Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-193/2007 m.

Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

2007 m. balandžio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-15 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Skundžiamu nuosprendžiu iš R. Š. priteista 476,5 Lt (keturi šimtai septyniasdešimt šeši litai 50 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti, 100 Lt (šimtas litų) nukentėjusiajam A. M. neturtinei žalai atlyginti ir 14,40 Lt (keturiolika litų 40 ct) proceso išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2006-10-17 apie 22.48 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, t.y. sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ne daugiau penkis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam padarė lengvą galvos smegenų sukrėtimą, minkštųjų audinių sumušimus veide ir kairiajame kelio sąnaryje – nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė svetimą, A. M. priklausantį turtą – 80 Lt vertės striukę, bendros 10 Lt vertės 4 vnt. fotonuotraukų, 45 Lt vertės batus, 5 Lt vertės diržą, t.y. viso pagrobė bendros 140 Lt vertės turtą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. Š. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-15 nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusysis A. M. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nesiorientavo aplinkoje ir tuo išprovokavo jį įvykdyti nusikalstamą veiką, tačiau apylinkės teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir paskyrė jam per griežtą bausmę bei priteisė 100 Lt nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo R. Š. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę. Savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo apeliantas neginčija.

BK 59 str. 1 d. 6 p. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nukentėjusysis provokuoja, t.y. sąmoningai kursto pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, arba elgiasi rizikingai, t.y. neatsargiai, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos veikos prieš jį patį, skatina pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais nenustatyta, kad nukentėjusysis A. M. įvykio metu elgėsi provokuojančiai. Tokio nukentėjusiojo elgesio ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teismo posėdžio metu nuteistasis taip pat nenurodė. Nukentėjusiojo A. M. būklė įvykio metu, t.y. apsvaigimas nuo alkoholio ir nesiorientavimas aplinkoje, nelaikytina provokuojančiu elgesiu, todėl apeliacinio skundo motyvas, jog nukentėjusysis išprovokavo nuteistąjį įvykdyti nusikalstamą veiką, atmetamas kaip nepagrįstas ir atsižvelgti į tai skiriant bausmę nėra pagrindo.

Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, įvertino šią aplinkybę ir pripažino tai nuteistojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl apeliacinio skundo motyvas, jog teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, taip pat nepagrįstas ir atmetamas.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. Š., atsižvelgė į R. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei nusikalstamų veikų stadiją (padarytas tyčinis, apysunkis nusikaltimas, šis nusikaltimas baigtas), tinkamai įvertino R. Š. asmenybę (BK 27 str. prasme jis yra recidyvistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirba), atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas BK 54 str. numatytas aplinkybes.

BK 56 str. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. R. Š. naują tyčinį nusikaltimą įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, nusikaltimo padarymo metu jis niekur nedirbo ir nesimokė, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą.

BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog R. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei į kitas aplinkybes, jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra ne didesnė už BK 180 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. Š. paskirta bausmės rūšis laisvės atėmimas ir jos trukmė nėra aiškiai per griežtos.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra per didelis. Sutinkamai su CK 6.263 str. 2 d. nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. BPK 44 str. 10 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, ne tik turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas bei teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tačiau ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, t.y. nukentėjusysis turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o teismas turi šią teisę ginti. CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinę žalą įvertina ir jos dydį nustato teismas. Nukentėjusysis A. M. nusikalstama veika jam padarytą neturtinę žalą įvertino 3000 Lt dydžio suma, tačiau apylinkės teismas, priteisdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., t.y. tiek į nusikalstamos veikos pasekmes (A. M. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai), tiek į R. Š. kaltę (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), jo turtinę padėtį (nedirbantis), padarytos turtinės žalos dydį (padaryta 140 Lt turtinė žala, tačiau pagrobti daiktai nukentėjusiajam gražinti) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (nukentėjusysis sąmonę atgavo tik atvežtas į ligoninę, jis pats buvo neblaivus ir įvykio aplinkybių neatsimena, todėl stipraus pažeminimo nepatyrė), ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo sumažino iki 100 Lt. Kolegija su tokiu apylinkės teismo vertinimu sutinka ir konstatuoja, kad teismo nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, jis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Iš to matyti, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

R. Š. apeliaciniame skunde dėstomais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir švelninti jam paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

R. Š. apeliacinį skundą atmesti.