Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-88-1007/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27344-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.23.1.2. 1.2.25.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 27 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant Agnei Ačienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei, kaltinamajam E. J., konfiskuotino turto savininkui D. K., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė : 1. E. J. 2021 m. rugpjūčio 10 d., apie 14 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0736 jam buvo nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. 2. Be to, jis neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2022 m. kovo mėn. 3 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį – 0,869 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,8 %, kol 2022 m. kovo 3 d., apie 10.15 val. kratos metu nurodytą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. 3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. kaltę vairavęs transporto priemonę neblaivus pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykis įvyko 2021 m. vasaros pabaigoje, sutinka su kaltinime nurodyta data. (duomenys neskelbtini) remontavo automobilį „Jaguar“, priklausantį D. K.. Valstybinio numerio negali nurodyti, bet sutinka su kaltinime nurodytu automobilio numeriu ir marke. Tuo metu vienas gyveno tėvų name (duomenys neskelbtini). Dirbdamas vartojo alų. Apie pietus nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės sutiko draugą, jį vežė kartu ir, važiuojant namo (duomenys neskelbtini), jį sustabdė pareigūnai. Galbūt kažkas iš kaimynų pranešė. Pareigūnai liepė porą kartų pūsti, surašė dokumentus. Antrą kartą įpūtė 1,91 promilės. Su alkotesterio parodymais sutiko. Minėtą automobilį jam atvežė draugas, remontavo jo bagažinę ir buferį. Draugas nenumanė, kad jis vairuos jo automobilį ir važinėti juo neleido. Dėl to įvykio transporto priemonės savininkas supyko. Automobilis iš pradžių buvo paimtas pareigūnų, bet vėliau grąžintas savininkui. Ikiteisminis tyrimas baigėsi, nes buvo atleistas pagal laidavimą. Jo laiduotoja buvo R. K.. Jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Šis draudimas galioja iki šiol. Buvo nuspręsta konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Jos nėra sumokėjęs, nes nedarbingas. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Suma nėra išieškoma. Su konfiskuotino turto suma sutinka. Išlaidų dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo nėra atlyginęs, nes neturėjo, iš ko. Teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs. Šį savo elgesį vertina liūdnai. Suprato, kad negali padaryti naujų tyčinių veikų, supranta, kad dabar teisiamas dėl abiejų veikų. 3.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti kaltu neprisipažino. Nurodė, kad butas, kur rado narkotines medžiagas, yra nupirktas A. Š.. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2021 m. rugsėjo mėn. Ten gyvena vienas. (duomenys neskelbtini) namą pardavė A. Š., o ši jam nupirko butą. Namą pardavė, nes negalėjo jo išlaikyti. Jam buvo pažįstamas A. Š. sugyventinis V. E.. Kartu mokėsi, taip pat gyveno (duomenys neskelbtini). Bendravo ne dažnai. Pradėjus pardavinėti namą, jį susirado A. Š. ir jai namą pardavė. Skolų nebuvo prisidaręs. Oficialiai namas jai buvo parduotas ir perrašytas, o vėliau ji namą vėl pardavė. Sutarė, kad ji nupirks jam gyvenamąjį plotą, bet butą nupirko savo vardu ir taip jį apgavo. Iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini), bet butas priklauso A. Š.. Ji buvo iškviesta į Klaipėdą tyrimui ir visiems prižadėjo viską sutvarkyti, bet nesutvarkė. Tada „pasodino“ jos sugyventinį. Jis prašė jos grąžinti pinigus – buvo sutarę 75 000 eurų sumą. Ja pasitikėjo ir sutiko gauti ne pinigus, o gyvenamąjį plotą. Sandorio metu alkoholiu nepiktnaudžiavo. Į butą (duomenys neskelbtini) atsikėlė rugsėjo mėnesį. Jis buvo tinkamas gyventi ir jokių remontų pats neatliko. Garažas buvo pastatytas nelegaliai ir jį reikėjo nugriauti. Tačiau tuo metu manė, kad garažas priklauso jam. Tame garaže viskas buvo palikta buvusių gyventojų, buvo pilna šiukšlių. Visi narkotikai, kuriuos rado, buvo ne jo. Tyrėjai narkotikus nukėlė nuo viršaus, jų pats ten nebūtų užkėlęs, nes buvo su ramentais. Jam atsikėlus į tą butą, A. Š. pas jį ateidavo, kepdavo šašlikus, pasisodino medelių. Tame bute ji šeimininkavo, lankydavosi. Jis išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) pas R. K., ją prižiūrėti ir būdavo ten 2-4 dienas, o grįžus bute būdavo „festivalis“, nes A. Š. ir V. E. turėjo buto raktus. Tik po įvykio atsiėmė namų raktus. Atsiėmus raktus ji jo namuose nebesilanko. Pats, nors ir buvo su ramentais, pas R. K. remontavo tvorą, malkas ir darė kitus smulkius darbus. Tuo metu tikrai judėjo su ramentais. Namie kartais nemiegodavo ir bute būdavo A. Š. su sugyventiniu, nes grįžęs juos rasdavo, bet tam neprieštaravo. Žinojo, kad privažiuodavo draugų ir visi vartodavo narkotines medžiagas. Draugų vardų ir pavardžių negali nurodyti. Jam taip pat yra davę „patraukti“. Tik vieną kartą, gal pavasarį yra rūkęs suktinę. Tuo metu, kai rūkė, kartu buvo V. E., o kitų asmenų nepažinojo. Žino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo šlapime buvo aptikta marihuanos, ji buvo po to vieno karto, kai vartojo. Pareigūnai pas jį atvyko dėl V. E. ir garaže ieškojo ginklų. Jis kratoje dalyvavo, nes buvo namie. Žinojo, kad V. E. kažkur papuolė ir yra nusikaltėlis. Jau anksčiau su juo bendraudamas žinojo, kad jis nusikaltėlis. Pareigūnai, atrodo, ieškojo ginklo. Buto prieškambaryje, sandėliuke rado kibirą. Pareigūnai jį atnešė pas jį į kambarį. Į sandėliuką jis įeidavo, bet aukščiau, t. y. ant lentynų, užlipti negalėjo. Anksčiau sandėliuke to kibiro nematė, nes jis buvo aukštai lentynoje. Sandėliuke atrodė, kad buvo tuščia. Sandėliuke V. E. pasidėdavo įrankius ar pan. Jo nuomone, narkotinė medžiaga buvo V. E. arba senųjų kaimynų. Dar bute buvo rasta ir saldainių dėžutė. Ji – ne jo. Tą dėžutę rado gyvenamojo kambario sieninės spintos stalčiuje. Tame pačiame stalčiuje jis laiko savo tabaką, kurį perka parduotuvėje, o tarp jų rado kitą tabaką. Tame stalčiuje buvo daug visokių dėžučių – ir nuo filtrų, ir popierėliai. Pareigūnai apžiūrėjo ir garažą. Garaže rado tinklus, skerdieną, kirvį. Pareigūnai paėmė tinklus ir gal kirvį. Dėl šių daiktų V. E., atrodo, prisipažino. Tie daiktai buvo ne jo. Jis pripažino tai, kad pareigūnai rado medžiagas, bet rastos medžiagos yra ne jo. Buvo apklausiamas Klaipėdoje, vyko akistata. Pats kalbėjo tą patį, o V. E. neapklausinėjo, abu pasirašė. Jo nuomone, kad rasta medžiaga priklauso V. E. arba buvusiems šeimininkams. Akistatos metu V. E. nesutiko, kad tai jo medžiagos. Po įvykio su V. E. dar bendravo ir šis pasidėdavo daiktus. V. E. aiškino nežinantis, iš kur ta narkotinė medžiaga. Tuo metu A. Š. buvo prižadėjusi jį išlaikyti ir V. E. atnešdavo šiek tiek pinigų. Buvo žodžiu sutarę, kad nupirks jam nekilojamąjį turtą ir jį išlaikys. Tuo metu buvo registruotas užimtumo tarnyboje, gavo išmoką, bet susižalojo koją. Koją susižalojo prieš rugsėjo mėnesį. Nieko nežino apie jam nustatytas psichologines problemas. Tuo metu problemų dėl alkoholio vartojimo neturėjo. Klaipėdoje V. E. ir A. Š. aiškino neduodantys jam pinigų, kad jis jų nepragertų. Turi sūnų, bet šis gyvena Vokietijoje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat sakė, kad medžiagos gali būti V. E. arba buvusių gyventojų. Jam atrodo, kad visą laiką sakė tą patį. 3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo E. J. parodymai (2 t., b. l. 132–134): „aš neprisipažįstu įvykdęs nusikalstamos veikos, kuriomis mane įtaria. Aš pažįstu įtarime nurodytus asmenis, tai yra V. E. ir E. Š.. Aš su V. E. esu pažįstamas jau seniai, kiek laiko negaliu pasakyti, mes gyvenome viename rajone, Šiaulių mieste. E. Š. pažįstu apie du metus. Aš nepažįstu ir nežinau asmenų – S. P. ir R. P., man jie nėra žinomi. Nurodau, jog V. E., kartu su savo sugyventine A. Š. ir E. Š. atvykdavo pas mane į nuosavą namą adresu (duomenys neskelbtini), kur kepdavo šašlykus, naudodavosi namo teritorija ir visais pastatais. Aš tą namą esu pardavęs V. E. sugyventinei A. Š., pardaviau namą ir jame dar iki to laiko gyvenau. Aš būdavau antrame aukšte, ir jei jie atvykę kepdavo šašlykus, man atnešdavo maisto, bet aš pats su jais nebūdavau. Pas V. E. ir E. Š. atvykdavo draugų, kurių aš nepažinojau ir nežinau iki šiol. Aš turėjau vienintelį kirvį (duomenys neskelbtini). O gyvendamas (duomenys neskelbtini), aš kirviu naudojausi, juo kapojau malkas. Kirvis buvo rusiškas, buvau prieš metus laiko įdėjęs naują kirvio kotą. Aš iš šio adreso išsikrausčiau apie rugsėjo mėnesį, naujo kirvio nepirkau, man jo nereikėjo, kadangi nauju adresu nereikėjo kirvio, nes buvo centrinis šildymas. Aš gyvendamas (duomenys neskelbtini), esančiame name, kol iš jo išsikrausčiau nepasigedau kirvio ir man jo iki šiol netrūksta. Aš kirvio nepasigedau, nes man jis nebuvo reikalingas. Aš nesikreipiau į policijos įstaigą dėl vagystės, kadangi jokio kirvio aš nepasigedau. Namo teritorijoje lankydavosi tik tai E. Š. ir V. E. draugai. Aš nežinau ir negaliu paaiškinti, kaip ant kirvio, kuris buvo rastas įvykio vietoje galėjo būti mano pėdsakai. Manau, jie ir galėjo patys pasiimti kirvį, kuris buvo laikomas malkinėje. Aš kito paaiškinimo neturiu. Aš pats niekam nesu perdavęs, davęs ar kitaip perdavęs kirvį V. E. ar E. Š.. V. E. turėjo raktus nuo namų, nes jo sugyventinė A. Š. nupirko namą (duomenys neskelbtini), o ar jie buvo perdavę raktus E. Š., aš nežinau. Aš pats neperdaviau jokių raktų nuo namų kitiems asmenims. Aš nežinojau jokių įtarime nurodytų asmenų planų dėl sugadinimo turto, nežinojau apie jokį padegimą, apie planuojamus veiksmus padegti automobilius taip pat nieko nežinojau ir nežinojau, jog kažkam padarytą žalą. Aš tikrai negaliu paaiškinti, kaip ant kirvio atsirado mano pėdsakai, nebent, jį paėmė V. E. ar E. Š.. Klausimas: Kaip galite paaiškinti telefoninio pokalbio metu nurodomą Jūsų informaciją, kad E. Š. negrąžino Jums pasiimto kirvio? Atsakymas: Nesakiau tokių dalykų, negaliu paaiškinti. Aš turiu tik V. numerį, su E. Š. nesu kalbėjęs, neturiu numerio jo. Nurodau, jog aš nepripažįstu, kad narkotinės medžiagos rastos mano gyvenamosiose patalpose yra mano. Aš nežinau kieno jos yra, aš galvoju, kad V. E., kadangi tas butas priklauso A. Š., kuri yra V. E. sugyventinė, ir jis turi raktus nuo buto, garažo, o aš tame bute gyvenu maždaug nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio. Nurodau, jog aš pats niekada nesu pirkęs narkotinių medžiagų, niekada jų namie neturėjau. Aš galiu pasakyti, kad prieš kokias tris dienas esu rūkęs „žolės“ kelis dūmus, prie penkiaaukščio, kur gyvena V. E.. Aš buvau prie to namo, kur jis gyvena, bet ne to, kur jis darėsi remontą. Man V. E. davė parūkyti „žolės“. Aš nemokėjau V. E. pinigų, jis mane pavaišino. Aš nurodau, jog rasta „žolė“ yra tikrai ne mano, ji turi būti V. E.. Aš bute gyvenu vienas, su manimi niekas daugiau negyvena. Ant kibiro ir ant dėžutės gali būti mano pirštų pėdsakai ir DNR, nes aš esu kilnojęs, lietęs, kraustęs visus daiktus, kurie yra (duomenys neskelbtini)“. 3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. papildomai nurodė, jog parodymai teisingi, tą apklausą prisimena. A. Š. šeimininkavo ir (duomenys neskelbtini). Kol gyveno (duomenys neskelbtini), jie šašlykus kepė ir jam nešė ten, o kai persikraustė į (duomenys neskelbtini), jie buvo ir ten atvažiavę, kepė šašlykus ir sodino medžius. A. Š. ir V. E. gyveno bute ir savos žemės neturėjo, todėl ir atvažiuodavo pas jį. Narkotinės medžiagos tikrai yra ne jo. Senieji gyventojai paliko daug šiukšlių. Aplinkybes apie šašlykus (duomenys neskelbtini) pradėjo pasakoti, nes kalba buvo apie kirvį ir klausė, kaip pasiėmė kirvį. Neatsimena, kodėl nenurodė, kad V. E. ir A. Š. lankėsi ir (duomenys neskelbtini). Tos apklausos metu buvo įtariamas bendrininkavimu, kad jis davė kirvį, bei dėl narkotinių medžiagų. Tos apklausos metu buvo aiškinamasi dėl kirvio. E. Š. žino, šis pas jį lankėsi (duomenys neskelbtini) ir kartą buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). ieškoti V. E.. Ankstesnių buto savininkų nepažįsta. 3.4. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo E. J. parodymai (2 t., b. l. 138–140): „2022-03-03 kratos metu rastas narkotines medžiagas pamačiau pirmą kartą, jos yra ne mano. Aš nežinau kieno yra narkotinės medžiagos rastos mano namuose, gal anksčiau gyvenusių asmenų tame name. Aš tų narkotinių medžiagų nesu anksčiau matęs. Aš nesakiau savo apklausos metu, kad narkotinės medžiagos priklauso V. E.. Nesu vartojęs narkotinių medžiagų. Nesu jokių narkotinių medžiagų gavęs iš V. E.. Aš niekada nesakiau, kad esu gavęs narkotines medžiagas iš V. E. ir nesu jų vartojęs. Mano šlapime buvo rastos narkotinės medžiagos, jas buvau vartojęs prieš kokias tris savaites, gavau iš draugų, kokių nenurodysiu, prie namo laiptinės.“. (2 t., b. l. 138–140). 3.5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. papildomai nurodė nesakęs, kad tai V. E. medžiagos, o sakė, kad gali būti. „Žolę“ rūkė iš daugelio žmonių, bet pažinojo tik V. E.. Akistatos metu galėjo pasijusti nepatogiai, tuo metu nesuprato, kad galėjo ir nedalyvauti akistatoje. 3.6. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo E. J. parodymai (2 t., b. l. 149–151): „Aš neprisipažįstu, jog narkotinė medžiaga kanapės, rastos mano gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso A. Š., tačiau aš joje gyvenu, esu deklaravęs ten savo gyvenamąją vietą, kadangi realiai, ši namo dalis priklauso man. Ji yra pirkta už pinigus, kuriuos turėjau gauti, jai pardavus namą buvusį (duomenys neskelbtini), tačiau realiai pinigų už parduotą namą negavau, tačiau A. Š. vardu buvo užregistruotas pirkimas pardavimas namo dalies (duomenys neskelbtini), nors realiai priklauso man. Aš nurodau, jog narkotines medžiagas, kurias rado mano gyvenamojoje patalpoje yra ne mano, kaip jos atsirado mano namuose nežinau, gal jas parsinešiau iš garažo, kuris yra prie namų. Kaip narkotinės medžiagos atsirado garaže nežinau, turbūt senų gyventojų. Ne mano buvo kibiras, kuriame buvo narkotinės medžiagos kanapės, kurios buvo rastos mano namo dalies koridoriuje, kurias parsinešiau iš garažo, jas ten radęs. Tarp mano asmeninių daiktų, taip pat ne mano buvo rastos kanapės sumaišytos su tabaku, kurios buvo metalinėje dėžutėje, mano kambario stalo stalčiuje. Dėl šios veikos padarymo, aš neprisipažįstu. Pirmos apklausos metu aš nenurodžiau, jog jos priklauso V. E., aš sakiau, jog su V. E. esame kartu parūkę „žolės“, tačiau nesakiau, jog jos priklauso jam. Akistatos metu su V. E. aš pasakiau tiesą, jog jos nepriklauso nei V. E., nei man.“. 3.7. Kaltinamasis E. J. papildomai nurodė, kad parodymai teisingi. Vėlesniame teismo posėdyje kaltinamasis E. J. papildomai nurodė, kad namų raktai buvo duryse ir stalčiuje, o kraustymas vyko jam nedalyvaujant. Patvirtino, kad raktus atsiėmė iš V. E.. Raktų nuo buto A. Š. neturėjo, bet jie buvo jo namuose. Nėra matęs, kad A. Š. atsirakintų jo namų duris. Ji trumpam yra buvusi jo bute. A. Š. nieko nešeimininkaudavo, buvo kažkada išsikepę šašlykų ir pasiėmę lėkštę. Jos vyras dažniau būdavo kartu. Kai pats būdavo namie, juos įsileisdavo. Nežino, ar A. Š., ar jos vyras būdavo jo namuose, kai jo nebūdavo. Kaltinamojo teigimu, A. Š. nieko nemeluoja, bet jokių pinigų už namą jis negavo. Pats nieko nekraustė, nes negalėjo paeiti, o garaže buvo senųjų šeimininkų daiktai. Bute buvo palikta užklotų, paklodžių. Neatsimena, kas buvo sandėliuke, jame nieko nebuvo. Kažko prikrauta nebuvo, nes viskas buvo nešama į garažą. Į sandėliuką kažką buvo nešęs: pasidėjo kubilą, sulankstomą kėdę. Pasidėdavo kažką žemai, į lentynas nieko nedėjo. Kratos metu sandėliuke buvo kubilas, kėdė, lazdos, šepečiai, šluotos, gal kokie raktai. Kaltinamasis E. J. papildomai nurodė, kad liudytojas V. E. neteisingai pasakė, kad jis daug gėrė. Liudytojo V. E. daiktų buvo ir jo bute, ir garaže. Jeigu daiktai buvo ne jo paties, tai nežino, gal buvo tų buvusių gyventojų. Liudytojo V. E. parodymai, pasak kaltinamojo, teisingi. Jo paties parodymai yra nuoširdūs ir teisingi. Nežino, kuo skiriasi paties parodymai, atrodo tą patį sakė praėjusio posėdžio metu. Yra vartojęs narkotinių medžiagų kartu su V. E. ir tuo metu buvo daug žmonių. Kratos metu pats dalyvavo, sėdėjo virtuvėje, kai jam atnešė talpą ir pasakė, kad ji yra iš sandėliuko. Garaže kibiriukų nuo dažų buvo daug. Tą kibiriuką bute buvo matęs ir nežino, kaip jis atsidūrė sandėliuke. Nežino, kurioje vietoje jis buvo sandėliuke, bet jo nebuvo paties akių lygyje ir jis jo nematė. Sandėliuke yra lentynos, kurių akių lygyje jis nemato ir prie jų reiktų lipti kopėčiomis. Jo ūgis yra 180 cm. Nežino, kaip kibiriukas iš garažo parėjo į butą. Tuo metu išgerdavo kaip ir visi protingi žmonės. Jam tik atnešdavo aliuko, bet pats buvo su ramentais ir negalėdavo nueiti net iki parduotuvės. Nustatytų diagnozių neprisimena. Šiuo metu priklausomybės alkoholiui neturi. Paskutinį kartą alaus gėrė šeštadienį. Per kraustymąsi kibiriuką pats galėjo parsinešti į butą. Virtuvėje ant spintelės nebuvo rastas folijos ritinėlis su narkotine medžiaga, ten buvo tabakas. Nurodė, jog išvažiavęs nežinodavo, kas vykdavo jo namuose. Namuose, stalčiuje būdavo visokių priemonių nuo tabako – pypkė, popierėliai ir stalčiumi galėjo naudotis visi, kas būdavo bute. Į stalčių tos metalinės dėžutės jis nepadėjo ir nežino, kas ją ten padėjo. Pats anksčiau augino naminį tabaką ir tame stalčiuje buvo visos priemonės. Mano, kad čia viskas yra dėl to namo. Namą pirko už 18 tūkstančių, o pardavė, atrodo, už 75 tūkstančius, tai kyla klausimas, kur kiti pinigai, nejaugi mokesčiams sumokėti. Sekančio posėdžio metu kaltinamasis E. J. papildomai nurodė, kad kratos metu jis buvo virtuvėje, kai jam atnešė kibiriuką, o moteris viską rašė. Paskui buvo kambaryje. Išėjus kratą daryti į garažą, jis buvo prie garažo. Kratos metu buvo rasta dėžutė, tik jis neatsimena, ji buvo plastmasinė ar metalinė. Joje daugiausia buvo tabakas. Pats buvo šalia, kai tą dėžutę rado. Ji buvo kambario sieninėje spintoje, ten yra lentynos ir stalčiai. Nežino tiksliai, kurioje dalyje tą dėžutę rado. Nežino, kaip ji ten atsirado. Buvo paimti jo asmeniniai daiktai: dokumentai, užrašų knygutė, kurie jam buvo grąžinti. Pypkė irgi buvo jo. Pypkę gavo iš draugo gal prieš 3 metus ir jos nerūkė. Pats rūkė cigaretes arba sukdavo naminį tabaką. Tuo metu, kai buvo daroma krata, rūkė pirktines cigaretes. Kratos metu buvo rasta naminio tabako. Jis buvo spintoje ir pareigūnai jo nepaėmė. Tą tabaką augino namuose. Pareigūnai dėžutę su jo tabaku matė ir jos nepaėmė, nes matė, kad ten tabakas. Ta dėžutė irgi buvo spintoje. Pypkė buvo rudos spalvos ir jos nepaėmė. Stalčiuje buvo ir tabakui sukti skirti įrankiai. Nežino, kodėl viena rasta dėžutė buvo paimta. Buvo paimti 3 telefonai, užrašų knygutė, bet viską jam grąžino. Neįsivaizduoja, kieno buvo dėžutė su voro logotipu. Toje spintoje, kambaryje taip pat buvo ne jo daiktų ir dabar dar yra ne jo užklotas, drabužiai, puodeliai. Ta dėžutė pačiam neužkliuvo, nes dar tebevyko kraustymasis. Tame bute iki kratos jis gyveno nuo rugsėjo mėnesio. Patvirtina kratos metu išsakytą poziciją ir visada buvo sąžiningas. Nurodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja, bet buvo pavartojęs. Po to Klaipėdoje jam buvo atliktas tyrimas ir kažkas rasta. Iki tikrinimo buvo parūkęs prieš 2-3 savaites. Jam pareigūnai sakė, kad parūkius mėnesį laiko organizme išsilaiko medžiagos. Iš metalinės dėžutės jis nerūkė ir ji yra ne jo. Kai rūkė, buvo kartu su V. E. ir kitais, bet pažinojo tik V. E.. Rūkė prie penkiaaukščio, kur gyveno V. E.. Vakarais visi susirinkdavo kieme ir rūkydavo. Suprato, kad rūko marihuaną, bet kas ją davė, nepasakys. Daug asmenų rūkė tą vieną cigaretę ir nežino, kokį kiekį pats surūkė. Plastikinis kibirėlis buvo virtuvėje, nes jį atnešė kažkas iš pareigūnų. Buvo trys vyrai, bet jų veidų neprisimena. Moteris viską rašė virtuvėje. Kibiriuką paėmė iš sandėliuko nuo lentynos, bet kaip paėmė, jis nematė. Sandėliuke kibirų nebuvo ir iki tol jų nebuvo matęs. Nepasakys, kokie daiktai buvo sudėti sandėliuke. Buvo plastmasinė talpa, joje – lazdos, gal kažkas iš įrankių. Lentynos yra įėjus pro duris, 1,20 m x 1,20 m. Lentynos yra virš jo ūgio, kibiras buvo virš 2 metrų aukštyje. Lentyna ten yra viena. Protokolą moteris visada rašė virtuvėje, kol vyrai buvo kambaryje pasikvietė ir jį. 4. Teisiamojo posėdžio metu konfiskuotino turto savininkas D. K. nurodė, kad su E. J. pažįstama jo šeima, anksčiau jo mama pas kaltinamąjį tvarkydavo savo automobilį. Jis į E. J. kreipėsi, kai įbraukė savo automobilio galinį bamperį ir sulankstė bagažinę. Jam paliko automobilį, dokumentus ir raktus. Palikęs automobilį išvažiavo į Vilnių ir po kurio laiko sulaukė pareigūnų skambučio, jo klausė, ar yra jis automobilio savininkas. Pareigūnai automobilį nutempė į aikštelę. Grįžęs maždaug po savaitės apsilankė pas tyrėją ir gavo leidimą pasiimti automobilį. Automobilis jam buvo grąžintas, pretenzijų neturi. Mama yra J. K.. Automobilis priklauso jam, bet dabar juo nevažinėja. Kai atvyko pas E. J., šis buvo blaivus, kartu nuvažiavo nupirkti dažų, tada paliko dažus ir meistrą, ir išvažiavo į Vilnių. Neįtarė, kad transporto priemonė bus vairuojama neblaivaus asmens. Leidimo naudotis savo automobiliu nedavė ir nežinojo, ar kaltinamasis turi teisę vairuoti. Su nustatyta automobilio verte sutinka. 5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Š. nurodė, kad E. J. pažįsta apie porą metų, kaip savo vyro V. E. draugą. Su E. J. susipažino, kai važiavo apžiūrėti jo pardavinėjamo namo. Tada jį pamatė pirmą kartą. Vyras dažnai būdavo pas E. J.. Ji visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru. Dėl namo pirkimo viską derino jos vyras, bet namą užrašė jos vardu. Namas buvo (duomenys neskelbtini) ir jį pirko praėjusių metų kovo mėnesį. Tą namą planavo pirkti sau, bet pamatę, kad į jį reikia įdėti daug darbo, perpardavė tų pačių metų rugsėjį. Tame name ji lankėsi. Nežino, kiek laiko E. J. jame gyveno. Jiems įsigijus tą namą, E. J. jame gyveno dar apie pusę metų. Buvo susitarę, kad jam padės įsigyti kitą būstą. Rado jam tinkamą butą su kiemu, kad turėtų, kur išeiti. Suderino pirkimą, bet E. J. turėjo skolų ir paprašė butą užrašyti jos vardu, kad buto iš jo neatimtų už skolas. Sutarė bet kada, jam panorėjus butą perrašyti jo vardu. Butą nupirko 2021 m. rugsėjį. Nuo kovo iki rugsėjo namas buvo jos nuosavybė, bet ten gyveno E. J., ten lankėsi tiek ji, tiek jos vyras, bet daugiau lankėsi jos vyras. Kraustantis į butą (duomenys neskelbtini), ji nedalyvavo. Tik pasižiūrėjo, kad būtų nuvežti reikalingiausi daiktai. Iki atsikraustant ten E. J., tame bute ji lankėsi. Iki tol ten gyveno K., kurios ji nepažinojo. Bute senieji šeimininkai paliko spintą ir kažką virtuvėje. Bute yra nedidelis prieškambaris, įėjimas į virtuvę ir į kambarį. Prieškambaryje buvo dar viena maža patalpėlė. Butui priklausė garažas, bet jį teko nugriauti, nes jis buvo nelegalus statinys. Kraustantis į butą, kartu įsigijo garažą ir jame buvo E. J. priklausantys daiktai, kurie netilpo į butą. Garažas buvo labai užkrautas ir nežino, kas dar jame buvo. Bute buvo atliekamas remontas vonioje, vietoj vonios įrengė dušo kabiną, padarė apdailą lentelėmis, vedė vamzdžius, nes E. J. turėjo problemų su kelio girnele. Tuos darbus atliko jos vyras. E. J. buvo susilaužęs koją, bet daugiau apie tai nieko nežino. Traumą E. J. buvo patyręs iki kraustymosi į butą. Buvo momentas, kai jis vaikščiojo su ramentais. Tame bute pati lankėsi labai retai, nes neturėjo tikslo ten eiti. Į vidų nėra ėjusi. Ten dažniau būdavo jos vyras. Daugiausia namie E. J. būdavo vienas, o jie daugiau būdavo lauke, nupjaudavo žolę, kepdavo šašlykus, pramogaudavo, kažką sutvarkydavo. Negali pasakyti, kaip dažnai tai vykdavo, bet gali pasakyti, kad retai. Buto raktų ji neturėjo, nemano, kad juos turėjo ir vyras. Pati jokių raktų nei nuo garažo, nei nuo buto neturėjo. Nežino, ar nuo garažo raktus turėjo vyras. Negali pasakyti, ar atliekant remontą pirko kokias prekes. Buvo perkamas vamzdynas, lentelės sienoms, dušo kabinos padas. E. J. perkant prekes nedalyvavo. Ji buto pagalbinėse patalpose buvo prieš pirkdama butą, bet nepasakys, kokie ten buvo daiktai. Ji nėra tame E. J. bute buvusi tiek ilgai, kad pamatytų neleistinas medžiagas. Apie narkotines medžiagas nieko nežino. Atliekant kratą ji nedalyvavo. Po kratos sužinojo, kad buvo rasta „žolė“ ar kažkoks kibirėlis. Negali pasakyti, kam priklausė ta medžiaga, nežino ar ji priklausė E. J.. Nėra mačiusi, kad E. J. rūkytų narkotines medžiagas. Prie jos „žolės“ niekas nerūkė, nes ji nusiteikusi prieš tai. Žinojo, kad jos vyras parūko narkotines medžiagas. Atliekant kratą jos namuose narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Nežino, iš kur jos vyras ar E. J. gaudavo ir kur laikydavo „žolę“. Nežino, kas dar be jos ir jos vyro lankydavosi E. J. buto kieme. Būdavo, kad iš (duomenys neskelbtini), t. y. buvusios gyvenamosios vietos, atvažiuodavo draugų. Liudytojos teigimu, E. J. pagalba buityje buvo reikalinga ir yra reikalinga ir dabar, bet jo niekaip negali priprašyti užsiregistruoti užimtumo tarnyboje. Jam reikia pagalbos lankantis pas gydytojus. Iki kratos E. J. padėdavo tik žolę pjauti. Tą pagalbą teikė iš žmogiškumo, nes matė, kad žmogus yra vargšas. Komunalinius mokesčius už butą iki šiol moka ji, nes yra įsipareigojusi tokį darbą padaryti. E. J. tik paduoda lapelius ir viskas. Mokesčius moka iš E. J. pinigų, kuriuos šis jai padavė už parduotą namą. E. J. pinigus yra pasidėjęs pas ją, bet ji nežino, kokią sumą jis pasidėjo. Jai yra palikta 2000 eurų grynais. Už vieną pinigų sumą iš E. J. nupirko namą ir už mažesnę sumą nupirko butą. Apie tą pirkimo sandorį daugiau žino jos vyras. Butas yra jos nuosavybė, bet jį bet kada gali perrašyti E. J. vardu. Jis pats nesutinka, kad butas būtų perrašytas jo vardu. Sandėliukas yra labai nedidelė patalpa, gal 2 metrai ant 2 metrų, kur buvo padarytos lentynos arba pastatyta spintos dalis be durų. Patalpa yra aukšta, lentynos iki pat lubų. Negali pasakyti, ar ištiesta ranka galima pasiekti viršutinę lentyną. Nepasakys, kiek raktų buvo palikta nusipirkus butą. Spynos nekeitė. Buvo raktai ir nuo garažo, ir nuo šulinio, jų buvo nemažas ryšulėlis. Neprisimena, ar visi raktai buvo surišti į vieną. Visi raktai yra pas E. J., ji jokių raktų neturėjo. Neprisimena, ar raktai buvo perduoti jai dalyvaujant. Daugiau aplinkybių apie buto pirkimą žino ji, nes ji ieškojo to buto ir bendravo su brokere. Kraustantis iš namo į butą daiktus pernešė jos vyras V. E. su draugais, bet draugų negali įvardinti. Negali pasakyti, kas sprendė, kokius daiktus vežti. Ji nematė, ką kraustė iš namo, tik žiūrėjo, ką atvežė į butą. Atvežė stalą, kėdes, miegamąją dalį. Smulkesnių daiktų buvo, bet viską sukrovė į garažą ir E. J. pats atsirinko, ką atsinešti į butą. Garaže jos daiktų nebuvo, dėl vyro daiktų, negali pasakyti. 6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. E. nurodė, kad nuo vaikystės augo kartu su E. J.. 2021 m. pirko iš jo namą. Pats buvo išvažiavęs, o grįžęs nuvažiavo pas E. J.. Pamatė, kad name nupjauti ir parduoti radiatoriai, nėra elektros. Tada nusprendė kažką daryti ir nupirkti tą namą. Planavo jame pats gyventi, bet pradėjęs jį remontuoti suprato, kad namas jam nereikalingas ir pigiau kainuos pastatyti naują. Aptvarkęs namą pardavė. Namo remonto metu visą žiemą E. J. gyveno kartu. Kadangi nusprendė tame name pats nebegyventi, jį pardavė. E. J. aiškino, kad nupirks naują namą, kurį šis paprašė užrašyti jo draugės vardu. Matė, kad E. J. gali prasigerti ir išeis į gatvę. Neprisimena, kada nupirko namą, nes reikėjo sutvarkyti labai daug dokumentų, buvo skolų, atjungta elektra. Neatsimena kada E. J. išsikraustė iš to namo. Atliktą kratą prisimena. Iki kratos E. J. tame bute gyveno apie pusę metų. Galėjo įsikraustyti 2021 metų rugsėjo mėnesį, bet tiksliai negali pasakyti. Namą remontavo gal pusę metų. Remonto darbus pradėjo dar nesutvarkęs dokumentų. Visus sandorius sudarė savo draugės vardu. (duomenys neskelbtini) butą siūlė pirkti paties E. J. vardu, bet nupirko savo draugės A. Š. vardu, nes E. J. turėjo skolų ir bijojo, kad to buto neatimtų. Buto ieškojo jis, nes E. J. buto pirkimas nerūpėjo, jis gėrė ir nieko nematė. Neprisimena, gal ir jo draugė surado butą. Jis važiavo apžiūrėti butą, bet neprisimena, ar bendravo su pardavėjais. Butui priklausė garažas ir žemės sklypas. Jis dalyvavo perkraustant kaltinamąjį į butą, nes šis tik gėrė. Pusę daiktų iš namo metė lauk, o kurie baldai buvo geri, vežė į butą. Pervežė tik drabužius, kai kuriuos daiktus jis bute atnaujino, nupirko naują televizorių. Iki atsikraustymo garažą matė, jis priklausė butui. Garaže buvo palikta senųjų šeimininkų daiktų ir šiukšlių. E. J. jau gyvenant tame bute, senieji šeimininkai dar kraustėsi. Neprisimena, kokius daiktus padėjo į garažą. Į butą sudėjo drabužius, o smulkesnių daiktų neprisimena. Bute jis įrengė dušą, pastatė šaldytuvą, skalbimo mašiną. Viską darė iš E. J. pinigų, nes pardavus namą visų pinigų jam neatidavė, kad šis jų nepragertų. Jam pastoviai vis duodavo pinigų, bet kiek paduodavo, visus pragerdavo. Įrengęs butą jame lankydavosi, bet daugiausia būdavo garaže, nes ten laikydavo savo daiktus – dviračius, roges. Turėjo raktus nuo garažo, bet ne nuo buto. Bute savo daiktų nepasidėjo. Bute įrengė dušo kabiną, pirko padą dušui, pastatė naują tualetą, dažų nepirko. Nežino, ar yra buvęs buto sandėliuke, ko gero yra buvęs. Neatkreipė dėmesio, ar sandėliuke buvo kitų daiktų, kurių pats neatvežė. Žino, kad kratos metu buvo rasta narkotinių medžiagų. Jos buvo kažkokiame kibire. Bute ir lauke buvo palikta daug šiukšlių, kibirų ir juos paliko buvę šeimininkai. Ikiteisminio tyrimo metu darytas nuotraukas matė ir tokio dažų kibiro pats nepirko. Nežino, kur tas kibiras buvo rastas. Bute yra kambarys, virtuvė, „sklepas“ po žeme, koridoriuje – vienas mažas sandėliukas ir prie išėjimo yra padarytas kaip akvariumas iš stiklų. Tame sandėliuke buvo galima laikyti kastuvą, grėblį, įrankius. Tame sandėliuke buvo lyg ir spinta, lentynos. Nežino, ar jame buvo ne E. J. priklausančių daiktų. Nežino, iš kur kratos metu atsirado narkotinė medžiaga ir nežino, ar ji priklausė E. J.. Šis jo akivaizdoje „žolės“ nerūkė. E. J. pinigų visada turėdavo, o norint įsigyti narkotinę medžiagą, galima rasti galimybių. E. J. daugiau gėrė alkoholį, o ne narkotines medžiagas vartojo. Pats pripažino anksčiau „žolę“ rūkęs. Su E. J. „žolės“ nerūkė. Galbūt E. J. pats ir parūkydavo. Gal kažkokiu momentu raktai ir mėtėsi, bet dabar visus raktus jau atidavė E. J.. Anksčiau turėjo raktus nuo garažo, bet prieš kratą raktus jau buvo atidavęs. Vienas bute yra buvęs, kai tvarkė vonią, bet tada dar nebuvo išsikraustę buvę šeimininkai. Butas yra E. J.. Pats ten užsukdavo, nes kieme turėjo malkų, pastatė rūkyklą. Dabar yra kaimynai. Kai E. J. gerdavo, aplinką prižiūrėjo jis. Dar yra likę pinigų ir mokesčius sumoka jie. Pas E. J. žuvį rūkydavo su draugais, bet bute nesilankė. E. J. visada būdavo namuose ir yra skundęsis, kad kažkur paliko raktus, tačiau neprisimena, kaip tą problemą išsprendė. Šiuo metu judviejų santykiai geri, bet mato, kad reikės pradėti pyktis, nes sėdi teisme. Santykiai buvo geri, bet gal jis dėl ko nors pyksta. 7. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Daiva Baužienė nurodė dirbanti Klaipėdos AVPK Organizuotų nusikaltimų tyrimų valdyboje, vyriausiąja tyrėja. Tuo metu ji atliko tyrimą, bet nepasakys pagal kokią veiką. Kratą atliko praėjusių metų kovo mėnesį. Negali pasakyti, ar tuo metu E. J. buvo įtariamasis ar liudytojas. Iki tol jokių kitų veiksmų šioje byloje ji neatliko. Kaltinamąjį prisimena, bet iš išvaizdos nepažintų. Pareigūnams atvykus E. J. namuose buvo vienas. Jis elgėsi ramiai, nepasakys, ar turėjo kažkokių problemų su sveikata. Neprisimena, ar jis naudojosi ramentais. Su pareigūnais ji atvyko į kratos vietą. Buvo dviejų dalių namas, susidedantis iš nedidelio kambariuko, mažos virtuvės ir prieškambario ar sandėliuko. Buvo vienas pareigūnas iš Klaipėdos, vienas – iš Palangos ir vienas – iš Šiaulių miesto. Ji paskelbė nutartį, supažindino, ko ieškos E. J. bute ir E. J. iš karto pasakė, kad name neturi draudžiamų daiktų. Ji pildė protokolą virtuvėje, o pareigūnai ieškojo tyrimui reikšmingų daiktų. Kambaryje, viename iš spintelės stalčių, buvo rasti dokumentai ir telefonai, o kitame – dėžutė su augalinės kilmės medžiagomis. Virtuvėje rastas folijos ritinėlis, o iš prieškambario ar sandėliuko atnešė kibiriuką su augalinės kilmės medžiaga. Ji apžiūrėjo, kurioje vietoje buvo tas kibiriukas. Ten buvo kaip spinta ar lentyna ir buvo prikrauta visokių daiktų. Kratos metu E. J. tvirtino, kad ir tas kibiriukas, ir dėžutė yra ne jo. Jis aiškino, kad butą nuomojasi iš pažįstamo ir medžiaga gali būti to pažįstamo. Ji surašė kratos protokolą, sudarė fotolentelę ir supakavo rastus daiktus. Kratos protokolas surašytas teisingai ir teismas tais duomenimis gali remis. Kibiriukas buvo rastas tik įėjus pro duris koridoriuje, spintoje ar lentynoje. Į pagalbinę patalpą įeiti nebuvo galima, tai buvo tiesiog spinta ir lentynos. Lentynose buvo visokių daiktų, buvo dėžės, drabužiai. Ten buvo prikrauta visokių daiktų ir drabužių. Nepasakys, kiek buvo lentynų, bet jos buvo aukštai iki pat lubų. Kurioje lentynoje tiksliai rastas kibiriukas nepasakys, gal ties viduriu. Kibiriukas buvo aukščiau jos ūgio, t. y. aukščiau nei 1,72 cm. Mano, kad pasiekti kibiriuką pasilipti nereikėjo, bet tiksliai nepamena. Pati nefotografavo, bet fotolentelė buvo sudaryta. Negali pasakyti, ar buvo fotografuota pati lentyna. Kibirėlį atnešęs pareigūnas buvo su pirštinėmis ir kibirėlis buvo patalpintas į talpą, siekiant išsaugoti pėdsakus. Tolimesniuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose pati nedalyvavo. Rastų daiktų priklausomybės kaltinamasis nepripažino ir jo parodymai užfiksuoti kratos protokole. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Daiva Baužienė papildomai nurodė, kad pagalbinės patalpos yra garažas tame pačiame kieme. Garaže tyrimui nieko reikšmingo nebuvo rasta, o dėl rastų tinklų nuspręsta išsikviesti aplinkosaugininkus. Greičiausiai turėjo užrašyti aplinkosaugininkų pavardes. Procesinio dokumento dėl garažo nerašė. Garaže krata buvo atlikta. Dokumentus galėjo surašyti nebent aplinkos apsaugos pareigūnai. Išklausiusi kolegą prisiminė, kad E. J. kažkokių problemų su koja tikrai turėjo. 8. Teisiamojo posėdžio metu Kazimieras Jakovlevas nurodė dirbantis Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos vyresniuoju tyrėju. E. J. jam žinomas dėl ikiteisminio tyrimo. 2021 m. liepos 5 d., nakties metu Kretingos rajone trys vyrai su kaukėmis įsibrovė į saugomą namo teritoriją, padegė ir sunaikino turtą. Atliekant tyrimą šioje byloje gauta informacija apie E. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyti trys galimi padegėjai – S. P., E. Š. ir R. P.. Tiesiogiai E. Š. su E. J. siejo nusikaltimo įrankis. Be to, atliekant tyrimą elektroninių ryšių tinklais buvo nustatyta, kad E. Š. bendravo su V. E., bei prieš nusikaltimą lankėsi E. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš kur galėjo gauti nusikaltimo įrankį – kirvį, kuris rastas nusikaltimo vietoje. Ant kirvio buvo aptikti E. J. biologiniai pėdsakai. Tyrimo metu buvo surinkta informacija apie E. J. ir nuspręsta atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamoji vieta tyrimo metu pakito, nes jis persikraustė, o jį perkraustė V. E., nupirkęs dalį namo (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 3 d. buvo nuspręstą atlikti sulaikymus ir kratą pas E. J.. Prieš kratą jam buvo žinoma, kad E. J. gali laikyti narkotines medžiagas, turėti ginklus, šaudmenis, brakonieriavimo įrankius ir neteisėtai sumedžiotą žvėrieną. Kovo 3 dieną jis nuvyko į Šiaulius kartu su kolege Daiva Baužiene bei Palangos miesto kriminalinės policijos tyrėju Vaidu Baškiu. Šiauliuose prisijungė Šiaulių AVPK kolega Dovydas Gražulis ir visi kartu nuvyko į E. J. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Namas buvo vieno aukšto su dvišlaičiu stogu, prieangis įstiklintas, baltos spalvos. Užėję į vidų informavo apie kratos atlikimą, pasirašytinai supažindino su nutarimu ir pradėjo kratą. Kratos metu visi veiksmai buvo atliekami E. J. akivaizdoje. Prieš tai buvo pasiūlyta savanoriškai atiduoti neleistinus daiktus, nurodytus nutartyje. Kratos metu prieškambaryje, tarp E. J. asmeninių rūbų, kolega surado statybinių dažų kibirėlį. Jį atidarius, rastos džiovintų kanapių dalys. Šį kibiriuką įdėjo į „numerinę“ pakuotę, užantspaudavo, supakavo gyvenamosios virtuvės patalpose. Vėliau perėjo į E. J. miegamąjį, kur spintos stalčiuje aptiko pypkę, žiebtuvėlį, metalinį kvadratinės formos suktuką savadarbėms cigaretėms sukti, bei metalinę dėžutę, ant kurios buvo voro logotipas. Atidarius šią dėžutę pastebėta lygiai tokios pat džiovintų kanapių dalys. Radus kibiriuką, E. J. iš karto nurodė, kad tai ne jo medžiaga, o V. E.. Buvo pasiūlyta tai užfiksuoti kratos protokole, kas ir buvo padaryta. Miegamajame radus apvalią dėžutę, E. J. taip pat nurodė, kad tai ne jo medžiaga, bet likę daiktai, esantys stalčiuje, yra jo asmeniniai. Šią dėžutę taip pat supakavo. Vėliau, atliekant kratą rasta žvėriena, žvejybiniai tinklai. Po kratos grįžę į Klaipėdą nuvyko į ligoninę, kur E. J. buvo atliktas šlapimo tyrimas ir nustatyta, kad jis buvo vartojęs kanapių dalis. Krata atlikta 2022 m. kovo 3 d. Procesinių dokumentų pats nepildė, jo akivaizdoje juos pildė kolegė Daiva Baužienė. Gali būti, kad fotolentelę sudarė pats. Kratos metu planavo E. J. sulaikyti kaip įtariamąjį. Šį asmenį kratos metu matė pirmą kartą. Įtarė, kad asmuo gali turėti šaudmenis, narkotines medžiagas, žvėrieną. Taip įtarė iš kito ikiteisminio tyrimo dėl padegimo. Informacija, kad E. J. gali turėti narkotines medžiagas, buvo užfiksuota, bet neuždokumentuota. Kitoje byloje narkotinių medžiagų platinimas taip pat nėra uždokumentuotas, atsižvelgiat į bylos aplinkybes. Prieš kratą buvo atlikta E. J. el. ryšių kontrolė. Duomenys apie disponavimą narkotinėmis medžiagomis nėra užfiksuoti. Ši informacija nėra sunaikinta. Dėl narkotinių medžiagų nebuvo tikras, kad E. J. gali jų turėti, tačiau tuo metu žinojo apie nedidelius kiekius. Tai nebuvo intensyvus galimas disponavimas arba platinimas narkotinių medžiagų. Buvo tik pavieniai atvejai. Garantijos, kad ras narkotines medžiagas, nebuvo. Rastos narkotinės medžiagos jam nebuvo staigmena, nes buvo tikėtasi, kad E. J. jų turės. Suktinės ir sukamosios medžiagos buvo E. J., tai tiksliai atsimena. Šis ir su V. E. kalbėjosi, kad iš tabako suka suktines. Prie rastos žolės buvo rastas daiktas savadarbėms cigaretėms sukti ir E. J. nurodė, kad tai yra jo daiktai. Visos padarytos nuotraukos yra fotolentelėje. Fotografavo statybinių dažų dėžutę ir metalinę dėžutę su stalčiumi, bei aplinką prie stalčiaus. Kibirėlį atnešė kolega, jį atnešė į virtuvę prie stalo ir atidarę užfiksavo turinį su kanapėmis. Kibirėlį rado kolega Dovydas Gražulis. Tas prieškambaris labai siauras, pats buvo virtuvėje ir tą patalpą matė. Tą vietą apžiūrėjo kitas pareigūnas, bet jo veiksmus jis pats matė. Kibiriukas rastas spintoje, į ją įeiti nėra galimybės. Tai yra metro pločio koridorius, kairėje pusėje prikabinta įvairių rūbų, avalynės ir dar buvo atviros lentynos, kaip rūbų kabykla. Gal ir buvo durelės. Ta patalpa, kur buvo kibiriukas, yra gal 1 m2 dydžio, žmogus neįeitų. Negali atsakyti, kokio aukščio buvo patalpa, kur buvo rastas kibiriukas. Neprisimena, kiek buvo lentynų spintoje, bet buvo prikabinėta drabužių ir įvairių daiktų. Negali pasakyti, kokiame aukštyje rado kibiriuką. Kolega traukdamas kibiriuką, jį turėjo krūtinės lygyje. Paties traukimo momento nematė. Lentynas matė, jose buvo rūbai, batai, peleninės, raktai, namų apyvokos daiktai. Daugiau kibiriukų ar dažymo įrankių nebuvo. Tos vietos nenufotografavo. Atliekant kratą pagalbinėse patalpose – garaže rado žvėrienos, kapotų kaulų, kruviną kirvį, stirnos dalis, jos organus. Tai visiškai kita patalpa, nei butas. Jis yra priešais įėjimą į butą. Iš garažo paimtas žvejybinis tinklas, o kitų objektų nepamena. Kratą atliko tie patys pareigūnai, tuo pačiu metu. Neprisimena, ar buvo surašytas protokolas, ar kiti dokumentai. Garažas nebuvo fotografuotas. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos iš garažo niekas nebuvo paimta, ko gero viskas buvo perduota Aplinkosaugos pareigūnams. Garažo apžiūra padaryta, bet jeigu nieko reikšmingo tyrimui dėl padegimo nerado, ko gero nieko ir nefotografavo. Narkotinės medžiagos buvo rastos bute, gyvenamojoje patalpoje. Pagalbinė patalpa galėjo būti garažas, esantis kieme. Jis buvo baltų plytų, žalių durų, su dvišlaičiu stogu. Vykdami atlikti kratą iš el. ryšių stebėjimo kontrolės žinojo, kad yra garažas. Negali atsakyti, ar buvo priimtas atskiras nutarimas dėl garažo apžiūros. Apie garažą buvo girdėję, bet faktiškai kur jis yra, nežinojo. V. E. gyveno šalia ir naudojosi keliais garažais. Apžiūrėjo priešais įėjimą į butą esantį garažą. E. J. nurodė, kad garažas yra jo, dalis daiktų yra jo, o dalis – V. E.. E. J. dalyvavo atliekant kratą garaže. Garaže buvo žvejybiniai tinklai, valtis, įranga, avalinė, medienos dalys, dyzelinis kuras, dalis baldų, viskas suversta. Dalis baldų buvo parvežta iš parduoto namo (duomenys neskelbtini) ir sudėta į garažą, o kai kurie daiktai – dyzelinis kuras, žvejybiniai daiktai, susidarė nuomonę, buvo V. E.. Žino, kad E. J. vairuodamas girtas susižalojo eismo įvykio metu ir galimai jam buvo atlikta kojos operacija. Kratos metu jis jautėsi gerai, bet kojos judėjimas buvo pakitęs, jis šlubavo. Neprisimena, ar jis turėjo ramentus. Įvykio vietoje eksperto neturėjo, rastus objektus supakavo su galimybe atlikti ekspertizę komisariate. Jis nežino, kokie tyrimai buvo atlikti. Kai buvo rastas kibirėlis, E. J. buvo virtuvėje ir viską matė. 9. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Dovydas Gražulis nurodė dirbantis Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos organizuotų nusikaltimų tyrimų valdyboje. Galėjo būti prieš metus, kai Klaipėdos organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl visuotinai pavojingu būdu sugadinto turto ir buvo nuspręsta pas E. J. atlikti kratą. Kolegos kreipėsi pagalbos, kad suformuodami grupę sudalyvautų kratoje. Jis pateko į tą grupę, kurioje dar buvo Kazimieras Jakovlevas, tyrėja ir dar vienas vaikinas. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, adreso tiksliai nepamena. Buvo gyvenamasis namas, užėjo į vidų, tyrėja supažindino su teisiniu pagrindu dėl kratos ir atliko kratą. Kambarys buvo kairėje, virtuvėlė – vidury, dešinėje – koridorius, kaip sandėliukas. Atlikus kratą kambaryje, stalo stalčiuje buvo rasta marihuanos likučių, o kitas pareigūnas kibire rado tam tikrą kiekį marihuanos. Dar rado draudžiamų daiktų medžioklei ir žvejybai, dėl to buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Procesinius dokumentus pildė tyrėja. Pats tik pasirašė kaip dalyvavęs asmuo. Kratos protokolą perskaitė. Neprisimena, ar buvo fotografuota, nes tyrimas buvo ne jų. Asmeniškai pats nieko nefotografavo. Kratoje dalyvavo pareigūnai ir E. J., o kai rado tinklus, iškvietė ir aplinkosaugininkus. Jo pagrindinė užduotis buvo padėti nuvykti į kratos vietą. Pats apžiūrėjo patalpą, kur E. J. miega. Ten buvo minkštas kampas, spinta ir staliukas televizoriui. Kambaryje, stalčiuje galėjo būti rasti tie daiktai. Koridoriuje buvusį kibirą rado pareigūnas iš Palangos. Tikrai dalyvavo dar vienas pareigūnas iš Palangos, jis atvyko kartu su Kazimieru Jakovlevu ir Daiva Baužiene. Automobiliu vyko keturiese. Kratą pats darė kambaryje, prisimena, kad buvo įėjęs ir Kazimieras Jakovlevas. Neatsimena, ar pats rado tą metalinę dėžutę, bet ji buvo stalo stalčiuje su žolės likučiais. Neatsimena, ar buvo rasta piniginė ir užrašų knygutė. Spintos, kurioje buvo rastas baltas plastmasinis kibiras, jis neapžiūrinėjo. Jis buvo rastas ne miegamajame, o atskiroje patalpoje, sandėliuke. Tos patalpos jis neapžiūrinėjo. Jam atrodo, kad Vaidas Vaškys tą kibirą rado ir atnešė parodyti. Neprisimena, ar tas sandėliukas yra atskira patalpa, ar spinta, bet ji yra tame pačiame name, tik įėjus. E. J., atrodo, minėjo, kad pavartoja medžiagas, bet neprisimena, ką daugiau aiškino ir kieno tos medžiagos. Tiksliai prisimena, kad ne pats rado tą plastikinį kibirą. Nežino, kodėl Kazimieras Jakovlevas nurodė jį. Rastų daiktų pats nepakavo ir neprisimena, kaip jie buvo supakuoti. Dar apžiūrėjo sklype stovintį garažą ir teritoriją lauke. Prie garažo buvo rastas nušauto gyvūno skeletas ar užmerkta mėsa. Garažą apžiūrėjo, ten rado medžioklei ar žvejybai naudojamus tinklus. Garaže buvo „bardakas“, visko labai daug suversta. E. J. aiškino, kad mėsa gali būti draugo, gal pavarde „E.“. E. J. daug nekalbėjo, atrodė kaip nevengiantis išgerti. Nepastebėjo kažkokių judėjimo apribojimų. Kratos metu E. J. stebėjo patalpas ir buvo šalia. 10. Vadovaujantis BPK 284 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta specialistė J. J. nurodė dirbanti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, biomedicinos technologe. Dirba jau 35 metus. Tiria šlapime ir kraujyje esančias narkotines medžiagas. Jeigu ant dokumento yra jos pavardė, reiškia tyrimą atliko ji. E. J. jai nėra žinomas. Laboratorijoje tyrimą atlieka tos medžiagos, kokia būna atnešta, paciento nemato. Patvirtina savo pasirašytą dokumentą. Jau 35 metus daro narkotikų tyrimus ir užrašo tai, ką mato. Jeigu rezultatas yra teigiamas, reiškia taip ir užrašo. Jeigu žmogus pavartoja pirmą kartą, tai parūkius po 6-8 valandų atsakymas bus teigiamas. Jeigu žmogus vartoja dažnai, tai teigiamas tyrimas lieka 3 savaites. Šiuos skaičius nurodo iš teorinių žinių. Visi narkotikai organizme išsilaiko skirtingą laiką. Marihuana organizme išsilaiko praėjus 6-8 valandoms po pirmo pavartojimo. Gali išsilaikyti iki 3-4 savaičių, jeigu žmogus vartoja dažnai. Tiksliau apie laiką galėtų pasakyti gydytojai-narkologai. Gali priklausyti ir nuo kitų aplinkybių, nes žmogus gali išgerti daug vandens arba gali būti pastatyta lašelinė. Ji tik atlieka tyrimą, o apie tai, kiek laiko išsilaiko medžiagos, gali atsakyti gydytojai-narkologai. 11. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K.-M. nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini) gyveno jos mama P. K.. Tame bute ji gyveno 2005-2016 metais. Nuo 2016 m. tame bute niekas nebegyveno. Šį butą laikė kaip sodą. Nuosavybės teise butas priklausė mamai. Pati tą butą tik pardavė pagal įgaliojimą. Butą paveldėjo iš močiutės. Nuo 2002 metų butas priklausė jos mamai P. K.. Nuo 2016 m. mama išsikraustė į kitą butą ir tada tas butas su žeme buvo naudojamas kaip sodas. Bute lankydavosi abi su mama, jokių vyrų nebūdavo. Butui priklausė neregistruotas garažas. Bute buvo likusių jų daiktų. Tame bute dažniau lankydavosi vasarą ir žemę naudojo daržui. Butą pardavė pati, nes turėjo mamos įgaliojimą. Mama parduodant butą nedalyvavo. 2021 m. nutarė parduoti šį nekilnojamą turtą ir kreipėsi į agentę, įdėjo skelbimus ir atsirado pirkėjas. Pirkėja nebuvo pažįstama. Bendravo su moterimi ir, kaip suprato, su jos vyru. Suprato, kad butą perka moteris A. Š.. Tuo metu nei ji, nei jos vyras nebuvo jai pažįstami. Buto perdavimas vyko taip, kad išsikrausčius galutinai ir susirinkus visus daiktus, raktai buvo perduoti agentei, o agentė raktus perdavė A. Š.. Bute liko spinta, viryklė, užuolaidos. Galėjo likti koks nors jų rankšluostis ar medžiagos. Garaže paliko karutį, plokštes, lietvamzdžius, medieną, bet apie šiuos daiktus tarėsi su A. Š. vyru. Apie paliekamus daiktus pirkėjai žinojo. Bute paliko nedaug daiktų. Mama pradžioje renkantis daiktus nedalyvavo, bet vėliau daiktus susirinko abi ir perdavė raktus. Perdavusios raktus, lauke prie garažo buvo pasidėjusios daiktus, kuriuos vėliau reikėjo pervežti su priekaba. Sutinka, kad bute buvo įrengtas sandėliukas. Sandėliuke liko nedaug daiktų, bet dabar neįvardins kokie. Ant sandėliuko durų buvo veidrodis, jis liko. Sandėliuke yra lentynos, galėjo likti kažkokios smulkmenos. Gal ir galėjo likti koks plastikinis šiukšlių kibiras, bet neprisimena. Galėjo likti plastikinis kibiras nuo statybinių medžiagų, gal dažų likutis. Bet dažai dažniausiai būna skardinėje. Beveik viską išsivežė, galėjo likti tuščia šiukšlinė. O tai, kas buvo sugedę, šiukšles išsivežė. Statybinės medžiagos būtų susenusios, todėl šiukšles išvežė. Butą paliko tvarkingą, išvalytą. Galėjo likti rankšluostis ant viryklės ir užuolaidos virtuvėlėje. 12. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja P. K. nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) jai priklausė nuo 2005 m. Gyveno iki 2016 metų, o vėliau laikė kaip sodą. 2021 m. rugsėjo mėnesį butą pardavė. Tame bute gyveno viena. Kol butą laikė kaip sodą, bute lankėsi su dukra. Parduodant butą pati nedalyvavo, jį pardavė dukra A. K.-M.. Nuo 2016 m. jų daiktai bute buvo laikomi. Kadangi jai skaudėjo koją, išsikraustant dalyvavo dukra, bet vieną kartą dukra nusivežė ir ją. Butas buvo tuščias. Bute paliko spintą, užuolaidas virtuvėje, skalbimo mašiną, el. viryklę. Kitų savo daiktų nepaliko. Bute buvo sandėliukas. Sandėliuke jokių daiktų nepaliko. Sandėliukas – nedidelė patalpa su lentynomis, pakabinamomis spintelėmis ant sienos. Vėliau į butą nebuvo nuvykusi. Dabartinio savininko, kuriam buvo parduotas butas, ji nežino. Garažą iškraustė ir jokių daiktų nepaliko. Spintoje jokių smulkių savo asmeninių daiktų nepaliko. 13. Bylos teisminio nagrinėjimo metu 2023 m. sausio 30 d. atlikus parodymų patikrinimą vietoje su E. J., nustatyta, kad paprašytas parodyti, kur buvo, kuomet buvo atliekama krata jo namuose, jis nurodė kratos metu iš pradžių sėdėjęs ant kėdės virtuvėje, o vėliau – ant sofos kambaryje. Paprašytas parodyti vietą, kurioje buvo rastas ir paimtas baltos spalvos plastikinis kibiras su užrašu BING03, kuriame rastos narkotinės medžiagos, jis nurodė, kad toks kibiras buvo rastas sandėliuke. Kurioje konkrečiai vietoje, jis pasakyti negali, nes nematė. Šis kibiras į virtuvę buvo atneštas ir ant žemės padėtas policijos pareigūnų. E. J. paprašius parodyti vietą, kur kratos metu buvo rasta ir paimta metalinė dėžutė su joje esančiu kanapių ir tabako mišiniu, šis nurodė, kad dėžutė buvo rasta jo kambaryje esančioje spintoje, konkrečios vietos, iš kur ji buvo paimta nurodyti negalėjo, tačiau pareigūnų ji buvo padėta ant kambaryje esančio stalo. Paprašytas parodyti vietą, kur kratos metu buvo rasta ir paimta užrašų knygutė su šalpusnio elementais ant viršelio, nurodė, kad ši užrašų knygutė buvo rasta jo kambaryje, spintelės, ant kurios padėtas televizorius, stalčiuje. Paprašytas parodyti vietą, kur kratos metu buvo rastas ir paimtas folijos ritinėlis, E. J. nurodė, kad šis buvo rastas virtuvėje, padėtas spintelėje, jos atviroje lentynoje. Kaip parodė E. J., kratos metu paimta piniginė ir užrašų knygutė, įdėta į dirbtinės odos dėklą, buvo rastos jo kambaryje, spintelės, ant kurios padėtas televizorius, stalčiuje ar viename iš spintos stalčių. Kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas ALCATEL, kaip nurodė E. J., buvo rastas jo kambaryje, ant stalo. Kratos metu paimti du mobiliojo ryšio telefonai SAMSUNG, kaltinamojo parodymais, buvo rasti jo kambaryje, spintos stalčiuje. Kratos metu paimtas raktas, kaip parodė kaltinamasis, buvo įdėtas į laukinių durų spyną. Šio procesinio veiksmo metu išmatuotas aukštis sandėliuke nuo žemės iki atviros lentynos, kurioje rastas kibiriukas su narkotinėmis medžiagomis ir nustatyta, kad aukštis yra 2,20 m. Paprašytas atsistoti šalia šios lentynos ir ištiesti ranką į viršų minėtos lentynos link, siekiant įvertinti jo galimybes stovint pasiekti ant tos lentynos padėtus daiktus, E. J. tai padarė ir nustatyta, kad minėtą lentyną jis pasiekia ištiestos rankos pirštų galais. Atlikus parodymų patikrinimą vietoje E. J. papildymų nepareiškė (3 t., b. l. 141–155). 14. Vadovaujantis BPK 290 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus 2023 m. sausio 30 d. atlikto kaltinamojo E. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedą – skaitmeninę laikmeną (DVD-R diską), failo pavadinimas „J.“ (pridėtas prie 3 tomo bylos galinio viršelio), bei 2022 m. kovo 3 d. kratos protokolo priedą – fotolentelę, kaltinamasis E. J. papildomai nurodė, kad sandėliuke yra viena lentyna aukštai. Dėžutėse rastas jo užaugintas tabakas. Jis buvo stalčiuose, ne atviroje vietoje. Pareigūnai matė, kad tai naminis tabakas. Jį laikė vienkartinėje dėžutėje, tokioje kaip, pavyzdžiui, būna dėžutė nuo silkės. Nežino, plastikinėje ar geležinėje dėžutėje buvo rastas jo tabakas. Nežino, kaip atsirado metalinė dėžutė su voro logotipu, ten buvo daug visokių daiktų. Nežino, ar likę daiktai yra senųjų šeimininkų, gal V. E. ar A. Š.. Plastikinėje dėžutėje buvo jo naminis tabakas, kurio pareigūnai nepaėmė. Nežino, kaip paaiškinti, kad ant jo plastikinės dėžutės rasta metalinė dėžutė su marihuana. Jis tos metalinės dėžutės savo reikmėms nenaudojo. Pypkę naudojo su naminiu tabaku, bet tabakas buvo atidarytas ir nieko ten iš jo nebebuvo likę. Pypkė buvo jo. 15. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Vaidas Vaškys nurodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje. E. J. žino iš to, kad dalyvavo atliekant kratą pas jį. Pernai dirbo Palangos miesto komisariate ir buvo komandiruotas į Klaipėdos miesto komisariatą. Ten buvo paprašytas su kolegomis nuvykti atlikti kratą (duomenys neskelbtini), E. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo tiriamas nusikaltimas dėl turto sugadinimo. Karta buvo atliekama gyvenamajame name, ją atliko Šiaulių, Klaipėdos kolegos ir jis. Į namus įsileido E. J., kuris namuose buvo vienas. Jis buvo supažindintas su nutartimi, išaiškinta kratos priežastis ir, ko bus ieškoma. Kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos – kanapės, jos rastos E. J. kambaryje. Pats namo prieangyje rado kibiriuką su kanapėmis. E. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK. Pats jį vežė į ligoninę atlikti šlapimo testą, kuris parodė narkotinių medžiagų vartojimą. Kratos metu buvo surašytas kratos protokolas, bet pats jo nesurašė, tik pasirašė kaip dalyvis. Tik atliko kratą. Kratos metu buvo pasiskirstę kambarius. Tyrėja dokumentus pildė virtuvėje, kitas kolega buvo kambaryje, o jis dirbo prieangyje. Kaltinamasis buvo virtuvėje, dalyvavo visur kartu su pareigūnais. Prieangis buvo matomas visiems, nes buvo atidarytos durys. Kibirą su narkotine medžiaga rado prieangyje, joje yra niša ir buvo lentyna. Įėjus į namą pro pagrindines duris, kairėje yra įėjimas į virtuvę, o tiesiai – kažkokia patalpėlė, kaip sandėliukas. Įėjęs į patalpą atliko kratą. Patalpoje buvo batai, striukės. Viskas buvo pakabinta ant pakabų. Patalpoje buvo viena niša. Paties ūgis – 1,85 m. Lentynos (nišos) savo akių lygyje nematė, tik išsitiesęs ranką pasiekė tai, kas buvo ant jos padėta. Pats buvo pasilipęs ant kedės. Toje lentynoje buvo tas vienas kibiriukas, daugiau nebuvo nieko. Jis buvo prie pat krašto. Pakėlęs ranką ir nepasilipęs galėjo paimti tą kibirą. Daugiau niekas kibiro nematė. Jo neužfiksavo, nes nežinojo, kas yra viduje. Prieangyje atidengęs kibirą pamatė narkotines medžiagas ir jas nunešė į virtuvę pas tyrėją. Kolega iš Šiaulių buvo šalia. Kratą atliko su pirštinėmis. Dėl kibiro E. J. nieko neaiškino. Pats asmeniškai daugiau nieko nerado. Vėliau svetainėje kolega kažką rado. Matė, kaip tie daiktai buvo rasti. Matė, kaip iš spintos buvo išimta metalinė dėžutė su augalinės kilmės likučiais. Jas išėmė Kazimieras Jakovlevas. Ši medžiaga buvo paimta iš svetainėje esančios rūbų spintos stalčiaus. E. J. nieko neaiškino, tik buvo nustebęs. Jis nesakė, jo ar ne jo medžiaga. Daugiau neprisimena, kas buvo paimta. Dar apžiūrėjo kieme esantį garažą. Tai buvo paprastas sovietinės statybos garažas. Asmeniškai pats ten nieko nerado, bet, atrodo, ten buvo rasta žvėrienos, žvejybiniai tinklai ir buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Neprisimena, ar dėl garažo pasirašė kokius dokumentus. Rastą kibiriuką atnešė tyrėjai ir ši jį supakavo. Pats jo nepakavo. Lentynoje kitų kibiriukų ir kitų daiktų nebuvo. Minėtoje patalpoje buvo batai, rūbai. Kitų kibiriukų nuo statybinių medžiagų nebuvo nei sandėliuke, nei nišoje. Atlikdamas kratą pasinaudojo kėdute iš virtuvės (taburete). Ji buvo normalaus aukščio. Ją paėmė iš virtuvės. Ant tokios pat sėdėjo tyrėja. Su kratos protokolu pats susipažino, pasirašė. „Dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 16. Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vado Mariaus Mižutavičiaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 40-PR2-12252-(1.28E) „Dėl neblaivaus vairuotojo“ nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d., dirbant kartu su vyriausiąja patrule Roberta Burzdžiūte, patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Jaguar“. Transporto priemonė „Jaguar XJ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta 14.37 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Prie sustabdyto automobilio nuėjo vyriausioji patrulė Roberta Burzdžiūtė. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo E. J., neturintis teisės vairuoti ir vartojęs alkoholinius gėrimus. Pats bendraudamas su E. J. juto iš jo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklaustas, ar 15 min. laikotarpiu yra vartojęs alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad alkoholį vartojo prieš pusę valandos. Prieš atlikdamas tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu, pasiūlė E. J. atlikti testą blaivumui patikrinti – eiti tiesia linija pėda už pėdos, stovint užsimerkus ir atsimerkus rodomuoju pirštu pataikyti į nosies galą. Asmuo testus atliko, tačiau netaisyklingai. Tada E. J. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0736 (patikros sertifikato Nr. 1487507, galioja nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d.). E. J. 2021 m. rugpjūčio 10 d., 14.37 val. nustatytas 1,91 promilės girtumas (pirmas patikrinimas). Apie įvykį informuotas Šiaulių AVPK budėtojas. 2021 m. rugpjūčio 10 d. 14.54 val. E. J. nustatytas 2,49 promilių girtumas (antras patikrinimas). Jam įteiktas šaukimas atvykti pas tyrėją. Įvykis buvo filmuojamas BodyCam Nr. B0F1EC5F6EFC ir Nr. B0F1EC5FD50E (1 t., b. 1. 58–59). 17. 2021 m. rugpjūčio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota šešių BodyCam Nr. B0F1EC5F6EFC ir penkių BodyCam Nr. B0F1EC5FD50E vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrėtų 6 „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F6EFC vaizdo įrašų metu nustatyta: apatiniame kairiajame kampe yra užrašas: „SIA_5F6EFC“ ir data: „2021/08/10“. Pirmojo vaizdo įrašo pradžios lakas yra 14 val. 35 min. Paskutinio įrašo pabaigos laikas yra 15 val. 5 min. Apžiūrėtų 5 „Body“ kameros Nr. B0F1EC5FD50E vaizdo įrašų metu nustatyta: apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „SIA_5FD50E“ ir data: „2021/08/10“. Pirmojo vaizdo įrašo pradžios lakas yra 14 val. 35 min. Paskutinio įrašo pabaigos laikas yra 14 val. 56 min. Vaizdo įrašuose matomi prie stovinčio lengvojo automobilio „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), einantys policijos pareigūnai. Jie bendrauja su iš automobilio vairuotojo vietos išlipusiu vyru. Nustatyta, kad tai E. J.. Pareigūnė jo klausia, ar jis yra blaivus. Vyras tyli, nieko neatsako. Pareigūnė sako, kad iš stovėsenos jai atrodo, kad jis nelabai blaivus. Pareigūnei paprašius pateikti dokumentus, E. J. atsako, kad jie namuose. Po to jis pasako, kad vairuotojo pažymėjimo nėra išlikęs. Pareigūno paprašytas, E. J. užsimerkęs pirštais liečia nosies galą, po to bando eiti tiesia linija pėda už pėdos. Eidamas jis svirduliuoja. Pareigūnas jo klausia, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį. E. J. atsako jį vartojęs neseniai, prieš pusę valandos. 14.37 val. E. J. pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Jam nustatomas 1,91 promilės neblaivumas. Pareigūnas E. J. paaiškina, kad po 15 min. bus antras pūtimas. Vyras pasodinamas į policijos tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą. Automobilyje „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinės keleivio sėdynės sėdi vyras, kuris policijos pareigūnui sako, kad jis ėjo iš parduotuvės, o E. J. pasisiūlė jį pavežti. 14.54 val. E. J. antrą kartą pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Jam nustatomas 2,49 promilių neblaivumas. Vyras teigia išgėręs alaus ir degtinės (1 t., b. 1. 60–62). 18. 2021 m. rugpjūčio 10 d. neblaivumo nustatymo aktu E. J. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atlikus patikrinimą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0736 (patikros sertifikato Nr. 1487507) E. J. nustatytas girtumas: 14.37 val. – 1,91 promilės, 14.54 val. – 2,49 promilių (1 t., b. l. 57). 19. 2021 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrėjus ten stovintį automobilį „Jaguar XJ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta: automobilio kėbulas turi minimalius įbrėžimus, automobilio salonas švarus, girtavimo pėdsakų nėra, salone jokių vertingų daiktų nėra, automobilio bagažinėje yra atsarginis ratas, įrankiai, akumuliatorius, avarinis ženklas, laidai akumuliatoriui įkrauti, kitos apdailos detalės. Apžiūros metu paimtas automobilis „Jaguar XJ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis su pakabuku (1 t., b. l. 14–21). 20. 2021 m. rugpjūčio 10 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 40-IL-9860-(1.19) automobilis „Jaguar XJ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos nuvežtas į UAB „Osvalda“ saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Pramonės g. 2C, Šiauliuose (1 t., b. l. 24). 21. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Jaguar XJ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. K. (1 t., b. 1. 53). 22. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Jaguar XJ“, 2000 m., vidutinė vertė su PVM – 2480 Eur (1 t., b. l. 56). 23. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu automobilis „Jaguar XJ Executive“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su šio automobilio užvedimo rakteliu grąžintas savininkui D. K. (1 t., b. l. 48–50). 24. Iš 2021 m. rugpjūčio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog E. J. į bylą pateikė terminalo „Perlas“ kvitų kopijas, patvirtinančias sumokėtas baudas pagal 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. spalio 20 d., 2021 m. sausio 19 d. administracinių nusižengimų protokolus (1 t., b. l. 113–118). „Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis“ 25. Iš 2022 m. kovo 3 d. kratos protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad kratos metu E. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, sandėliuke ant lentynos rastas ir paimtas plastikinis kibirėlis su užrašu „Bingo 3“, kuriame rasta augalinės kilmės medžiaga (daiktai supakuoti į spec. paketą Nr. 0061460); virtuvėje ant spintelės rastas folijos suktinėlis (supakuotas į voką Nr. 1). Taip pat kambaryje buvusios spintos stalčiuje rasta ir paimta metalinė dėžutė su augalinės kilmės medžiaga (daiktai supakuoti į paketą Nr. 0061460). Kratos metu E. J. pareiškė, jog narkotinių medžiagų nevartoja ir nelaiko, neatmeta galimybės, kad tai V. E. paliktas kibirėlis su augalinės kilmės medžiaga, nes pats tame name gyvena kaip nuomininkas, o butas priklauso V. E. sugyventinei. Stalčiuje rasta dėžutė su tabaku jam nepriklauso (2 t., b. l. 72–81). 26. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 16 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-640259-22 nustatyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio indo su užrašu „Bindo 3“, 2022 m. kovo 3 d. kratos metu rasta pas E. J., (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 21,622 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 3,4 %. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš žalios ir rudos spalvų, sausų, dalinai susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš metalinės dėžutės, 2022 m. kovo 3 d. kratos metu rasta pas E. J., (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,869 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 6,8 %. Rudos spalvos, sausoje, dalinai susmulkintoje augalinės kilmės medžiagoje iš žalios ir rudos spalvų, sausų, dalinai susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš metalinės dėžutės, 2022 m. kovo 3 d. kratos metu rastoje pas E. J., (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. (2 t., b. l. 100–104). 27. Klaipėdos AVPK KP ONTV 2022 m. kovo 28 d. nutarimu ir 2022 m. kovo 29 d. kvitu B, serija BBB Nr. 041564 objektų pakuotės, likusios atlikus objektų tyrimą (paketas Nr. 0061460, tuščias plastikinis indas, metalinė dėžutė) perduotos saugoti į Klaipėdos AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kambarį (2 t., b. l. 105–108). 28. Pagal Klaipėdos AVPK KP ONTV 2022 m. kovo 3 d. siuntimą atlikus toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimą VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ nustatyta, kad E. J. šlapime aptikta kanabinoidų/marihuanos (3 t., b. l. 5, 6). 29. Iš 2022 m. gegužės 17 d. akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp E. J. ir V. E., E. J. nurodė, kad 2022 m. kovo 3 d. kratos metu rastas narkotines medžiagas jis pamatė pirmą kartą, jos yra ne jo. Nežino, kieno yra narkotinės medžiagos, rastos jo namuose, galbūt anksčiau tame name gyvenusių asmenų. Tų narkotinių medžiagų ankščiau nėra matęs. Neigė apklausos metu sakęs, jog narkotinės medžiagos priklauso V. E.. Nurodė, jog nėra vartojęs narkotinių medžiagų, jokių narkotinių medžiagų nėra gavęs iš V. E., niekada nesakęs, jog yra gavęs narkotines medžiagas iš V. E. ir jų vartojęs. Šlapime rastas narkotines medžiagas buvo vartojęs prieš maždaug tris savaites, jas gavo prie namo laiptinės iš draugų, tačiau kokių, nenurodys. V. E. akistatos metu nurodė sutinkantis su E. J. parodymais, teigė, niekada nedavęs E. J. narkotinių medžiagų, apie jų buvimą jo namuose nieko nežino ir paaiškinti negali (2 t., b. l. 138–141). 30. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, be kita ko, kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. 30.1. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Teismų praktikoje dėl neteisėto disponavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis pripažįstama, kad nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kai ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016). Pagal 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ 62 punktą, bei 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 19 punktą, pas kaltinamąjį rastos ir paimtos medžiagos – kanapės (antžeminės jų dalys) priskiriamos draudžiamoms vartoti narkotinėms medžiagoms, kurių paimtas kiekis: 21,622 g, rastas plastikiniame inde, nepriskiriamas nedideliam (daugiau kaip 5 g) arba dideliam (daugiau kaip 500 g), o 0,869 g kanapių, rastų metalinėje dėžutėje, priskiriamos nedideliam kiekiui (2 t., b. l. 100–104). 31. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo E. J. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę vairavęs transporto priemonę neblaivus, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs lengvąjį automobilį „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0736 jam buvo nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai byloje: teisme apklausto liudytojo D. K. parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, 2021 m. rugpjūčio 10 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti. E. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. 32. E. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2022 m. kovo mėn. 3 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 22,491 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 3,4 % iki 6,8 %, kol 2022 m. kovo 3 d., apie 10.15 val. kratos metu nurodytą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje įrodymų visuma nėra pakankama kaltinamojo E. J. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 259 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. 33. Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, kad 2022 m. kovo 3 d. E. J. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu buvo rastos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra: 21,622 g plastikiniame inde su užrašu „Bindo 3“ ir 0,869 g iš metalinės dėžutės (šias faktines aplinkybes patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisminio nagrinėjimo metu ištirta medžiaga, t. y. 2022 m. kovo 3 d. kratos protokolas, 2022 m. kovo 16 d. specialisto išvada, tiek ir teisme apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų Daivos Baužienės, Kazimiero Jakovlevo, Vaido Vaškio, Dovydo Gražulio parodymai), tačiau įrodymų visuma nepakankama, jog visas kratos metu rastas narkotines medžiagas neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė būtent kaltinamasis E. J.. 33.1. Kaltinamasis E. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nuosekliai laikėsi savo pozicijos ir neigė, kad jo bute rastos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) priklauso jam. Nuo pat kratos jo gyvenamajame bute (duomenys neskelbtini) momento – 2022 m. kovo 3 d., bei vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, o būtent: 2022 m. kovo 4 d., 2022 m. gegužės 17 d. akistatos su V. E. metu, bei 2022 m. spalio 6 d., o taip pat ir teisme jis pripažino, kad policijos pareigūnai narkotines medžiagas rado jo gyvenamajame bute, tačiau šios medžiagos yra ne jo. Apklausiamas E. J. nuo pat pradžių nurodė manantis, jog namuose rastos narkotinės medžiagos galimai buvo jo pažįstamo V. E., kuris su savo drauge A. Š. ir nupirko jam minėtą butą, jį su visais daiktais ten perkraustė, turėjo raktus nuo šio buto, dažnai ten lankydavosi, taip pat ir jam nesant, todėl galėjo jas ten laikyti. Pastebėtina, jog šiuos savo parodymus kaltinamasis keitė tik akistatos su V. E. metu, išsigindamas savo nuomonės, kad narkotikai gali priklausyti V. E., tačiau vėliau patvirtindamas ir tai, kad šios akistatos 2022 m. gegužės 17 d. metu jautėsi nepatogiai ir nežinojo, kad šioje akistatoje galėjo atsisakyti dalyvauti (3.5. p.). Ir tik tuomet E. J. nurodė versiją, jog kibirėlis su narkotinėmis medžiagomis galėjo būti paliktas ankstesnių buto savininkų. Tačiau šią kaltinamojo versiją paneigia teisme liudytojomis apklaustų minėto buto ankstesnės savininkės P. K., bei jos dukros A. K.-M. parodymai, jog visus reikalingus daiktus kraustymosi metu jos išsivežė, bute paliko tik keletą naudotinų daiktų, o nereikalingus išmetė, plastikini indo nuo statybinių medžiagų su užrašu „Bindo 3“ nepaliko. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų, teisme liudijusių davus priesaiką ir įspėtų dėl atsakomybės už galimai melagingų parodymų davimą, parodymais. 33.2. Ir priešingai, kaltinamojo versija, kad jo bute kratos metu rastas narkotines medžiagas galėjo padėti, jas laikyti kiti asmenys, taip pat ir V. E., teismo vertinimu, nebuvo paneigta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir proceso dalyvių parodymų teisme matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. Š., kuri su sugyventiniu V. E. prieš tai pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą iš E. J.. Tiek kaltinamasis E. J., tiek, kaip liudytojai apklausti A. Š. ir V. E., patvirtino ir perkraustę E. J. iš minėto gyvenamojo namo į butą su daiktais, prieš tai atlikę bute remontą, kuo daugiausia užsiėmė V. E.. Apklausus A. Š., V. E. ir kaltinamąjį teisme vienareikšmiškai nustatyta, kad bute, kuriame E. J. gyveno, tiek jam esant, tiek ir jam išvykus, galėjo lankytis ir lankėsi tiek A. Š., tiek ir V. E.. Kaip nurodė A. Š.: „tame bute ji lankėsi labai retai, nes neturėjo tikslo ten eiti. Į vidų nėra ėjusi. Ten dažniau būdavo jos vyras. Daugiausia namie E. J. būdavo vienas, o jie daugiau būdavo lauke. Kraustantis iš namo į butą daiktus pernešė jos vyras V. E. su draugais“ O kaltinamasis E. J. papildė, kad: „namų raktai buvo duryse ir stalčiuje, o kraustymas vyko jam nedalyvaujant. Patvirtina, kad raktus atsiėmė iš V. E.. Raktų nuo buto A. Š. neturėjo, bet jie buvo jo namuose. Nėra matęs, kad A. Š. atsirakintų jo namus. Ji trumpam yra buvusi jo bute. A. Š. nieko nešeimininkaudavo, buvo kažkada išsikepę šašlykų ir pasiėmę lėkštę. Jos vyras dažniau būdavo kartu. Kai pats būdavo namie, juos įsileisdavo“. V. E. taip pat neneigė dalyvavęs perkraustant kaltinamąjį į butą, nes šis, anot jo, tik gėrė alkoholinius gėrimus. Bute būtent jis įrengė dušą, pastatė šaldytuvą, skalbimo mašiną, o įrengęs butą, jame lankydavosi. Nors nurodė pats turėjęs tik raktus nuo garažo, bet ne nuo buto, kuriame ir yra sandėliukas, tačiau taip pat pripažino galimybę, jog kažkuriuo momentu raktai galimai „mėtėsi“, bet dabar jis visus raktus jau atidavė E. J.. Taigi, teismo nuomone, visi anksčiau nurodyti duomenys patvirtina išvadą, jog į butą, kurio sandėliuke buvo rastos narkotinės medžiagos (21,622 g kanapių), be paties E. J. ne tik galėjo patekti, bet jame ir lankėsi A. Š., V. E. ir kiti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į apsunkintas kaltinamojo fizines galimybes padėti saugoti, pasiimti naudotis narkotinėmis medžiagomis, padėtomis sandėliuke ant lentynos, kurios aukštis, kaip nustatyta parodymų patikrinimo vietoje su kaltinamuoju E. J. metu 2023 m. sausio 30 d., yra 2,20 m. Iš atlikto parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei vaizdo įrašo matyti, kad šią lentyną E. J. pasiekia tik ištiestos rankos pirštų galais. Teisme apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas, sandėliuke radęs kibirėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis, Vaidas Vaškys taip pat nurodė tik ištiesęs ranką pasiekęs tai, kas buvo sandėliuke ant lentynos, savo akių lygmeny nieko nematęs, nors paties ūgis yra 1,85 m, o kratos metu buvo pasilipęs ant kedės. Pažymėtina, jog kaltinamasis nurodė esantis 1,80 m ūgio. Taipogi nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu, t. y. nuo atsikraustymo į minėtą butą – 2022 m. rugsėjo iki kratos momento – 2022 m. kovo 3 d., E. J. naudojosi ramentais dėl patirtos kojos traumos ir jo judėjimas buvo apsunkintas. Šie duomenys, teismo nuomone, kelia pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo fizinių galimybių padėti saugoti, bei galimai pasinaudoti šiomis narkotinėmis medžiagomis, rastomis jo sandėliuke. 33.3. Taipogi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kaip antai: pinigais už parduotą E. J. gyvenamąjį namą disponuoja V. E. ir A. Š.; E. J. pragyventi duodamos nedidelės sumos; butas, kuriame kaltinamasis gyvena, registruotas A. Š. vardu; buto komunalinius mokesčius iš E. J. turimų pinigų sumoka A. Š.; šiuo metu A. Š. gyvena E. J. kaimynystėje ir bendrai padeda jam buityje, bei teisme V. E. išsakytą nuomonę apie kaltinamąjį, jog „šiuo metu judviejų santykiai geri, bet mato, kad reikės pradėti pyktis, nes sėdi teisme“, tokia kaltinamojo padėtis vertintina vienareikšmiškai, jog jis tiek materialiai, tiek fiziškai priklauso nuo V. E. ir jo sugyventinės A. Š.. O įvertinus šias aplinkybes V. E. charakterizuojančių aplinkybių – teistumo kontekste – Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, V. E. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų (nuosprendis apskųstas kasacine tvarka); Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, su Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu subendrinta, galutine 13 metų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka), t. y. V. E. nuteistas (nuosprendžiai neįsiteisėję) už labai sunkius nusikaltimus, o būtent – disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tiek V. E., tiek A. Š. parodymai vertintini kritiškai. 34. Kilusių abejonių kontekste byloje aktualūs kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos reikalavimai. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). 35. Teismas, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, sprendžia, kad šioje byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių dėl E. J. kaltės dalyje dėl plastikiniame inde su užrašu „Bindo 3“ 21,622 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) laikymo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tai yra neįrodžius būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymių, šia apimtimi iš E. J. pareikšto kaltinimo šalintinos faktinės aplinkybės. 36. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma yra pakankama E. J. padarytai nusikalstamai veikai, t. y. neteisėtai laikius nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent – 0,869 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,8 %, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nors kaltinamasis ir neigė šių narkotinių medžiagų priklausomybę jam, tačiau tokia kaltinamojo pozicija vertintina kaip gynybinė ir laikytina paneigta byloje ištirtų įrodymų visuma. Priešingai nei kibirėlis su kanapėmis, metalinė dėžutė su 0,869 g kanapių, rastų kratos metu, buvo laikoma kaltinamojo gyvenamajame kambaryje, spintos stalčiuje, šalia jo asmeninių ir naudojamų daiktų. Kaip matyti iš kratos metu darytų fotonuotraukų, minėtame spintos stalčiuje daiktai sudėti tvarkingai, gerai matomi (2 t., b. l. 79). Pats kaltinamasis patvirtino, kad minėtame stalčiuje jis laiko savo tabaką, kurį perka parduotuvėje, o taip pat visokias dėžutes nuo filtrų, popierėlius ir pan. (3.1. p.). Patvirtino pats rūkęs cigaretes arba sukdavęs naminį tabaką, o kratos metu buvo rastas ir naminis tabakas. Tą tabaką augino namuose. Dėžutė su naminiu tabaku irgi buvo tame stalčiuje, tačiau pareigūnai nepaėmė, taip pat turėjo pypkę, bei tabakui sukti skirtus įrankius. Pažymėtina, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada IPS-V-640259-22 nustatyta, jog metalinėje dėžutėje rastas žalios ir rudos spalvų, sausų, dalinai susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinys, kurio rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos ekstrakto sudėtyje yra nikotinas, o žalios spalvos medžiaga – kanapės (0,869 g) (2 t., b. l. 100–104). Be to, 2022 m. kovo 3 d. VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ atliktas toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimas patvirtino, kad E. J. šlapime aptikta kanabinoidų/marihuanos (3 t., b. l. 5, 6). Faktinės aplinkybės, jog jis kartą rūkė „žolę“, neneigė ir pats kaltinamasis, paaiškinęs, kad tokią rūkė prieš tris savaites iki jam atlikto tyrimo. Teisme apklausta specialistė – biomedicinos technologė J. J. patvirtino, jog marihuana organizme išsilaiko praėjus 6-8 valandoms po pirmo vartojimo, bei gali išsilaikyti iki 3-4 savaičių, jeigu žmogus vartoja dažnai. 36.1. Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama konstatuoti tai, jog E. J. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2022 m. kovo mėn. 3 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini) laikė nedidelį kiekį 0,869 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,8 %, kol 2022 m. kovo 3 d., apie 10.15 val. kratos metu nurodytą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Teismo vertinimu, E. J. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, suvokė, jog laiko narkotinę medžiagą ir norėjo taip veikti. Minėta, jog pagal 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ 62 punktą, bei 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 19 punktą, pas kaltinamąjį rastos ir paimtos medžiagos – 0,869 g kanapių, rastų metalinėje dėžutėje, priskiriamos draudžiamoms vartoti narkotinėms medžiagoms, kurių paimtas kiekis, priskiriamos nedideliam kiekiui (2 t., b. l. 100–104). Atsižvelgiant į tai, jo veika perkvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. 37. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, pakeista 2021 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimas atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant R. K., nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27344-21 nutrauktas. E. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti transporto priemones, 2 metams 6 mėnesiams, ir turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią sumą – 2480 Eur. 2021 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 6 d. ir pateikta vykdyti: dėl baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti transporto priemones, 2 metams 6 mėnesiams – 2021 m. spalio 18 d. Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui; dėl turto konfiskavimo, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią sumą – 2480 Eur – 2021 m. spalio 18 d. Lietuvos antstolių rūmams. 37.1. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, patvirtintu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. rugsėjo 26 d. rezoliucija, vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalimi, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27344-21 dėl E. J. šioje baudžiamojoje byloje inkriminuoto automobilio vairavimo esant neblaiviam, atnaujintas ir tos pačios dienos nutarimu sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-35051-22 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 19–22, 23–25). 2022 m. rugsėjo 30 d. antstolio Ričardo Kudrausko duomenimis, iš kaltinamojo E. J. 2480 Eur piniginė suma neišieškota. Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą ir E. J. paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti transporto priemones, 2 metams 6 mėnesiams, panaikinimą pranešta 2022 m. rugsėjo 29 d. VĮ „Regitra“. 37.2. BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, jog E. J. laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą; iš esmės baigiamosiose kalbose prokurorė prašė E. J. pripažinti kaltu ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teismo vertinimu, šioje byloje egzistuoja teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl E. J. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje. 38. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus. 39. Kaltinamasis E. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos. Iš byloje pateikto Nuteistųjų registro išrašo matyti, kad E. J. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 18–21). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka jis baustas tris kartus: kartą – administracinį nusižengimą, susijusį su sveikatos apsauga, dukart – už KET pažeidimus, iš kurių kartą – už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti (3 t., b. l. 23), paskirtas baudas iš dalies sumokėjęs (1 t., b. l. 113–118). Byloje pateiktais SODROS duomenimis, kaltinamasis nedirba (3 t., b. l. 21); Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 22). Iš VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ 2022 m. gegužės 10 d. pranešimo matyti, kad E. J. yra klinikos pacientų registre, jam nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 26 d. – (duomenys neskelbtini). Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. birželio 13 d. specialisto išvadą Nr. 95TPK-142 dėl asmeniui diagnozuotų sutrikimų skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jam nėra pagrindo (3 t., b. l. 14–15). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam pripažintina ta, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 40. Atsižvelgiant į anksčiau (39 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamasis E. J. nusikalto būdamas neteistas, administracine tvarka baustas, baudas moka, nedirbantis. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, bei vienas baudžiamasis nusižengimas, savo kaltės padaręs nesunkų nusikaltimą nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neginčijo, nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies ir 258 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę, jos dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką nustačius artimą šios bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti. 41. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir E. J. skirtina subendrinta arešto bausmė. Pridėtinos bausmės dalis parinkta įvertinus kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį. 42. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme E. J. išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 3 d. 8.30 val. iki 2022 m. kovo 4 d. 14.39 val. (2 paros) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – dvi arešto paras (2 t., b. l. 153–159). 43. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo arba arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. 43.1. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, visiškai pripažinus kaltę vairavus transporto priemonę neblaivaus, nors ir neprisipažinus dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tačiau vis tiek apgailestavus dėl šio įvykio, į rastų narkotinių medžiagų itin mažą kiekį (0,869 g kanapių (antžeminių jų dalių)), sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jam skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart pasiektinas neizoliavus jo nuo visuomenės, o atidėtos arešto bausmės vykdymą kontroliuojant paskyrus intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, padėsiančius keisti kaltinamojo elgesį. 43.2. Pažymėtina, jog kaltinamasis intensyvios priežiūros metu privalės laikytis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsnyje numatytų draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 44. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681, 682, 71, 72, 721, 722, 723 ir 724 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. 44.1. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio (2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929) BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors nagrinėjamu atveju E. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas šios specialiosios teisės, nes jos nebuvo įgijęs, tačiau tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, asmeniui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Kadangi E. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, nors jos ir nebuvo įgijęs, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. 44.2. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad eismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Atsižvelgtina į tai, kad E. J. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,91 promilės neblaivumas, neteisėti jo veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo paties ir kartu važiavusio keleivio sveikatai. Pažymėtina, jog kaltinamasis ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai šios nėra įgijęs – 2021 m. jam taikyta administracinė atsakomybė, baudos nesumokėjęs. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo termino vidurkis nėra per didelis teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, atitiks asmens padaryto nusikaltimo bei atsakomybės už jį proporcingumo principus ir nevaržys kaltinamojo teisių labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Šios baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimo, terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. spalio 18 d., Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti transporto priemones, 2 metams 6 mėnesiams, pateikimo vykdymui Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui. 44.3 BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. 44.4. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad minėto automobilio savininkas yra D. K. (1 t., b. l. 53). Apklaustas teisme liudytojas D. K. nurodė savo automobilį kaltinamajam kaip šeimos pažįstamam palikęs suremontuoti ir nė neįtarė, kad transporto priemonė bus vairuojama neblaivaus asmens. Leidimo naudotis savo automobiliu kaltinamajam nedavė ir nežinojo, ar šis turi teisę vairuoti. Su VšĮ „Emprekis“ nustatyta transporto priemonės verte nurodė sutinkantis. Nagrinėjamu atveju, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms egzistuojant galimas ir kitam fiziniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę VšĮ „Emprekis“ duomenimis atitinkanti pinigų suma – 2480 Eur (1 t., b. l. 56). Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, pakeista 2021 m. spalio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, E. J. paskirta, 2022 m. rugsėjo 26 d. atnaujinus ikiteisminį tyrimą, panaikinta baudžiamoji poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią sumą – 2480 Eur, pateikta vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. 2022 m. rugsėjo 30 d. antstolio Ričardo Kudrausko duomenimis, iš kaltinamojo E. J. 2480 Eur piniginė suma neišieškota. 45. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (3 t., b. l. 1–4). 46. Byloje pateiktas Šiaulių AVPK viršininko Ramūno Sarapo 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymas ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. patikslintas prašymas išlaidas, automobilio „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. (20 Eur už automobilio transportavimą Šiaulių mieste ir po 0,40 euro centų už kiekvieną automobilio saugojimo parą automobilių saugojimo aikštelėje) išlaidas – 26 Eur pripažinti proceso išlaidomis, ir jas priteisti iš asmens, dėl kurio veiksmų šios išlaidos susidarė (1 t., b. l. 63–74). 46.1. Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). 46.2. Byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių AVPK Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo 2019 m. spalio 22 d. sutarties Nr. 40-ST2-109(1.32) su UAB „Osvalda“ pagrindu patyrė 20 Eur išlaidas už automobilio „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą į saugojimo aikštelę, bei 6 Eur už automobilio saugojimą aikštelėje nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. (15 saugojimo parų/0,40 Eur). Išlaidos iki šiol nėra atlygintos, todėl, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. J. Šiaulių AVPK naudai. 47. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: – po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys, atitinkamai 20,470 g ir 0,671 g), saugomos Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikintinos; – objektų pakuotės, likusios po tyrimo (dėžutė, kurioje yra paketas Nr. 0061460, tuščias plastikinis indas ir tuščia metalinė dėžutė) 2022 m. kovo 28 d. nutarimu ir 2022 m. kovo 29 d. kvitu B, serija BBB, Nr. 041564 perduotos saugoti į Klaipėdos AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kambarį, sunaikintinos; – vokas su folijos ritinėliu, 2022 m. kovo 15 d. nutarimu ir 2022 m. kovo 16 d. kvitu B, serija BBB, Nr. 041312 perduotas saugoti į Klaipėdos AVPK daiktinių įrodymų saugojimo kambarį, sunaikintinas; – dvi skaitmeninės laikmenos, pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos (3 tomo galinio viršelio), paliktinos saugoti su bylos medžiaga; – automobilis „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, pulteliu ir pakabuku, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu grąžintas savininkui D. K., paliktinas jo nuosavybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, nusprendžia: E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir skirti E. J. galutinę subendrintą bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 10 punktu, E. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad E. J. privalo būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., ir paskiriant pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. J. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 3 d. 8.30 val. iki 2022 m. kovo 4 d. 14.39 val. (dvi paras) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) arešto paras. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuoti nuo 2021 m. spalio 18 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti transporto priemonės – automobilio „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2480 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų). Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 6 punktu, automobilio „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidas – 20,00 Eur (dvidešimt eurų 0 ct) ir saugojimo išlaidas – 6 Eur (šešis eurus 0 ct), iš viso 26 Eur (dvidešimt šešis eurus 0 ct) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš E. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Išaiškinti E. J., kad proceso išlaidas privaloma sumokėti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT037044060007899142, AB SEB bankas, įmonės kodas 190521648, nurodant mokėjimo paskirtyje – už transporto priemonės „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą. Proceso išlaidas sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – po tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis – 20,470 g ir 0,671 g), saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikinti; – objektų pakuotes, likusias po tyrimo (dėžutę, kurioje yra paketas Nr. 0061460, tuščias plastikinis indas ir tuščia metalinė dėžutė) 2022 m. kovo 28 d. nutarimu ir 2022 m. kovo 29 d. kvitu B, serija BBB, Nr. 041564 perduotas saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kambarį, sunaikinti; – voką su folijos ritinėliu, 2022 m. kovo 15 d. nutarimu ir 2022 m. kovo 16 d. kvitu B, serija BBB, Nr. 041312 perduotą saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kambarį, sunaikinti; – dvi skaitmenines laikmenas, pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (3 tomo galinio viršelio), palikti saugoti su bylos medžiaga; – automobilį „Jaguar X300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, pulteliu ir pakabuku, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu grąžintą savininkui D. K., palikti jo nuosavybei. Išaiškinti E. J., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsniu, intensyvios priežiūros metu jis privalo laikytis draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą. Teisėja Daiva Domeikienė