Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-04-05 · Administracinė byla Nr. eI3-697-423/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-05
Bylos Nr.
eI3-697-423/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02851-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Atsakovas
Valstybės įmonės Registrų centro, ,,Registrų centras"
Trečiasis asmuo
A. G., G. G.
Pareiškėjas
Prienų rajono Šilavoto ŽŪB
Advokatai
Rasa Gradauskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-697-423/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02851-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.6; 55.1.1
(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 5 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Deimantei Lukoševičienei,dalyvaujant atsakovės Valstybės įmonės Registrų centro atstovei J. A.,trečiųjų suinteresuotų asmenų A. G. ir G. G. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovės skundą atsakovei Valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. G. ir A. G. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė skundu prašo: panaikinti Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir teritorinis registratorius) 2020-10-20 priimtus sprendimus; panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021-10-20 sprendimą Nr. S-125000 (1.10E) (nurodant sprendimo numerį padaryta rašymo apsirikimo klaida, turi būti Nr. CSPR-303); įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021-09-16 patikslintą skundą dėl nuomos sutarčių išregistravimo.

Pareiškėja skunde nurodė, jog ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovė iš Nekilnojamojo turto registro nepagrįstai išregistravo 1995-11-28 Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį, sudarytą su O. D. L., dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1997-10-01 Privačios žemės (miško) sklypo nuomos sutartį, sudarytą su O. V., dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šių sutarčių išregistravimo pagrindas 2020-07-15 Pranešimas Nr. 3760.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.564 straipsnis numato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams - prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius.

Šiuo atveju nurodytas sutarčių nutraukimo pagrindas - CK 6.564 straipsnis, tačiau nenurodyta šio straipsnio dalis. Nuomos sutartys sudarytos neterminuotam laikotarpiui, t. y. iki Šilavoto žemės ūkio bendrovės (toliau – ir Šilavoto ŽŪB, Bendrovė) veiklos nutraukimo. VĮ Registrų centras sutartis buvo įregistravęs atitinkamai iki 2094-11-28 ir iki 2096-10-01.

Pažymėjo, jog nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradę neigiami padariniai (žala) nuomotojui. Nutraukiant žemės nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nuomininkas privalo įrodyti, jog nuomininkas bent tris mėnesius nesumoka žemės nuomos mokesčio ir jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį. Siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalies sąlygų konstatavimu, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu, apibrėžiančiu esmines sutarties pažeidimo sąlygas. Siekiant užtikrinti sutartinių teisinių santykių stabilumą, sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies iniciatyvą nutraukti sutartį. Jeigu žemės nuomotojas sutarties nutraukimo pagrindu remiasi esminio sutarties pažeidimo kriterijais, nustatytais CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, sutarties nutraukimo pagrindai turi būti nustatomi, atsižvelgiant ir į sutarties sąlygų visumą, šalių elgesį vykdant sutartį, buvusią sutarties vykdymo praktiką nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo momento.

Šiuo atveju atsakovė įstatyme nurodytų sąlygų nenustatė ir nevertino. Ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, kurioje detalizuota, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, reikalavimus. VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turinčias užtikrinti jų objektyvumą ir pagrįstumą, todėl negali būti pripažinti teisėtais. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VĮ Registrų centras su skundu nesutinka, prašė jį atmesti, atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 4,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (toliau - ir Žemės sklypas Nr. 1) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso G. G. ir A. G.. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo Nr. 1 registro įraše iki 2020-10-20 buvo įregistruotas juridinis faktas (padaryta žyma) apie sudarytų 3,85 ha ploto dalies Žemės sklypo Nr. 1 nuomos sutartį su Šilavoto ŽŪB, šio juridinio fakto įregistravimo pagrindas - 1995-11-28 sudaryta, 1996-01-09 užregistruota, reg. Nr. 7076, Bendrovės ir O. D. L. nuomos sutartis (toliau - ir Nuomos sutartis Nr. 1).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 4,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (toliau - ir Žemės sklypas Nr. 2) bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso G. G. ir A. G. (toliau - ir Žemės sklypų savininkai). Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo Nr. 2 registro įraše iki 2020-10-20 buvo įregistruotas juridinis faktas (padaryta žyma) apie sudarytą 3,85 ha ploto dalies Žemės sklypo Nr. 2 nuomos sutartį su Šilavoto ŽŪB, šio juridinio fakto įregistravimo pagrindas - 1997-10-01 sudaryta Bendrovės ir O. V. nuomos sutartis (toliau - ir Nuomos sutartis Nr. 2). Nuomos sutartyje Nr. 1 ir Nuomos sutartyje Nr. 2 buvo numatyta, jog šios sutartys sudarytos neterminuotam laikotarpiui iki Šilavoto ŽŪB veiklos nutraukimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. 2020-10-16 pateikė teritoriniam registratoriui prašymą, kad Nekilnojamojo turto registre būtų išregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 Nuomos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. Taip pat Žemės sklypų savininkai kreipėsi į notarų biurą, jog pastarasis registruotu laišku išsiųstų į Bendrovės buveinę jų 2020-07-15 pareiškimą, kad Žemės sklypų savininkai, vadovaudamiesi CK 6.564 straipsniu, vienašališkai nutraukia Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 sudarytas Nuomos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. Notaras patvirtino, kad būtent tokio turinio pareiškimas buvo išsiųstas registruotu laišku Bendrovei į jos buveinę. Taigi, teritorinis registratorius, gavęs G. G. prašymą bei Žemės sklypų savininkų pareiškimą, praėjus trims mėnesiams nuo pareiškimo sudarymo, neturėjo teisės abejoti, kad Bendrovė buvo netinkamai įspėta apie vienašališką Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 sudarytų Nuomos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimą. Pareiškimas vienareikšmiškai patvirtino faktą, kad juridiniai faktai apie sudarytas Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 Nuomos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 yra pasibaigę, t. y. šios sutartys yra vienašališkai nutrauktos.

Todėl teritorinis registratorius 2020-10-20 priėmė du sprendimus, įformintus išregistravimo veiksmais (toliau - ir Sprendimai), kuriais Nekilnojamojo turto registre, Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 registro įrašuose, išregistravo du juridinius faktus apie sudarytas Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 Nuomos sutartis Nr. 1 bei Nr. 2 pateikto prašymo pagrindu. Sprendimus pareiškėja apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija), kuri teritorinio registratoriaus sprendimus paliko galioti.

Pažymėjo, jog nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai, įstatymų nustatyti juridiniai faktai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 2 str.). Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateiktų registravimui dokumentų ar juose įrašytų duomenų tikrumą. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašant naujus registro duomenis arba pakeičiant esamus, neturi teisės daryti savarankiškas išvadas aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų turinį. Vienas iš dokumentų, kurių pagrindu duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti pakeičiami, yra rašytiniai sandoriai.

Šiuo atveju, G. G. prašymas ir Žemės sklypų savininkų 2020-07-15 pareiškimas, patvirtintas Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės (reg. Nr. 3760 (toliau – ir Pareiškimas)), vadovaujantis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi, 6.564 straipsniu, Registro įstatymo 22 straipsnio 7 punktu, 16 straipsnio 2 dalimi, buvo pakankamas teisinis pagrindas teritoriniam registratoriui priimti Sprendimus.

Nei teritorinis registratorius, nei Komisija neturi teisės vertinti, ar teisėtai ir pagrįstai Pareiškimu buvo nutrauktos Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 Nuomos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2. Prievolinių teisinių santykių pasibaigimo teisėtumo įvertinimas yra civilinio pobūdžio ginčas, kuris nėra priskirtas atsakovės kompetencijai. Prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys G. G. ir A. G. atsiliepime į skundą nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 4,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (įgytas 2019-10-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu) bei 4,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (įgytas 2020-02-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu). Dėl minėtų žemės sklypų (jų dalies) nuomos buvo sudarytos dvi nuomos sutartys: pirmasis žemės sklypas buvo išnuomotas 1995-11-28 sudarytos žemės nuomos sutarties pagrindu (3,85 ha plotas), antrasis žemės sklypas (3,85 ha plotas) išnuomotas 1997-10-01 žemės nuomos sutarties pagrindu. Abi šios sutartys, kaip juridiniai faktai, buvo įregistruotos šių žemės sklypų registro duomenyse. Žemės nuomos sutartys buvo sudarytos su ankstesniais šių žemės sklypų savininkais, iš kurių tretieji suinteresuotieji asmenys įgijo žemės sklypus. Sutarčių sąlygos neatitiko sutarties šalių interesų pusiausvyros, todėl G. G. ir A. G. 2020-07-15 pareiškimu, išsiųstu per notarą, kreipėsi į pareiškėją, nurodydami, kad vadovaudamiesi CK 6.564 straipsniu nutraukia sudarytas nuomos sutartis. Pareiškėja su sutarčių nutraukimu nesutiko.Tuomet G. G. 2020-10-16 pateikė teritoriniam registratoriui prašymą, kad Nekilnojamojo turto registre būtų išregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas žemės sklypų nuomos sutartis. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs prašymą, 2020-10-20 priėmė du sprendimus, įformintus išregistravimo veiksmais, kuriais Nekilnojamojo turto registre išregistravo du juridinius faktus apie sudarytas žemės sklypų nuomos sutartis.

Pažymėjo, jog CK 6.480 straipsnis numato, jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai - prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Taigi, sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį, taip pat terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės.

Šiuo atveju tretieji suinteresuotieji asmenys nutraukė sudarytas žemės nuomos sutartis pagal CK 6.497 straipsnio ir 6.480 straipsnio nuostatas remdamiesi tuo, kad sudarytos sutartys neatitinka jų interesų, akivaizdžiai pažeidžia šalių sutartinę pusiausvyrą. Sudarytos žemės nuomos sutartys su jose nurodytomis sąlygomis negali galioti neribotą laiką, nes tai akivaizdžiai pažeistų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus. Tretieji suinteresuotieji asmenys pasinaudojo įstatymine teise nutraukti žemės nuomos sutartis, o suėjus sutarčių nutraukimo terminui, sutarčių nutraukimo faktas buvo pagrįstai išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Pareiškėja, gavusi pranešimą per notarą dėl nuomos sutarčių nutraukimo, jų nutraukimo neginčijo bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo metu šalių sutartiniai santykiai yra nutrūkę. Todėl akivaizdu, kad G. G. teikti dokumentai registro tvarkytojui buvo pakankamas teisinis pagrindas teritoriniam registratoriui priimti ginčijamus sprendimus. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2020-10-20 sprendimų ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021-10-20 sprendimo Nr. CSPR-303, kurių pagrindu iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 Nuomos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 4,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso G. G. ir A. G.. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo Nr. 1 registro įraše iki 2020-10-20 buvo įregistruotas juridinis faktas (padaryta žyma) apie sudarytų 3,85 ha ploto dalies Žemės sklypo Nr. 1 nuomos sutartį su Šilavovo ŽŪB, šio juridinio fakto įregistravimo pagrindas - 1995-11-28 sudaryta, 1996-01-09 užregistruota, reg. Nr. 7076, Bendrovės ir O. D. L. nuomos sutartis.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 4,5 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso G. G. ir A. G.. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo Nr. 2 registro įraše iki 2020-10-20 buvo įregistruotas juridinis faktas (padaryta žyma) apie sudarytą 3,85 ha ploto dalies Žemės sklypo Nr. 2 nuomos sutartį su Šilavoto ŽŪB, šio juridinio fakto įregistravimo pagrindas - 1997-10-01 sudaryta Bendrovės ir O. V. nuomos sutartis. Nuomos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 buvo numatyta, jog šios sutartys sudarytos neterminuotam laikotarpiui iki Bendrovės veiklos nutraukimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. 2020-10-16 pateikė teritoriniam registratoriui prašymą, Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje užregistruotas Nr. 25181936, kad Nekilnojamojo turto registre būtų išregistruoti juridiniai faktai apie sudarytas Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 Nuomos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. Kartu su šiuo prašymu teritoriniam registratoriui buvo pateiktas rašytinis 2020-10-16 G. G. prašymas, jog notarinio pranešimo pagrindu būtų išregistruoti minėti juridiniai faktai, ir 2020-07-15 Žemės sklypų savininkų pareiškimas, kurio turinio ir parašų tikrumas patvirtintas Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės, notarinio reg. Nr. 3760, kurį notarė registruotu laišku persiuntė Bendrovei, informuojant pastarąją, jog Žemės sklypo savininkai, vadovaujantis CK 6.564 straipsniu, nutraukia Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 sudarytas Nuomos sutartis Nr. 1 bei Nr. 2 su Šilavoto ŽŪB. Notarė Bendrovei Pareiškimą registruotąja pašto siunta išsiuntė šio juridinio asmens Juridinių asmenų registre įregistruotu buveinės adresu.

Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs Prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus, nenustatęs aplinkybių, nurodytų Registro įstatymo 29 straipsnyje, 2020-10-20 priėmė Sprendimus, įformintus išregistravimo veiksmais, kuriais Nekilnojamojo turto registre, Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 registro įrašuose, išregistravo du juridinius faktus apie sudarytas Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 Nuomos sutartis Nr. 1 bei Nr. 2 pateikto Pareiškimo pagrindu, kuriuos pareiškėja apskundė Komisijai.

Komisija, išnagrinėjusi Bendrovės skundą ir patikslintą skundą, 2021-10-20 priėmė sprendimą Nr. CSPR-303, kuriuo teritorinio registratoriaus Sprendimus paliko nepakeistus.

Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai, įstatymų nustatyti juridiniai faktai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Registro įstatymo 2 str.). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veikla, registruojant/išregistruojant nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teikiant informaciją ir pan., laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A502- 233/2012, 2016-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016).

Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Analogiškas juridinių faktų išregistravimo reglamentavimas įtvirtintas ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014-04-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Nuostatai), 100 punkte. Į Nekilnojamojo turto registrą duomenys įrašomi/pakeičiami/išregistruojami tam tikrų dokumentų pagrindu, kurie yra nurodyti Registro įstatymo 22 straipsnyje.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateiktų registravimui dokumentų ar juose įrašytų duomenų tikrumą. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų (nurodytų Registro įstatymo 22 str.) turinį. Vienas iš tokių dokumentų, kurių pagrindu duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti pakeičiami, yra rašytiniai sandoriai (Registro įstatymo 22 str. 7 p.).

Šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens Ginto G. P. ir Pareiškimas, vadovaujantis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi, 6.564 straipsniu, Registro įstatymo 22 straipsnio 7 punktu, 16 straipsnio 2 dalimi, buvo pakankamas teisinis pagrindas teritoriniam registratoriui priimti Sprendimus.

CK 6.564 straipsnio nuostatos reglamentuoja atvejus bei nustato tvarką, kuomet nesikreipiant į teismą žemės sklypo nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, t. y.: jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams - prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo (pagrindas - CK 6.564 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Žemės sklypų savininkai kreipėsi į notarų biurą, jog pastarasis registruotu laišku išsiųstų į Bendrovės buveinę jų pareiškimą, kad Žemės sklypų savininkai, vadovaudamiesi CK 6.564 straipsniu, vienašališkai nutraukia Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 sudarytas Nuomos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. Notaras patvirtino, kad būtent tokio turinio Pareiškimas buvo išsiųstas registruotu laišku Bendrovei į jos buveinę. Taigi, teritorinis registratorius, gavęs Ginto G. P. bei Pareiškimą, praėjus trims mėnesiams nuo Pareiškimo sudarymo, pagrįstai sprendė, kad Bendrovė buvo tinkamai įspėta apie vienašališką Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 sudarytų Nuomos sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimą. Pareiškimas vienareikšmiškai patvirtino faktą, kad juridiniai faktai apie sudarytas Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 Nuomos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 yra pasibaigę, t. y. šios sutartys yra vienašališkai nutrauktos, todėl ginčijami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Komisija taip pat išnagrinėjo visas faktines aplinkybes, susijusias su teritorinio registratoriaus 2020-10-20 priimtais Sprendimais ir priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises, juridinius faktus, susijusius su nekilnojamaisiais daiktas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jam įstatymas nesuteikia teisės vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, jo funkcijos apsiriboja vien tik duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, daiktinių teisių į juos, jų suvaržymų bei kitų juridinių faktų perkėlimu iš registro tvarkytojui pateiktų dokumentų į jo tvarkomą registrą (žr., pvz., LVAT 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2014-06-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1312/2014 ir kt.). Be to, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas Registro įstatyme jam pavestas funkcijas, turi pareigą ir kompetenciją vertinti pateiktų dokumentų dėl juridinio fakto pasibaigimo formalaus pobūdžio atitiktį teisės aktų reikalavimams, netikrindamas vertinamojo pobūdžio aplinkybių (pvz., nuomos mokesčio mokėjimo, nuomos objekto naudojimo pagal paskirtį, nuomos sutarties nutraukimo pagrindą ir pan.).

Pažymėtina ir tai, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis - teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Civilinių teisių pagal Nuomos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 pasibaigimo pagrindas yra ne ginčijami šioje byloje sprendimai dėl juridinio fakto išregistravimo, o CK bei Pareiškime numatyta aplinkybė (vienos šalies pranešimas apie sutarties nutraukimą), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių pasibaigimas ar pasikeitimas. Civiliniai teisiniai santykiai pasibaigia teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teritorinio registratoriaus sprendimais yra tik išviešinami juridiniai faktai dėl civilinių teisinių santykių pasibaigimo ar pasikeitimo. Nei teritorinis registratorius, nei Komisija neturi teisės vertinti, ar teisėtai ir pagrįstai Pareiškimu buvo nutrauktos Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 Nuomos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2. Prievolinių teisinių santykių pasibaigimo teisėtumo įvertinimas yra civilinio pobūdžio ginčas ir dėl savo pažeistų teisių gynimo pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atitinkantys VAĮ reikalavimus, nėra jokio pagrindo juos naikinti, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Taip nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021-09-16 patikslintą skundą dėl nuomos sutarčių išregistravimo, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. prašo priteisti iš pareiškėjos 980 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro užmokestis advokatui už šias teisines paslaugas: 1) susipažinimą su bylos dokumentais, teisines konsultacijas - 100 Eur; 2) atsiliepimo į pareiškimą surašymą - 500 Eur; 3) atstovavimą teisme (įskaitant pasirengimą bylos nagrinėjimui) - 380 Eur. Byloje pateikti banko mokėjimo nurodymai patvirtina, kad šios išlaidos yra realiai patirtos.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimamas atsakovo ir jo poziciją palaikiusių trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai, jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Dėl prašomos atlyginti 100 Eur sumos už susipažinimą su byla ir teiktas teisines konsultacijas, pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių, kaip skundo parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015-07-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-733-146/2015, 2015-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2018-08-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-415/2018). Teismo vertinimu, prašomos priteisti 100 Eur išlaidos už susipažinimą su dokumentais ir teisines konsultacijas yra vertintinos kaip sudėtinė atsiliepimo parengimo teismui dalis ir atskirai už šią paslaugą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma atlyginti suma (iš viso – 600 Eur) už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl prašymas šioje dalyje tenkintinas.

G. G. prašo atlyginti 380 Eur sumą už advokato atstovavimą teismo posėdyje, kuris nagrinėjamu atveju truko 16 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Maksimalus priteistinas išlaidų dydis už vienos valandos trukmės atstovavimą 2022-03-07 vykusiame teismo posėdyje bei pasirengimą jam, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą yra 159,80 Eur (1598,10 * 0,1). Nors trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nedetalizavo pasirengimo teismo posėdžiui trukmės, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir vadovaujantis bendruoju protingumo principu, pasirengimas teismo posėdžiui galėjo trukti apie 1 val. 30 min. Susumavus šį laiką su teismo posėdžio trukme, laikytina, kad šios teisinės paslaugos truko iš viso 2 val., todėl maksimalus priteistinas išlaidų dydis pagal Rekomendacijų 8.19 punktą yra 319,62 Eur. Kadangi prašoma priteisti suma (380 Eur) šį dydį viršija nežymiai, be to, atsižvelgtina į tai, kad bendra prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma nesiekia nė pusės maksimalaus priteistino dydžio vien už atsiliepimo į skundą parengimą, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas visa apimtimi ir G. G. iš pareiškėjos priteistina 980 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 - 41 straipsniais, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjos Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovės trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. 980 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė