- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- N-556-1990-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 26 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnas 2006 m. birželio 13 d. A. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad A. D., būdamas A. D. firmos savininku, pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį, kadangi esant darbo sutarties požymiams, tačiau be darbo sutarties leido dirbti jo vadovaujamojoje įmonėje A. A. Patikrinus A. D. firmai priklausantį servisą nustatyta, kad su tuo metu dirbusiu dažytoju A. A. darbo sutartis sudaryta nebuvo, įrašo darbo sutarčių registracijos žurnale taip pat nebuvo. A. A. inspekcijai nurodė, kad įmonėje dirba dažytoju nuo 2006 m. gegužės 2 d. Jam numatytas 0,5 etato minimalus mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį, dirbant 4 val. per dieną nuo 9.00 val. iki 13.00 val. Darbo sutartis su juo dar nepasirašyta. A. A. paaiškino, jog jam yra išmokėtas darbo užmokestis 2006 m. birželio pirmomis dienomis. A. D. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 26 d. nutarimu A. D. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, bylą nutraukė. Teismas, ištyręs įrodymus, neįrodė, jog A. D. personalinėje įmonėje administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu nelegaliai dirbo A. A.
II.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Patikrinimą, kurio metu buvo rastas asmuo, prisistatęs A. A., atliko du pareigūnai, kurie matė kaip įmonei priklausančiame autoservise dirbo automobilių dažytoju šis asmuo.
2. Teismas nutarime nenurodė, kodėl pareigūnų paaiškinimai buvo atmesti. Teismas rėmėsi tik A. D. firmos darbuotojų paaiškinimais. Įmonėje dirbantys darbuotojai yra priklausomi nuo darbdavio. Be to, liudytojų paaiškinimai yra visiškai neįtikinantys ir neatitinka pareigūnų nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
3. Patikrinimo metu nei vienas darbuotojas pareigūnams nepaaiškino, kad A. A. tai ne įmonės darbuotojas, nors matė, kaip jis pareigūnams aiškino, jog dirba įmonėje keletą dienų. Taip pat A. D. administracinio teisės pažeidimo protokole iš karto nenurodė, kad A. A. nepažįsta.
4. Tai, kad patikrinimo metu rastas nelegaliai dirbantis asmuo matomai klaidingai nurodė savo asmens duomenis, neeliminuoja darbdavio atsakomybės už nelegalų darbą. Įmonės vadovas (darbdavys) yra atsakingas už įstatymų laikymąsi įmonės veikloje.
Atsiliepimas
A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad A. A. jo įmonėje niekada nedirbo, su juo pokalbių dėl įdarbinimo neturėjo. Patikrinimo metu įmonėje nebuvo. Pažymi, kad įmonė yra atviroje teritorijoje ir visi klientai į teritoriją gali patekti be leidimų. Patikrinimo metu įmonėje tarp dirbusių darbuotojų pažeidimų nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
A. D. kaltinimas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį pareikštas remiantis Valstybinės darbo inspekcijos V. Žliobos ir M. Kaminsko parodymų pagrindu, kurie yra iš dalies tiesioginiai, nes jie asmeniškai fiksavo nelegalaus darbo faktą ta apimtimi, kuri liečia įmonėje buvusio asmens darbą ir kita dalimi išvestiniai (ta apimtimi, kur liečia nelegalaus darbo pradžią, darbo trukmę, atlyginimo dydį, jo išmokėjimo terminus). Pastarieji laikytini išvestiniais, kadangi gauti iš darbuotojo, įvardinto A. A.
Administracinei atsakomybei atsirasti dėl nelegalaus darbo turi būti nustatyta, kad darbas dirbamas realiai, darbdavio ir darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, darbas dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės darbas, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, atlygintinai, bet nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nesant bent vieno iš šių požymių administracinė teisena negalima (Darbo kodekso 93 str., 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų pateiktais paaiškinimais apie patikrinimo metu A. D. įmonėje rastų dirbančių asmenų skaičių, todėl abejonių dėl realiai dirbto darbo nekyla. Tačiau nėra galimybės patikrinti darbuotojo A. A. 2006 m. birželio 5 d. paaiškinimo dėl darbo pradžios A. D. įmonėje, sutarto darbo užmokesčio, darbo laiko apimties, gauto atlyginimo laiko ir dydžio. Tai vieninteliai kaltinantys įrodymai, liečiantys būtinai nustatytinas aplinkybes dėl darbdavio ir fizinio asmens susitarimo dirbti tam tikrą darbą, paklūstant įmonėje nustatytai tvarkai, atlygintinumo. Tokio asmens parodymai paprastai turi būti nagrinėjami viešame teismo posėdyje, dalyvaujant kaltinamajam, taip siekiant užtikrinti pastarojo teisę į gynybą. Vienintelių kaltinančių įrodymų neišnagrinėjimas teismo posėdyje (šiuo atveju dėl darbo pradžios A. D. įmonėje, sutarto darbo užmokesčio, darbo laiko apimties, gauto atlyginimo laiko ir dydžio), lemiančių traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pripažinimą kaltu, neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos (Europos žmogaus teisių teismo 1990 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje W. prieš Austriją; Europos žmogaus teisių teismo 1991 m. balandžio 26 d. sprendimas A. prieš Austriją).
Apibendrinusi tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Jo naikinimui pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.