui, atsisakė dokumentus pasirašyti. Ieškovė pažymi, kad jos ir atsakovo požiūris į šeimą ir bendrus interesus iš esmės skiriasi, galimybės išsaugoti šeimą ieškovė nemato, todėl prašo nenustatyti termino susitaikymui.
4. Ieškovė pažymi, kad įstatyme numatytas pareigas atsakovas pažeidinėjo nuolat, jis nesiekia rūpintis šeima, nepilnamečiu vaiku, visiškai neveikia nei ieškovės, nei nepilnamečio vaiko interesais. Remiantis išdėstytu ginčo šalių santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo ginčo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
5. Ginčo šalys turi nepilnametį sūnų – R. R., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad vaikas gyvena su ja, nuo pat vaiko gimimo visa vaiko priežiūra teko jai. Šeimai gyvenat skyrium atsakovas nei karto nebuvo atvykęs aplankyti vaiko, vaiku nesirūpina, nesidomi jo poreikiais bei interesais, nedalyvauja vaiko auklėjime. Ieškovė paaiškino, kad ji vaiku rūpinasi tinkamai, yra sudariusi sąlygas vaikui augti ir tinkamai vystytis. Vaikas gyvena ieškovės nuomojamame būste, kuriame yra visos reikiamos priemonės ir sąlygos vaikui augti. Todėl ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja.
6. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku nuotoliniu būdu ar atvykęs į Lietuvą jo aplankyti. Ieškovė neprašo nustatyti konkretaus matymosi su vaiku grafiko, tačiau prašo nustatyti, kad atsakovas negali išsivežti vaiko į užsienio valstybę be ieškovės palydos.
7. Remiantis vaiko poreikiais (ieškinio vaiko nurodytų išlaidų poreikių lentelė, b. l. 3), ieškovė iš atsakovo prašo priteisti pusę išlaidų sumos, t. y. 243,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų.
8. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi. Ieškovė yra įsigijusi transporto priemonę – „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymi, kad šis turtas yra įgytas po to, kai sutuoktiniai kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio, todėl laikytinas asmeniniu ieškovės turtu ir nedalintinas.
9. Ieškovė pažymi, kad neturi asmeninių įsipareigojimų, ji ir atsakovas neturi bendrų įsipareigojimų ir ieškovei nėra žinoma apie asmeninius atsakovo įsipareigojimus.
Šalies argumentai
10. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė visiškai tenkinti ieškinio reikalavimus. Neprašė skirti termino susitaikyti su atsakovu ir atnaujinti santuokinius ryšius. Ieškovė padidino prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį, priteisiant iš atsakovo po 266,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Papildomai paaiškino, jog kai išvyko su sūnumi į Lietuvą atsakovas buvo darbingas, neturėjo sveikatos sutrikimų. Šiuo metu jai nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, nes su atsakovu nebendrauja. Atsakovo bendravimas su sūnumi yra praktiškai nutrūkęs, tačiau per sūnaus gimtadienį iš atsakovo pusės dar buvo trumpas grįžtamasis ryšys nuotolinio ryšio priemonėmis.
11. Ieškovė nedraudžia sūnui bendrauti su tėvu, tačiau bijo, kad jis neišsivežtų jo visam laikui į Angliją ar Afganistaną. Šiuo metu su sūnumi gyvena nuomojamame būste, dirba, jos pajamos sudaro apie 1300,00 Eur per mėnesį. Neturi kreditorinių įsipareigojimų, nėra žinoma ir apie atsakovo kreditorius. Ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
12. Atsakovas Z. R. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo. Nors ieškinys su priedais atsakovui įteiktas (b. l. 106), tačiau jis nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį taip pat įteikus, atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta be svarbios priežasties nedalyvaujant atsakovui iš parengiamojo teismo posėdžio perėjus į teismo posėdį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Institucija teikianti išvadą byloje, nurodė, jog ieškovės ieškinys teisėtas ir pagrįstas, atsakovo nuomonė dėl ieškinio reikalavimų nėra žinoma (b. l. 44 – 45). Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad ieškovė su sūnumi nuomojasi gyvenamąjį namą. Vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis, mokytis, patenkinti kitus poreikius. Todėl vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo gali būti nustatyta ieškovės gyvenamojoje vietoje. Nepilnametį vaiką pagal įstatymą turi išlaikyti abu tėvai, todėl jie turi patenkinti vaiko poreikius teikdami jam išlaikymą. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius. Tėvas su sūnumi nebendrauja, nors apklausus R. R. jis norėtų pasikalbėti su tėvu. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka nepažeidžia atsakovo ir nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovės prašoma patvirtinti papildoma sąlyga dėl vaiko išvykimo į užsienio valstybę tik su motinos palyda taip pat teismo gali būti patvirtinta. Nėra duomenų apie vaiko teisių pažeidimus ieškovės šeimoje, šeimai atvejo vadyba nėra taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
14. L. Š.- R. (b. l. 12) ir Z. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Londono m. (duomenys neskelbtini) rajone, Jungtinėje Karalystėje, įrašas apie santuokos sudarymą registruotas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 13, 14, 15 – 16). (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus R. R. tėvas yra Z. R., motina – L. Š. (b. l. 17, 18, 19 – 20), kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra su motina L. Š.- R., o mokymosi vieta Šiaulių m. (b. l. 25, 26, 30, 31). L. Š.- R. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dvišale sutartimi įgijo kvalifikaciją (b. l. 34 – 38). Pagal Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų išrašą L. Š.- R. nuosavybe 2020-10-20 įregistruota transporto priemonė – „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad L. Š.-(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (b. l. 28). Pateikti rašytiniai duomenys apie L. Š.-(duomenys neskelbtini) gaunamas pajamas (b. l. 32, 33).
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog dėl atsakovo naudoto psichologinio spaudimo jos atžvilgiu, skirtingo atsakovo požiūrio į šeimą ir bendrus interesus bei nesirūpinimu nepilnamečiu vaiku, šeima, nepilnamečio vaiko ir šeimos poreikių tenkinimu, iširo santuokinis gyvenimas. Teismas nenustatė atsakovo naudoto psichologinio spaudimo faktų. Tačiau sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovas nuo 2020 m. spalio mėn. nesiekia rūpintis šeima, nepilnamečiu vaiku, visiškai neveikia nei ieškovės, nei nepilnamečio vaiko interesais bei visiškai nesirūpina nepilnamečio vaiko ir šeimos poreikių tenkinimu. Teismas nustatė, jog dėl atsakovo kaltės santuokiniai sutuoktinių ryšiai galutinai nutrūko ir atstatyti jų neįmanoma. Sutuoktiniai nuo 2020 m. spalio mėn. bendro ūkio neturi ir netvarko, gyvena skyrium, tarpusavyje nebendrauja. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo Z. R. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Nesant ginčo bei esant ieškovės prašymui, po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė, o atsakovui turėta pavardė (CK 3.69 straipsnis). Tuo šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, dalyvavimo jį auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečio vaiko išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Todėl dėl šiai civilinei bylai aktualių klausimų išsprendimo pasisako žemiau.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios, o vaiko gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaiką, vaiko auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnis).
19. Nustatyta, kad ieškovė L. Š.- R. ir atsakovas Z. R. yra nepilnamečio vaiko R. R. tėvai. Nuo vaiko gimimo jo priežiūra teko motinai L. Š.- R.. Šeimai gyvenant skyrium ieškovė rūpinasi nepilnamečio vaiko poreikių bei interesų tenkinimu, dalyvauja vaiko auklėjime. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Teismo vertinimu, su vaiku nuo gimimo ieškovę sieja artimas ryšys, ieškovės gyvenamojoje vietoje jam sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimo, poreikių, interesų tenkinimo bei buities sąlygos. Gyvenant skyrium ieškovė dalyvauja vaiko auklėjime. Išvadą byloje teikianti institucija neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nepilnametis vaikas neišsakė prašymo dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Atsižvelgiant į tai, ir nesant atsakovo prieštaravimų, nepilnamečio vaiko R. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove L. Š.- R. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Tuo ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo.
20. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.
21. Ieškovė pažymėjo, jog neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku nuotoliniu būdu ar atvykęs į Lietuvą jo aplankyti. Taip pat ieškovė neprašo nustatyti konkretaus atsakovo matymosi su vaiku grafiko, tačiau prašo nustatyti, kad atsakovas negali išsivežti vaiko į užsienio valstybę be ieškovės palydos. Išvadą teikianti institucija pažymėjo, jog ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka nepažeidžia atsakovo ir nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovės prašoma patvirtinti papildoma sąlyga dėl vaiko išvykimo į užsienio valstybę tik su motinos palyda taip pat teismo gali būti patvirtinta. Atsižvelgiant šiuos ieškovės argumentus bei į institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimus, teismas nenustato konkretaus nepilnamečio vaiko matymosi su tėvu grafiko. Teismas nustato, kad vaikas su tėvu gali bendrauti netrukdomai, tačiau Z. R. negali išsivežti vaiko į užsienio valstybę be L. Š.- R. palydos. Tuo šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
22. Išaiškintina, jog vaikui paaugus ir tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
23. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
24. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą (laikiną išlaikymą) nepilnamečiui vaikui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 266,00 Eur mokamų mėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021-09-15) iki vaiko pilnametystės, paskiriant vaiko motiną išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
25. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.
26. Iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos vaiko poreikių paskaičiavimo lentelės (b. l. 3), ieškovės ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų nustatyta, jog nepilnamečio vaiko R. R. poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 486,00 Eur suma. Nustatyta, jog šiuo metu ieškovė dirba, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1300,00 Eur. Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste, ji jos nuosavybe registruota 1/2 dalis buto ir 2004-10-20 pirmos registracijos transporto priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
27. Iš ieškovės paaiškinimo akivaizdu, kad atsakovas yra darbingas, dirba ir neturi sveikatos problemų. Priešingų šiems argumentams rašytinių įrodymų atsakovas nepateikė. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turi santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų. Tačiau atsakovas šiuo metu visiškai neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
28. Teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį vaikų išlaikymui, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant išlaikymo dydį, taip pat į tėvų galimybes teikti vaikui tokio išlaikymo dydį, t. y. šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, į tai, jog nėra duomenų, jog yra kitų išlaikytinių. Atsakovas Lietuvoje nedirba, atsiliepimo ir duomenų apie turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kreditorinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius nepateikė. Tačiau jis yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, todėl tikėtina, kad pragyvena ir gali skirti ieškovės teismo posėdžio metu patikslintą 266,00 Eur prašomą išlaikymo sumą savo nepilnamečiui vaikui per mėnesį. Teismas pažymi, jog atsakovas vengia teikti į bylą duomenis apie turtinę padėtį, taip galimai siekdamas išvengti prievolės išlaikyti savo vaiką ar bent šią prievolę sumažinti.
29. Kadangi atsakovas yra pilnametis, sąmoningas žmogus, todėl, teismo vertinimu, geba įvertinti savo galimybes ir pasirengimą išlaikyti vaiką. Teismas konstatuoja, jog teismo nustatytas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui įvertinus ir vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini)) bei jo poreikius. Ieškovė vaiko poreikius nėra nepagrįstai padidinusi. Įvertinus aukščiau išdėstytą, nes vaiko poreikių suma per mėnesį teismo vertinimu sudaro ne mažiau kaip 486,00 Eur, iš atsakovo Z. R. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui R. R. G. po 266,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).
30. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai L. Š.- R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
31. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
32. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).
Dėl transporto priemonės turtinės teisės nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimų susijusių klausimų.
33. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
34. Ieškovė nurodė, jog sutuoktiniai neturi santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto. Ieškovė yra įsigijusi transporto priemonę – „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
35. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog 2020-10-20 jos nuosavybe registruota transporto priemonė yra įgyta po to, kai sutuoktiniai kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio. Todėl teismas konstatuoja, jog ieškovė įrodė, jog šis turtas įgytas aiškiai išreikšta jos valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl laikytinas asmeniniu ieškovės turtu ir nedalintinas nutraukiant santuoką (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tuo šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).
36. Nesant duomenų apie ieškovės ir atsakovo asmeninius ar bendrus kreditorinius įsipareigojimus jų tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo klausimas nesprendžiamas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ieškovei išlaikymo iš atsakovo nereikalaujant šis klausimas nutraukiant šalių santuoką taip pat nesprendžiamas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas.
37. Teikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį valstybei (b. l. 39). Tačiau ieškovei neprašant priteisti iš atsakovo šių bylinėjimosi išlaidų, jų priteisimo klausimo teismas nesprendžia.
38. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 72,00 Eur (266,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. / 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
39. Tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinos 23,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes jos viršija minimalią 5,00 Eur nepriteistiną sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys). Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybei teismo patirtos 18,15 Eur (b. l. 63) procesinių dokumentų vertimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys). Viso iš atsakovo valstybei priteistina 42,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
40. Teismo nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 2021-10-22 teismo nutartimi nustatyta nepilnamečio vaiko R. R. laikina gyvenamoji vieta su motina L. Š.- R. (b. l. 64 – 65) bei 2022-04-11 teismo nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui R. R. po 266,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo dienos (2022-03-28) iki teismo sprendimo byloje priėmimo (b. l. 100 – 101). Priėmus teismo sprendimą laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo naikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Tesimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
L. Š.- R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Londono m. (duomenys neskelbtini) rajone, Jungtinėje Karalystėje, įrašas apie santuokos sudarymą registruotas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl Z. R. kaltės.
Po santuokos nutraukimo L. Š.- R. palikti santuokinę pavardę – Š.- R., o Z. R. pavardę – (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečio vaiko R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. Š.- R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nenustatyti konkretaus vaiko R. R., gim. (duomenys neskelbtini), matymosi su tėvu Z. R., grafiko. Nustatyti, kad vaikas su tėvu gali bendrauti netrukdomai.
Nustatyti, kad Z. R. negali išsivežti vaiko R. R., gim. (duomenys neskelbtini), į užsienio valstybę be L. Š.- R., a.k. (duomenys neskelbtini) palydos.
Priteisti iš Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 266,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 00 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečiui vaikui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise motinai L. Š.- R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.
Transporto priemonę – „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeniniu L. Š.- R., a.k. (duomenys neskelbtini) turtu.
Priteisti iš atsakovo Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 72,00 Eur (septyniasdešimt du eurus 00 centų) žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos „Swedbank“, AB, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už žyminį mokestį
Priteisti iš atsakovo Z. R., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 42,10 Eur (keturiasdešimt du eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos „Swedbank“, AB, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – įmoka už procesinių dokumentų siuntimo ir jų vertimo išlaidas.
Priėmus teismo sprendimą panaikinti 2021-10-22 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino nepilnamečio vaiko R. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo, o 2022-03-28 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės dėl laikino nepilnamečio vaiko R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privaloma šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.