- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- A5.-1723-1057/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01189-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vykdant nelegalaus darbo planinį inspektavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektorės J. Kujalienė ir R. Černiauskienė 2019 m. vasario 11 d. 13.55 val. atvyko į kavinę ((duomenys neskelbtini)) ir šiuo adresu rado dirbančią prie baro R. K.. R. K. 2019 m. vasario 11 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, būdama darbdavio priežiūroje ir jam pavaldi, apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta „Sodrai“ ne vėliau kaip dieną iki jos faktinės darbo pradžios. A. M. neužtikrino, kad apie darbuotojos R. K. įdarbinimą „Sodrai“ būtų pranešta ne vėliau kaip iki jos darbo pradžios (iki 2019 m. vasario 11 d.), būtų leista darbuotojai pradėti dirbti su ja pasirašius darbo sutartį ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymo) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Teismo posėdžio metu A. M. teigė, kad pripažįsta nusižengimą. R. K. pabandė dirbti, kad susipažintų su darbu. Pripažįsta savo kaltę, labai gailisi. Prašo skirti minimalią baudą (b. l. 21-22).
Byloje esančiame rašytiniame A. M. paaiškinime nurodoma, kad 2019 m. vasario 11 d. kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini) buvo kavinėje laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.00 val. Tuo laiku į darbą atėjo mergina darbintis barmene. Kai A. M. atėjo į darbą, R. K. jau buvo kavinėje, kadangi jis paprašė administratorių R. R. pasikalbėti ar tiks R. K. kaip darbuotoja. Grįžus po 16.00 val. priėmė į darbą R. K. barmene. Dėl to, kad administratorius R. R. patvirtino, kad ji tinka dirbti barmene. Galutinį sprendimą dėl įdarbinimo ir darbo sutartį sudaro A. M. Dėl darbo užmokesčio tarėsi jis. Dėl įvykio labai gailisi, kad laiku neįformino darbo sutarties su R. K. Su pažeidimu sutinka (b. l. 10-11).
VDI atstovė J. Kujalienė teismo posėdžio metu teigė, kad viskas išdėstyta dokumentuose. Darbuotoja dirbo tuo metu, kai ją užfiksavo. Darbdavys pripažino darbo faktą. Tą pačią dieną vakare po patikrinimo „Sodrai“ pranešė apie įdarbinimą (b. l. 22).
Byloje esančiame R. K. paaiškinime nurodoma, kad į įmonę ji atėjo 2019 m. vasario 11 d. pasibandyti ar jai tinka siūlomos pareigos, bandė dirbti su kasos aparatu, aptarnauti klientus. Su kasa mokė dirbti R. Klientams nunešė patiekalų apie 10 vnt. Kadangi ieškojo darbo, pasiskambino ir pakvietė ateiti, pasižiūrėti, pasibandyti. Dėl darbo kalbėjo su R. Siūlė minimalų atlyginimą. Jei jai (R. K.) tiks, siūlė įdarbinti (b. l. 8).
Byloje esančiame rašytiniame R. R. paaiškinime nurodoma, kad 2019 m. vasario 8 d. telefonu susitarė su R. K. dėl būsimo darbo oficiante (duomenys neskelbtini), kad ateis 2019 m. vasario 11 d. pasibandyti dirbti, nes neturi darbo patirties šioje srityje. R. K. atėjo į darbą apie 10.00 val. R. R. mokino kaip išnešioti maistą, kaip dirbti su kasos aparatu, aptarnauti klientus. Vėliau susitarė dėl darbo, ji parašė prašymą. Pranešė „Sodrai“ ir po pietų pasirašė darbo sutartį. R. K. dėl darbo sąlygų tarėsi su juo. Šitame objekte (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl priėmimo į darbą praneša direktoriui pritarti (b. l. 12-13).
Iš VDI integracijos su VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 11 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) darbuotojų nebuvo įrašyta R. K. (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios darbo sutarties Nr. 32 matyti, kad darbo sutartis tarp R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. M., sudaryta 2019 m. vasario 11 d. ir įsigaliojo tą pačią dieną (b. l. 6-7).
Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 11 d. 17.45 val. pateikė pranešimą apie apdraustosios R. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 9).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad R. K. dirbo 2019 m. vasario 11 d. (b. l. 15).
Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad R. K. užfiksuota darbo vietoje patikrinimo metu (b. l. 16).
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad A. M. nuo 2014 m. birželio 5 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir vadovas (direktorius) (b. l. 17).
Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pažymėtina, jog ANK nėra pateikiamas nelegalaus darbo apibrėžimas. Todėl teismas vadovaujasi nelegalaus darbo apibrėžimu, įtvirtintu Užimtumo įstatyme. Šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pažymima, norint konstatuoti nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Teismo vertinimu, šioje byloje yra nustatyti visi būtinieji nelegalaus darbo požymiai juo labiau, kad pats A. M. padaryto nusižengimo neginčija, sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą. Kad R. K. 2019 m. vasario 11 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina visuma byloje esantys duomenys: jos pačios paaiškinimai (b. l. 8), A. M. paaiškinimai teisme (b. l. 21-22) ir paaiškinimai raštu (b. l. 10-11), R. R. paaiškinimai (b. l. 12-13), darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 15), nuotrauka (b. l. 16). Akivaizdu, jog šiuo atveju egzistavo darbo sutarties požymiai. R. K. buvo leista dirbti su tikslu pasibandyti ar jai tinka siūlomas darbas. Ji dirbo barmene, t. y. užėmė konkrečias pareigas. Su R. K. buvo susitarta dėl minimalaus atlyginimo (b. l. 8). Kaip matyti iš byloje esančios darbo sutarties (b. l. 6-7), ši sutartis buvo sudaryta 2019 m. vasario 11 d., t. y. tą pačią dieną, kai R. K. buvo užfiksuota faktiškai dirbanti. Patikrinimo metu apie jos priėmimą į darbą VSDFV informacinėje sistemoje duomenų nebuvo (b. l. 5), šie duomenys buvo pateikti tik po patikrinimo (b. l. 9), nors vadovaujantis minėtu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalimi, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui turi būti pranešama mažiausiai vieną dieną iki numatyto darbo pradžios. Šiuo atveju tokio įstatymų reikalavimo nebuvo laikytasi. Įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi ta aplinkybė, jog R. K. buvo susitarusi tik pabandyti ar jai tinka siūlomas darbas, nes pagal DK 36 straipsnį tokiais atvejais taip pat turi būti sudaroma darbo sutartis bandomajam laikotarpiui.
Teismas pažymi, jog pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinės atsakomybės subjektu gali būti darbdavys ar kitas atsakingas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Būtent A. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcininkas ir vadovas (direktorius) (b. l. 17). Todėl būtent jis šiuo atveju yra laikytinas administracinės atsakomybės subjektu.
A, teismas pažymi, jog šiuo atveju yra nustatyti visi būtinieji nelegalaus darbo požymiai. Būtent A. M. kaip bendrovės vadovas ir akcininkas laikytinas atsakingu už įstatymų reikalavimų nevykdymą ir yra pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo
Vertindamas tai, kokią nuobaudą paskirti A. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nusižengimas buvo trumpalaikis, jis iš karto po patikrinimo buvo ištaisytas ir R. K. įdarbinimas buvo įformintas pagal įstatymų reikalavimus. A. M. bendrovės vadovu ir akcininku yra nuo 2014 m., t. y. apytiksliai 5 metus, todėl teisės aktų reikalavimai jam turėjo būti gerai žinomi, todėl tai, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi teisės aktų nustatytos tvarkos laikytina tyčiniu elgesiu. Kita vertus, į bylą nėra pateikti duomenys apie šio asmens anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Iš „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad paskutinį kartą administracine tvarka A. M. baustas 2008 m. Be to, šioje byloje nėra nustatyta A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tuo tarpu jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir tikrai nuoširdžiai gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti A. M. švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais,
nutaria:
pripažinti A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi paskirti jam 800 eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19098125487.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.