Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M., jos atstovams advokatui A. B., advokato padėjėjui R. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 21 d. apie 08.00 val., Kaune, Šešupės g. ties namu Nr. 6, E. M., vairuodama transporto priemonę Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini), kliudė B. K. valdos tvorą, kurią apgadino. Apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadinta tvora ir automobilis. Būdama eismo įvykio dalyviu, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki įvykio aplinkybių nustatymo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126; 219.1; 221 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. kaltės nepripažino, paaiškino, kad 2015 m. birželio 21 d. automobilio ji nevairavo. Tos dienos apie 8 val. ryto ji atvažiavo pas draugus, kur papusryčiavo. Ji alkoholio nevartojo, todėl papusryčiavus vežė draugus į Lampėdžių karjerą išsimaudyti. Visi grįžo apie 12 val. Jiems grįžus matė, kad toje gatvėje gyvenančios moterys triukšmavo bei juos plūdo, kad jie važinėdami kelia dulkes bei gadina kelią. Grįžus automobilį pastatė prie draugų namo bei kieme pradėjo kepti šašlykus. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai bei paklausė kieno automobilis stovi gatvėje. E. M. atsakius, kad ten stovi jos automobilis, ją išsivežė į policijos komisariatą. Apgadinimai ant E. M. automobilio buvo padaryti anksčiau, t.y. 2014 m. liepos mėn. kai ji Kauno Akropolyje statė automobilį ir atsitrenkė į koloną.

Liudytoja B. K. parodė, kad 2015 m. birželio 21d. atsikėlusi ryte, išgirdo triukšmą, iš kurio suprato, kad jos kaimynės su kažkuo barasi bei išgirdo bildesį. Suprato, jog automobilis atsitrenkė į B. K. tvorą, nes tvora yra skardinė. Iš girdėto garso B. K. sprendė, kad automobilis tvorą galėjo kliudyti ratu. Kadangi būnant kieme nesimato, kas vyksta gatvėje, todėl iš karto po atsitrenkimo garso išėjo į gatvę bei pamatė iš lėto nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį. Kai ji išėjo, automobilio priekis jau buvo įvažiavęs į keliuką, o galas dar buvo ant prie pakraštyje keliuko esančio žolyno netoli B. K. tvoros. Kaimynė E. L. pasakė apsižiūrėti B. K. savo tvorą, nes automobilis buvo į ją atsitrenkęs. B. K. apžiūrėjo tvorą ir matė, kad ji yra šviežiai apgadinta. Kadangi B. K. labai nemėgsta konfliktuoti, todėl iš karto po įvykio policijos nekvietė, tačiau kai tą dieną ir vėl tas automobilis pradėjo važinėtis jų gatvele bei vairuotoja, kaip dabar žino E. M. pradėjo užkabinėti žmones, tada B. K. apie įvykį pranešė policijai. Be to tuo metu matė, kad E. M. buvo neblaivi. Po kurio laiko pas B. K. buvo atėjusi viena E. M. pažįstama ir prašė, kad B. K. nereikštų pretenzijų, todėl nenorėdama tolesnių konfliktų su E. M. savo paaiškinime ir nurodė, kad buvo atėjusi vairuotoja ir atsiprašė už padarytą žalą, nors iš tikro to nebuvo.

Liudytoja E. L. parodė, kad 2015 m. birželio 21d. ryte vaikščiojo kieme. Pamatė kai prie kaimynės, gyvenančios name Nr. 1, vartų sustojo automobilis, kurį vairavo atsakomybėn traukiama moteris, kuri buvo visiškai girta ir pradėjo daužyti kaimynės vartus bei šaukė „R., R.“. Priėjusi E. L. pasakė, kad kaimynės R. nėra, nes yra išvažiavusi. Tada girta moteris pradėjo klausti kada ji grįš ir pradėjo kaimynę vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada sėdo į šviesios spalvos automobilį ir nuvažiavo. Tuoj pat pasigirdo perbraukimo garsas, iš kurio suprato, jog automobilis kliudė kitos kaimynės B. K. metalinę tvorą. Po atsitrenkimo E. L. nuėjo pažiūrėti K. namo tvoros. Į gatvę išėjo ir B. K.. Abi matė, kad B. K. tvora yra apgadinta. Po kurio laiko tas pats automobilis su triukšmu vėl grįžo prie R. T. namų ir vėl buvo keikiamasi, koliojamasi, todėl bijant, kad neatsitiktų kas nors dar blogiau, buvo iškviesta policija. Pirmą kartą automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo, tačiau kai policija atvyko ir E. L. matė tą patį stovintį automobilį, todėl paaiškinime nurodė automobilio numerius.

Liudytoja R. T. parodė, kad ji kas vyko 2015 m. birželio 21 d. 8 val. nežino, nes tuo metu miegojo. Laikotarpyje nuo 11 val. iki 13 val., tikslaus laiko neprisimena, pro kambario langą matė kai šviesios spalvos automobilis buvo sustojęs prie R. T. namų ir iš jo išlipusi girta moteris koliojosi su kaimynėmis, rėkavo, gėrė alų, išdaužė savo automobilio veidrodėlį, po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kadangi R. T. girdėjo lauke kažkokius garsus, be to išėjusi matė, kad automobilis nuvažiavo į tą pusę, kur yra B. K. namas, bei jai kaimynės po to paaiškino, kad tas automobilis buvo atsitrenkęs į B. K. tvorą, todėl ji paaiškinime taip ir nurodė, kad matė, jog automobilis atsitrenkė į B. K. tvorą. Kai automobilis nuvažiavo, R. T. išėjo į lauką ir nuėjusi prie B. K. tvoros, matė, kad ji yra apgadinta.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2015 m. birželio 21 dirbo kartu su M. Š.. Iš budėtojo gavę pranešimą, kad galimai neblaivi vairuotoja atsitrenkė į tvorą ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, pareigūnai nuvažiavo į nurodytą vietą. Pamatė stovintį automobilį. Policiją kvietusios moterys parodė kur yra vairuotoja bei kiek prisimena, moterys aiškino, kad į tvorą buvo atsitrenkta ryte. Įėjus į kiemą, buvo paprašyta E. M. prie jų prieiti. Ji buvo neblaivi. Po to buvo apžiūrėta tvora, ant kurios matėsi švieži apgadinimai.

-neatsimenu, ar ji pripažino kažką padariusi;

Liudytojas M. Š. parodė, kad į įvykio vietą buvo atvykęs kartu su A. D.. Kiek prisimena, buvo apžiūrimi ir matuojami automobilio ir tvoros apgadinimai ir jų aukščiai atitiko bei jie buvo šviežiai padaryti, todėl ir formino eismo įvykį. Jei gerai prisimena, atrodo, kad ant tvoros buvo rasti baltos spalvos dažų likučiai.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis į įvykio vietą nuvažiavęs nebuvo, tačiau atliko kai kuriuos tyrimo veiksmus. Gavus medžiagą dėl eismo įvykio, į policiją buvo atvažiavusi E. M., kuri pripažino apgadinusi tvorą ir kalbino kuo palankiau jai surašyti protokolą, tačiau pasiūlius jai parašyti paaiškinimą, kad pripažįsta ir gailisi dėl padaryto įvykio, jo rašyti ji nenorėjo. Po kurio laiko į policiją atvyko E. M. mama, kuri labai pergyveno dėl dukters poelgio ir paaiškino, kad dukra turi problemų su vyru, dėl ko susidėjo su jaunais vyrais ir su jais įvykio dieną važinėjosi. R. V. apžiūrėjo automobilį Hyundai Sonata ir matė ant jo priekinio bamperio braukimo žymes, kurios buvo šviežiai padarytos. Ant priekinio dešinės pusės rato buvę apgadinimai lyg ir galėjo būti seniau padaryti. R. V. tiriant įvykį, apsiklausė nukentėjusiąją, kuri paaiškino, kad būdama kieme, išgirdo garsą, iš kurio suprato, jog kažkas kliudė jos tvorą. Tuoj pat išėjusi į gatvę, pamatė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį bei pamatė, kad jos tvora yra apgadinta. Jai nekilo abejonė, kad tas nuvažiuojantis automobilis kliudė jos tvorą. Iš karto policijai nukentėjusioji nepranešė, tačiau kai vėl tas pats automobilis grįžo į jų gatvelę, tada apie įvykį nukentėjusioji pranešė policijai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), foto lentelė (b. l. 4-7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti technikai defektai: braukimo žymės ant priekinio bamperio, priekinio dešinės pusės rato, sudužęs dešinės pusės veidrodėlio stiklas. Konstatuota, kad transporto priemonė apgadinta (b. l. 8), B. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. birželio 21 d. apie 8.00 val. buvo kieme ir išgirdo atvažiuojantį automobilį, kuris atsitrenkė į namo tvorą, kurią apgadino. Nuostolį vertina apie 300 Eur. Apie 13.40 val. pastebėjo, kad ta pati pilietė, kuri apgadino tvorą, nuvažiavo link Kalnų gatvės (b. l. 9), B. K. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad automobilį vairavo mergina. Kaimynai užsirašė automobilio valstybinius numerius. Birželio 30 d. automobilio vairuotoja atvyko ir atsiprašė už padarytą žalą (b. l. 10), R. T. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2015 m. birželio 21 d. pamatė automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kurį vairavo išgėrusi moteris. Išgirdo, kaip ta pati mašina atsitrenkė į kaimynės tvorą, ją apgadino, įsėdo į mašiną ir toliau nuvažiavo. Apie 13.40 val. pastebėjo, kaip ta pati pilietė, kuri apgadino tvorą, nuvažiavo link Kalnų gatvės (b. l. 11), E. L. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2015 m. birželio 21 d. 8 val. išgirdo atvažiuojant automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sustojus prie kaimynų vartų, išlipo girta moteris ir pradėjo daužyti vartus, kelti triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to, sėdo už vairo ir išvažiuojant atsitrenkė į tvorą. Apie 13.40 val. pastebėjo tą pačią pilietę (b. l. 12), A. N. paaiškinimas (b. l. 13), E. M. paaiškinimas (b. l. 14), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2015 m. birželio 21 d. 14.06 val. E. M. nustatytas 2,19 promilės neblaivumas (b. l. 15), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl gauto pranešimo, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. birželio 21 d. apie 13.43 val. buvo gautas pranešimas vykti į Šešupės g., kur pilietė, galimai neblaivi, apgadino tvorą. Policijos pareigūnus pasitiko B. K., R. T., E. L., kurios paaiškino, kad apie 8.00 val. pastebėjo, kaip iš matymo pažįstama pilietė vairavo automobilį Hyundai, v. n. (duomenys neskelbtini), ir nesuvaldžiusi atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 6 tvorą, kurią apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tuo metu B. K. nekvietė, nes iškarto apgadintos tvoros nepastebėjo. Apie 13.40 val. moterys vėl pastebėjo, kaip ta pati pilietė vairavo automobilį, kuri apgadino tvorą. B. K. pastebėjo, kad yra apgadinta jos tvora, todėl ir kvietė policijos pareigūnus. Kartu su B. K., R. T. ir E. L. policijos pareigūnai nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten jos nurodė pilietę – E. M.. E. M. paaiškino, kad šio viso įvykio nebuvo ir apgadinimai buvo nuo senai. Apžiūrint transporto priemonę, jos variklio dangtis buvo šiltas. Taip pat, buvo pastebėta ir apgadintas transporto priemonės priekinis bamperis bei įrėžtas dešinės pusės priekinis ratas (b. l. 16; 17), dokumentų kopijos (b. l. 18; 19), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad automobilio apgadinimai ant bamperio ir veidrodėlio jau buvo prieš šį įvykį. E. M. taip pat nurodė, kad automobilį vairavo blaivi, buvo pas draugus adresu (duomenys neskelbtini). Tokie E. M. paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją teismas vertintina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekį išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Liudytoja B. K. patvirtino, kad ji 2015 m. birželio 21d. ryte išgirdo konfliktuojančias moteris bei netrukus išgirdo garsą, iš kurio suprato, jog automobilis kliudė jos tvorą. Išėjusi į lauką, pamatė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį. Apžiūrėjusi tvorą, matė, kad ji yra apgadinta-nubraukta ir įlenkta. Iš liudytojos B. K. parodymų matyti, kad ji iš karto po įvykio nekvietė policijos, nes labai nemėgsta konfliktuoti su kitais žmonėmis, tačiau kai po kurio laiko ir vėl tas pats automobilis pradėjo važinėtis po jų gatvelę, o jo vairuotoja kolioti necenzūriniais žodžiais kaimynes, tada tiek ji, tiek kaimynės bijodamos sunkesnių pasekmių dėl nurodyto automobilio keliamo pavojaus, iškvietė policiją. Iš liudytojos E. L. parodymų matyti, kad ji matė kai šalia jos kaimynės R. T. namų buvo sustojęs šviesios spalvos automobilis, iš kurio išlipo vairuotoja, kuri aiškiai matėsi, kad yra stipriai neblaivi ir kuri triukšmavo, rėkavo, daužė kaimynės R. T. tvorą bei po to sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo. Tik nuvažiavus automobiliui, iš karto liudytoja E. L. išgirdo garsą ir suprato, jog automobilis perbraukė B. K. metalinę tvorą. Liudytoja E. L. patvirtino, kad nuėjusi prie B. K. tvoros, matė, kad ji yra apgadinta. Iš B. K. ir E. L. pirminių paaiškinimų matyti, kad jos nuosekliai tvirtino, jog girdėjo garsą, iš kurio sprendė, kad buvo kliudyta B. K. tvora, ir matė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį, o apžiūrėjus tvorą, buvo matyti, jog ji yra apgadinta. Minėtų liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ir B. K. bei E. L. parodymus teismas pripažįsta patikimais E. M. kaltės įrodymais. E. M. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas R. V. patvirtino, jog E. M., atvykusi į policiją, pokalbio metu paaiškino kas vyko tą dieną, dėl kokių priežasčių ieškojo vienos moters, dėl ko susiginčijo su gatvėje buvusiomis moterimis bei pilnai pripažino, kad ji vairavo automobilį ir su juo atsitrenkė į tvorą bei ją apgadino. E. M. prašė surašyti jai palankų protokolą, tačiau pasakius, jog yra pakankamai jos kaltę patvirtinančių įrodymų, E. M. paaiškinimą pripažįstant savo kaltę rašyti atsisakė.

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ant automobilio Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai: braukimo žymės ant priekinio bamperio, priekinio dešinės pusės rato, sudužęs dešinės pusės veidrodėlio stiklas. Konstatuota, kad transporto priemonė apgadinta. Iš eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukų matyti, kad B. K. valdos tvora buvo įlenkta bei nubraukti dažai. Iš liudytojų A. D. ir M. Š. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad 2015 m. birželio 21 d. apžiūrint tvorą, matėsi, kad ant jos apgadinimai yra šviežiai padaryti. Nors liudytojas R. V. patvirtino, kad braukimo žymės ant priekinio bamperio matėsi, jog yra padarytos šviežiai, o ant dešinės pusės priekinio rato esantys apgadinimai jam atrodė, jog galėjo būti padaryti ir seniau, tačiau vertinant R. V. nurodytą aplinkybę dėl rato apgadinimų senumo, atsižvelgiama į tai, kad R. V. teismo posėdyje davė parodymus nuo įvykio praėjus 5 mėn., todėl dėl tiriamų įvykių gausos bei ilgo laiko tarpo po įvykio, tikėtina, kad visų šioje byloje nustatytų ir nagrinėjamų aplinkybių tiksliai ir konkrečiai galėjo ir neprisiminti. Iš fotonuotraukos (b. l. 6, foto Nr. 11) matyti, kad ant tvoros 30 cm. aukštyje yra dažų nubraukimo žymės, kas atitinka ant automobilio Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinės pusės rato (b. l. 5, foto Nr. 8) esančių apgadinimų aukštį bei pobūdį. Taip pat iš fotonuotraukos Nr. 12 ( b. l. 6) matyti, kad ant tvoros yra įlinkimai ir B. K. patvirtino, kad iki to įvykio šių apgadinimų nebuvo. Iš byloje esančių policijos pareigūnų A. D. ir M. Š. tarnybinių pranešimų matyti, kad pagal surinktą medžiagą bei išmatavimus buvo aiškiai matyti, kad E. M. vairavo automobilį Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini) ir apgadino Šešupės g. 6 namo tvorą su savo transporto priemonės priekiniu bamperiu ir galimai dešinės pusės priekiniu ratu. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad minėti apgadinimai atsirado automobilio Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini) kontakto su tvora metu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. įstatymų leidėjas nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik sugadinimų (apgadinimų) atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jų dydį ar materialų padarytos žalos įvertinimą. Žalos dydis ir jos vertinimas gali būti reikšmingas vertinant kitas su eismo įvykių susijusias aplinkybes, pvz., sprendžiant ar iš eismo įvykio kaltininkas pasišalino tyčia, individualizuojant atsakomybę ir pan., tačiau, kaip minėta, veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. įtakos neturi. Iš byloje esančių fotonuotraukų ( b. l. 4, 6, 7), liudytojų B. K., E. L. parodymų matyti, kad po įvykio buvo užfiksuota apgadinta B. K. valdos tvora, t.y. ji buvo įlenkta bei nubraukti dažai. Iš liudytojų A. D. ir M. Š. parodymų matyti, kad 2015 m. birželio 21 d. apžiūrint tvorą, matėsi, kad ant jos apgadinimai yra šviežiai padaryti. Šis įvykis neabejotinai atitinka eismo įvykio sąvoką, nurodytą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Tuo remiantis konstatuojama, kad byloje surinktais įrodymais pilnai įrodyta, kad E. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą). Liudytoja E. L. tvirtino, kad ji matė, kad įvykio dienos 8 val. E. M. buvo stipriai girta bei tokios būsenos sėdo už vairo, tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog iš karto po įvykio policija nebuvo kviesta ir nebuvo nustatytas E. M. girtumas, todėl visas abejones vertinant atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nėra pagrindo konstatuoti, jog eismo įvykio padarymo metu E. M. buvo neblaivi. Remiantis išdėstytu konstatuojama, kad tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. ir E. M. kaltė dėl nurodyto pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 21 d. 14.06 E. M. buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas. Kelių eismo taisyklių 221 punktas nustato draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir kitas svaigiąsias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra įrodyta, jog E. M. po eismo įvykio iki bus nustatytos įvykio aplinkybės, vartojo alkoholinius gėrimus ir tuo pažeidė KET 221 p. reikalavimus, todėl tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Letuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4d. ir E. M. kaltė dėl nurodyto pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 21 d. apie 08.00 val., Kaune, Šešupės g. ties namu Nr. 6, E. M., vairuodama transporto priemonę Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – tvorą, ir, nepranešusi policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Esant nustatytiems transporto priemonės ir tvoros apgadinimams, liudytojų B. K., E. L. parodymams apie tai, kad kontakto garsas buvo pakankamai stiprus ir gerai girdimas, nes automobilis kontaktavo su skardine tvora, bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad E. M. gerai suprato, jog ji padarė eismo įvykį, tačiau nesustojusi ir nepažymėjusi eismo įvykio vietos, eismo įvykio vietoje nesutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, nepranešusi apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja KET 219.1 p., 221 p., iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir tikslingai bei sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. M. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais.

Skiriant nuobaudas E. M., atsižvelgiama į tai, kad padaryti pažeidimai yra vieni pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir paties pažeidėjo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, dėl ko galėjo kilti itin skaudžių padarinių. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. neigė savo kaltę, bandė suklaidinti pareigūnus. Dėl neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Už padarytus administracinės teisės pažeidimus turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jai skirtinos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sankcijose.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30 ² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (metams);

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems).

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.