Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-07-08 · Civilinė byla Nr. e2S-615-883/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-08
Bylos Nr.
e2S-615-883/2020
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00653-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
A. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-615-883/2020 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00653-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 8 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos klintis“ ir A. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams UAB „Baltijos klintis“ ir A. J. dėl 4226,67 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą ir/arba pinigines lėšas, esančias tiek pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, ieškinio 104 226,67 Eur turtiniam reikalavimui užtikrinti. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, be to, ginčas tarp šalių yra kilęs dėl didelės pinigų sumos. Atsakovė pati yra pripažinusi, kad ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma sukeltų neadekvačiai sunkius padarinius, galimai verčiančius prie bendrovės nemokumo ar bankroto būsenos. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bendrovė paskutiniu metu vėluoja mokėti socialinio draudimo įmokas, o tai rodo, kad bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, todėl gali slėpti pajamas, išparduoti turtą ar imtis kitų atsargumo priemonių, siekdama išvengti reikalavimo. Apie atsakovo A. J. finansinę padėtį ieškovas duomenų neturi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Telšių apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. 4. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškinio suma yra didelė, kad atsakovas UAB „Baltijos klintis“ paskutiniu metu vėluoja mokėti socialinio draudimo įmokas, nesudaro pagrindo nagrinėjamos bylos stadijoje konstatuoti bendrovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas UAB „Baltijos klintis“ turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą, galbūt ieškovui palankų, teismo sprendimą. 5. Teismas nurodė, kad niekuo nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas UAB „Baltijos klintis“ gali slėpti pajamas, išparduoti turtą ar imtis kitų atsargumo priemonių, siekdama išvengti reikalavimo. 6. Teismas pabrėžė, kad net ir pripažinus, jog ieškinio suma yra didelė, o UAB „Baltijos klintis“ finansinė padėtis yra prasta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime neužtikrins teismo sprendimo vykdymo, kadangi ieškovas neįgytų pirmumo teisės patenkinti savo finansinį reikalavimą iš atsakovės turto. Iš esmės bendrovė tik negalėtų disponuoti areštuotu turtu, o tai gali neproporcingai suvaržyti juridinio asmens veiklą ir trukdyti generuoti pajamas. 7. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pateikti argumentai ir įrodymai neįrodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas, galimai ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl nėra pagrindo atsakovui UAB „Baltijos klintis“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 8. Teismas, nustatęs, kad baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos teismas taikė A. J. priklausančio nekilnojamojo turto ir priklausančioms akcijoms nuosavybės teisių apribojimą, kurį paliko galioti iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui priklausančiam nekilnojamam turtui taikytas areštas, vertino, jog nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningą elgesį, nesant kitų duomenų apie tai, kad A. J. prieš bylos iškėlimą ar šiuo metu elgtųsi nesąžiningai ir bandytų nuslėpti turtą, siekdamas išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. 9. Teismas konstatavo, kad ieškovas kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių įvykdyti būsimą teismo sprendimą gali būti sunkiau ar visai negalima, nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo atsakovui A. J. taikyti laikinąsias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Atskiruoju skundu ieškovas A. D. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei UAB „Baltijos klintis“ ir atsakovui A. J. priklausančiam kilnojamajam/ nekilnojamajam turtui ir/ arba piniginėms lėšoms, esančioms tiek pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, 104 226,67 Eur dydžio ieškinio turtiniam reikalavimui užtikrinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 10.1. teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, kai yra pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas; 10.2. reiškiamas ieškinys yra susijęs darbo santykiais, t. y. darbo metu įvykus nelaimingam atsitikimui, kurio metu sužalota darbuotojo (ieškovo) sveikata ir tinkamai neatlyginta turtinė bei neturtinė žala, todėl priešingai nei teigia teismas, ieškovas turėtų pirmumo teisę kitų kreditorių atžvilgiu; 10.3. priešingai nei nurodo teismas, įmonei nepaskelbus bankroto procedūrų, o teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą ir pastarajam įsiteisėjus, jis būtų įvykdytas priverstinai ir priteista suma atlyginta, tokiu atveju net nebūtų sprendžiamas pirmumo klausimas, o sprendimas būtų vykdytinas, neatsižvelgiant į kitus įmonės turimus įsipareigojimus; 10.4. nesuprantamas teismo motyvas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir galimai leisti įmonei toliau vykdyti veiklą, kuri, kaip pripažįsta pats teismas, nėra finansiškai stipri ir stabili, t. y. nesant pagrįsto pagrindo manyti, kad įmonė gauna pajamas; 10.5. nustačius, jog reiškiamas ieškinys yra tokio dydžio, kad net ir juridiniam asmeniui sudaro grėsmę ir sunkumą įvykdant teismo sprendimą, turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kad būtent savo veikla įmonė negeneruotų nuostolių ir, priešingai nei nurodo teismas, būtų užtikrintas reiškiamo reikalavimo įvykdymas; 10.6. be šioje byloje reiškiamo reikalavimo, iš atsakovo A. J. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu priteista 330 302,40 Eur turtinės žalos. Kaip ir nurodyta teismo nutartyje, aukščiau paminėtoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Praėjus metams nuo minėto nuosprendžio priėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas nėra panaikintas, teismo sprendimas neįvykdytas, todėl priešingai nei teigiama nutartyje, yra pakankamas pagrindas manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių A. J. atžvilgiu, sprendimo įvykdymas taptų ne tik apsunkintas, bet iš viso neįmanomas; 10.7. laikinųjų apsaugos priemonių institutas netektų savo prasmės, jeigu kiekvienu atveju laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos dėl to, kad byloje yra keliamas didelės vertės reikalavimas, ypač kai toks reikalavimas yra keliamas fiziniam asmeniui, kuris turi mažesnes finansines galimybes tokį reikalavimą tenkinti, todėl bet koks turimas atsakovo turtas, kuomet ieškinio reikalavimas yra didesnis už atsakovo turimą turto balansą, turėtų būti apsaugotas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą; 10.8. priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, teismas savo iniciatyva peržvelgė Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, tačiau jų neįvertino; 10.9. tuo atveju, jeigu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendis būtų įvykdytas, o laikinosios apsaugos priemonės netaikytos šioje byloje, teismo sprendimo įvykdymas taptų visiškai neįmanomas, nes atsakovo turimo turto nepakaktų netgi padengti ieškinyje keltą reikalavimą, neminint to, kad ieškinio suma didėtų atsižvelgiant į tai, kada atsakovas pilnai įvykdytų teismo sprendimą dėl prašytų taikyti palūkanų nuo priteistos sumos; 10.10. vien tas faktas, jog atsakovas gauna pastovų uždarbį, nėra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis prieš mokesčių išskaitymą atitinkamai sudaro 610 Eur ir 29,76 Eur., todėl akivaizdu, kad atsakovo gaunamas atlygis nebūtų tas lėšų išteklius, iš kurio būtų vykdomas išieškojimas ieškovo naudai; 10.11. teismas tinkamai neįvertino pareikšto ieškinio dydžio ir atsakovų turtinės padėties, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių; 10.12. ieškovas pateikė konkrečių duomenų, pagrindžiančių atsakovų turtinę padėti ir reiškiamo ieškinio dydžio ryšį, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovai vengia atlyginti ieškovui padarytą žalą, nes būtent dėl šios priežasties ieškovas ir kreipėsi į teismą apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, todėl teismas, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimo; 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Baltijos klintis“ ir A. J. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: 11.1. teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą; 11.2. ieškovo A. D. ieškinyje nurodyta ganėtinai didelė ieškinio suma savaime negali būti vertinama kaip besąlyginis ir lemiamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes byloje turi būti nustatytas ir tikėtinas atsakovų nesąžiningumas, t. y. kad pastarieji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan.; 11.3. ieškovas, pateikdamas reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovų nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė; 11.4. jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, nenustatė ir teismas; 11.5. ieškovo dėstomi subjektyvaus pobūdžio samprotavimai apie atsakovų turtinę/ finansinę padėtį, gaunamas pajamas – teisiškai nereikšmingi, t. y. nesukeliantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamų sąlygų; 11.6. atsakovė UAB „Baltijos klintis“ yra stabiliai rinkoje veikiantis ūkio subjektas, jos pajamos nors ir nedidelės, tačiau stabilios, ji turi nuolat vykdomus užsakymus, bendrovėje dirba 10 darbuotojų (apdraustųjų), atsakovas A. J. yra fizinis asmuo, einantis vadovo pareigas ir gaunantis pastovų darbo užmokestį; 11.7. nenustačius atsakovų nesąžiningumo, t. y. nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas, nesant tam teisinio pagrindo. Teismas konstatuoja : Atskirasis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. 14. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja. Atskiruoju skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis konstatuota, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas teigia, kad kartu su ieškiniu jis pateikė įrodymus, kurie pagrindžia atsakovų sunkią turtinę padėtį, tačiau teismas tinkamai jų neįvertino, nukrypo nuo teismų praktikos netaikydamas prezumpcijos dėl ieškinio sumos – didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui 15. Visų pirma, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). 16. Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog šiuo atveju didelė ieškinio suma pati savaime lemia poreikį atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien šio kriterijaus nustatymas nesudaro teisinio pagrindo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas ryšys tarp atsakovų UAB „Baltijos klintis“ ir A. J. finansinės padėties ir grėsmės galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Net ir tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, jos nesumažintų ieškovo pareikšto reikalavimo ir atsakovų turimo turto disproporcijos, t. y. tai nesukurtų prielaidų atsakovų finansinei padėčiai pagerėti, nes, kaip ir minėta, laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui. Būtent atsakovų turtinė padėtis, kuri, kaip teigia ieškovas, yra bloga, būtų sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo priežastis, o ne teismo netaikytos laikinosios apsaugos priemonės. 17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, kaip galimai nesąžiningus, nurodo tuos atsakovų veiksmus (atsakovai vengia atlyginti ieškovui padarytą žalą), kurie sudaro pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, t. y. ieškovo argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė UAB „Baltijos klintis“ galimai turi finansinių problemų, bet nesant duomenų apie jos nesąžiningumą, nesudaro pagrindo taikyti jos turtui areštą, tuo tik pabloginant atsakovės kaip ūkio subjekto galimybes vystyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo A. J. nesąžiningumo bei ketinimo slėpti savo turtą neįrodo ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu priteista 330 302,40 Eur turtinės žalos, tačiau šis teismo sprendimas nėra įvykdytas iki šiol. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ryšys tarp atsakovo A. J. veiksmų ir pasekmių baudžiamojoje byloje, yra pernelyg nutolęs nuo aplinkybių, kurios įrodinėtinos prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jog atsakovas ketina išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovų kaltė ir nesąžiningumas civiliniuose teisiniuose santykiuose, kai jų atliktų/ neatliktų veiksmų teisėtumas bus tikrinamas bylos nagrinėjimo metu, neturi priežastinio ryšio su didele ieškinio suma, kaip galinčia padidinti sprendimo neįvykdymo riziką, todėl tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Dėl procesinės bylos baigties 18. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų suvaržytas atsakovų turtas, tinkamai įvertino sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, užtikrino šalių interesų pusiausvyrą ir dėl nurodytų priežasčių nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė