- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-1184-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03196-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- UAB „Adictus“
- Ieškovas
- UAB „Transtira“
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Adictus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui UAB „Adictus“ dėl skolos įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Transtira“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo UAB „Adictus“ 700 Lt reikalavimo įskaitymą neteisėtu bei priteisti iš atsakovo ieškovo teismo ir bylos vedimo išlaidas – 66 Lt žyminio mokesčio, 2000 Lt už ieškinio ruošimą ir atstovavimą.
Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 21 d. ieškovas iš atsakovo gavo pretenziją Nr. 12-21, kad vykdant 2009 m. gruodžio 2 d. sudarytą krovinių pervežimo sutartį Nr. LTE88351, pavėluota paimti krovinį ir jį pristatyti, todėl UAB „Adictus“ patyrė 700 Lt nuostolį ir kaip to įrodymą pateikė UAB „Eurotransbaltic“ pretenziją. Ieškovas į šią pretenziją nurodė, kad pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau tekste CMR konvencija) 23 straipsnio 5 dalį tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Atsakovas nurodė, kad jų nuostoliai yra kliento neapmokamas pervežimas. 2010 m. sausio 29 d. ieškovas gavo atsakovo raštą, kuriame atsakovas UAB „Adictus“ nurodė, kad yra pateikęs visus įrodymus dėl 700 Lt nuostolių, todėl įskaito piniginį reikalavimą dėl 700 Lt nuostolių atlyginimo pagal 2009 m. gruodžio 2 d. sutartį Nr. LTE 88351 (toliau tekste – Sutartis LTE). Ieškovas mano, kad 2010 m. sausio 29 d. piniginio 700 Lt reikalavimo įskaitymas yra neteisėtas. Pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas - šiuo atveju UAB „Transtira" nėra UAB „Adictus“ kreditorius, taip pat nėra jo skolininkas. Antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai - UAB „Adictus“ neturi jokio reikalavimo UAB „Transtira", ji turi reikalavimą trečiajam asmeniui neatsiskaičiusiam už pervežimą. Trečia, atsakovo reikalavimas nėra galiojantis. Ketvirta, UAB „Adictus“ reikalavimas nėra vykdytinas. Penkta, atsakovo reikalavimas nėra apibrėžtas. Taigi šiuo atveju atsakovo 700 Lt įskaitymas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.
Teismas pripažino negaliojančiu atsakovo UAB „Adictus“ 2010 m. sausio 29 d įskaitymą atliktą pagal priešpriešinius reikalavimus: atsakovo UAB „Adictus“ reikalavimą dėl 700 Lt nuostolių atlyginimo ieškovui UAB „Transtira“ į ieškovo UAB „Transtira“ reikalavimą atsakovui UAB „Adictus“ dėl 700 Lt už pervežimo paslaugas pagal 2009 m. gruodžio 2 d. krovinių pervežimo sutartį Nr. LTE88351.
Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Adictus“ ieškovui UAB „Transtira“ 66 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 4 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Adictus“ trečiajam asmeniui UAB „Eurotransbaltic“ 1 815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad pagal Sutartį LTE ir Sutartį – užsakymą už užmokestį krovinys turėjo būti paimtas iš Austrijos ir sausumos keliu ir transportu pristatytas į Lietuvos Respubliką. Iš minėtų sutarčių matyti, kad šalys sutarė taikyti CMR konvencijos nuostatas. Byloje šalys sutarė ir pripažino aplinkybę, jog ieškovas, turėjęs priimti krovinį 2009 m. gruodžio 3 d. ir pristatyti gruodžio 7 d., krovinį paėmė 2009 m. gruodžio 15 d. ir pristatė gruodžio 19 d., t. y. krovinys buvo paimtas ir pristatytas pavėlavus 12 dienų dėl ieškovo kaltės. Byloje nėra ginčo, jog už pavėluotą pristatymą atsakovas atlygino trečiojo asmens nuostolius – 700 Lt, kuriuos atsakovas ir tretysis asmuo paskaičiavo kaip baudą pagal Sutarties – užsakymo 3.5 punktą, bet neviršijant CMR 23 straipsnio 5 dalyje nustatytos pervežimo kainos. Atsakovas, atlyginęs užsakovo nuostolius, CMR 37 straipsnio pagrindu regreso tvarka pareikalavo nuostolių atlyginimo iš ieškovo. Ieškovui atsisakius sumokėti šį reikalavimą, atsakovas įskaitė savo reikalavimą į ieškovą dėl nuostolių atlyginimo į ieškovo reikalavimą dėl užmokesčio už pervežimą.
Atsakovas save laiko ekspeditoriumi. Sutartis – užsakymas sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens, patvirtina, jog atsakovas prisiėmė visą atsakomybę už pervežimą ir joje nėra nurodyta, jog jis atlieka tik ekspedijavimo darbus. Iš Sutarties LTE matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo taip pat buvo sudaryta pervežimo sutartis ir joje taip pat nėra nurodoma, jog atsakovas yra ekspeditorius. Todėl atsakovas veikė kaip vežėjas prieš trečiąjį asmenį CMR konvencijos prasme ir jis laikytinas susitariančiu vežėju, o ieškovas – faktiniu vežėju.
Teismas pažymėjo, kad jeigu sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui. Tokiais atvejais ekspeditorius, atlyginęs nuostolius pagal CMR Konvencijos nuostatas, turi regreso teisę kitų dalyvavusių vežime asmenų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Taigi atsakovas gali reikalauti nuostolių, kuriuos atlygino trečiajam asmeniui, iš ieškovo.
Šalys neginčijo fakto, kad ieškovas nebuvo įtrauktas į procesą dėl trečiojo asmens nuostolių atlyginimo ir negalėjo jame dalyvauti. Tretysis asmuo iš atsakovo gavo nuostolių atlyginimą sutartinių netesybų (baudos) forma, kurios dydis buvo sutartas Sutartyje-užsakyme, o maksimali riba apribota CMR nustatyta tvarka.
Teismas taip pat konstatavo, jog remiantis teismų praktika, negali būti nustatytas baudų mokėjimas pagal CMR konvenciją, nes pagal CMR konvenciją atlyginami faktiniai siuntėjo nuostoliai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jei yra pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už pavėlavimą atvežti krovinį, reikalaujantis asmuo turi įrodyti, kokių nuostolių buvo patirta. Šiuo atveju regresinį reikalavimą turintis asmuo (atsakovas) privalėjo įrodyti trečiojo asmens faktiškai patirtus nuostolius. Atsakovas trečiojo asmens patirtus nuostolius įrodinėjo tik sumokėtomis netesybomis pagal Sutarties-užsakymo 3.5 punktą, o ne faktiniais nuostoliais.
Kadangi pagal CMR konvenciją negali būti nustatytas baudų mokėjimas ir atlyginami tik faktiniai siuntėjo įrodymais pagrįsti nuostoliai, o iš atsakovo ieškovui pateikta sąskaita liudija, kad atsakovas reikalavo iš ieškovo ne nuostolių regreso tvarka, bet išrašė sąskaitą dėl baudos apmokėjimo, teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad yra atlyginęs trečiojo asmens faktinius nuostolius, patirtus dėl pavėluoto krovinio pristatymo, todėl negalima teigti, jog atsakovas įgijo regreso teisę CMR 37 straipsnio prasme. Teismo teigimu, ieškovo reikalavimas pripažinti įskaitymą negaliojančiu yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Adictus“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
bylos nagrinėjimo teisme metu buvo ne karta pateikta informacija, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme tarp tų pačių šalių yra nagrinėjama byla Nr. 2-5973-643/2010, kurioje ieškovas teisme yra pareiškęs reikalavimą atsakovui dėl skolos pritiesimo. Šioje byloje ieškovas savo reikalavimą grindė pagal tą sąskaitą – faktūrą, kurios sumą (700 Lt) atsakovas įskaitė į savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Taigi ieškovas jau byloje Nr. 2-5973-643/2010 išreiškė nesutikimą su atsakovo atliktu įskaitymu, todėl teikti atskirą ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu nebuvo jokio pagrindo;tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad tretysis asmuo patyrė daug nuostolių dėl ieškovo netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Trečiojo asmens nuostolius pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su trečiojo asmens atsiliepimu į ieškinį. Tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 185 str. 1 d. Teigia, kad tretysis asmuo ir atsakovas, siekdami kompensuoti dalį dėl ieškovo netinkamai atlikto krovinio pervežimo atsiradusių trečiojo asmens nuostolių (700 Lt), šiam tikslui pasirinko netesybų formą. Todėl tretysis asmuo ir atsakovas sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo. Teisme šalys neginčijo fakto, jog atsakovas atlygino trečiojo asmens nuostolius. Todėl, atsižvelgiant į šią aplinkybę, konstatuotina, jog ieškovas atlyginęs trečiojo asmens patirtų nuostolių dalį, šiose ribose įgijo regreso teisę ieškovo atžvilgiu;teismas nepagrįstai priteisė 4000 Lt teisinėms paslaugoms. Nurodo, jog išanalizavus mokėjimo nurodymus, galima daryti išvadą, jog pastarieji visiškai nesusiję su byla, t.y. iš jų turinio neįmanoma nustatyti už kokioje byloje suteiktas teisines paslaugas ieškovo atstovui buvo sumokėta. Tikėtina, kad ieškovo atstovas atstovauja ieškovą tikrai daugiau nei vienoje teisminėje byloje. Be to, šios išlaidos neatitinka Teisingumo ministro įsakymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Transtira“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad ieškovas turėjo teisę reikšti ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Nesutikimo išreiškimas kitoje byloje negali būti tapatinamas su teise reikšti ieškinį.
Nurodo, jog šalys neginčijo fakto, kad nuostoliai atlyginti, tačiau šalys neginčijo ir to fakto, kad ieškovas nebuvo įtrauktas į procesą dėl trečiojo asmens nuostolių atlyginimo ir jame nedalyvavo ir neturėjo galimybės išreikšti pozicijos dėl nuostolių atlyginimo. Nuostolių atlyginimas netesybų forma pagal CMR konvenciją negalimas. Teismų praktikoje laikoma, kad negali būti nustatytas baudų mokėjimas pagal CMR konvenciją, nes pagal CMR konvenciją atlyginami faktiniai siuntėjo nuostoliai. Taigi geranoriškai susitarus atlyginti nuostolius netesybų forma, neįtraukus į šį procesą UAB „Transtira“, neįrodžius faktinių patirtų nuostolių, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atlikti įskaitymą.
Ieškovas taip pat pažymi, kad teismui pateikti įrodymai, jog už ieškinio ruošimą ir atstovavimą sumokėta 4000 Lt, yra teisingi.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Eurotransbaltic“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymi, kad į bylą yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina faktą, jog tretysis asmuo realiai patyrė nuostolių. Teismas neteisingai vertino 2009-12-21 sudaryto susitarimo turinį ir esmę. Šalys labai aiškiai patvirtino, kad apskaičiuota bauda apima visus patirtus nuostolius. Nepaisant to fakto, kad baudų skaičiavimas CMR konvencijoje nėra numatytas, nei viena ginčo šalis neneigė to fakto, kad tretysis asmuo patyrė nuostolių. Teigia, kad į bylą yra pateikti įrodymai, kurie visiškai pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog nepaisant susitarime pasirinktos nuostolių skaičiavimo metodikos, ar nuostolių įvardijimo kaip baudos, tretysis asmuo yra patyręs realių nuostolių, kurie viršija ieškovo nurodytą priešpriešinio įskaitymo sumą. Iš byloje pripažintų faktų, kad krovinys dėl ieškovo kaltės pristatytas pažeidžiant sutarties nuostatas, galima teigti, kad civilinei atsakomybei kilti yra įrodytas nuostolių faktas bei priežastinis ryšys.
Nurodo, jog ieškovas ieškiniu neginčijo 2009-12-21 sudaryto susitarimo tarp atsakovo ir trečiojo asmens, tačiau ginčijo atsakovo vienašalį įskaitymą. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią būtų informuojama kita šalis. Taigi atsakovas teikdamas pranešimą apie vienarūšį įskaitymą tinkamai informavo ieškovą apie atsakovo patirtus nuostolius ir pagrindė nuostolių dydį esančiais susitarimais su trečiuoju asmeniu.
Tretysis asmuo taip pat pažymi, kad šiame ginče nėra pagrindų, kuriais remiantis būtų draudžiama atlikti priešpriešinį vienarūšį įskaitymą. Atsakovas 2010-01-29 atlikdamas įskaitymą turėjo galiojantį, teisėtą reikalavimą į ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB ,,Adictus“ atlikto vienašalio įskaitymo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas 2010-01-29 atliktą priešpriešinio reikalavimo įskaitymą pripažino neteisėtu tuo pagrindu, kad buvo įskaitytos atsakovo sumokėtos trečiajam asmeniui netesybos, kai tuo tarpu pagal CMR konvenciją galimas tik nuostolių, palūkanų bei kitų tiesiogiai su vežimu susijusių išlaidų įskaitymas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių santykiams taikytinos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos (CMR konvencijos 1 str. 1 d.). Taip pat byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas UAB ,,Transtira“ 2009-12-02 sutartimi (b.l. 23) įsipareigojęs paimti krovinį 2009-12-03 iš pakrovimo vietos Austrijoje ir 2009-12-07 jį pristatyti į Vilnių, realiai krovinį paėmė gruodžio 15 d. ir pristatė gruodžio 19 d.. Taigi, byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad krovinį pavėluota pristatyti.
Pagal CMR Konvencijos 17 str. 1 d. vežėjas atsako už krovinio pavėluotą pristatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje vežėjas (ieškovas) neįrodinėjo aplinkybių, kurioms esant jis neatsako už pavėlavimą pristatyti krovinį. Tokiu atveju vežėjui atsiranda pareiga kompensuoti nuostolius, kurių dydis yra ribojamas užmokesčio už vežimą suma (CMR Konvencijos 23 str. 5 d.).
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, jog nagrinėjamu atveju visi vežime dalyvavę subjektai (ieškovas, atsakovas bei tretysis asmuo) ginčo teisniame santykyje laikytini vežėjais, kadangi jie kiekvienas prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą. Taip pat skundžiamame sprendime teisingai nurodoma, jog tokiu atveju vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę kitų dalyvavusių vežime asmenų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu (CMR konvencijos 37 straipsnis). Teismo sprendime taip pat teisingai nurodoma, kad baudos nustatymas vežimo sutartyje prieštarauja CMR konvencijai ir pagal jos 41 str. 1 d. negalioja.
Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos tesimas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai formaliai vertino atsakovo ir trečiojo asmens 2009-12-21 susitarimą dėl nuostolių atlyginimo kaip susitarimą, kuriuo susitarta išskirtinai dėl netesybų (baudos) įskaitymo. Šio susitarimo turinys nėra vienareikšmis: viena vertus, jame kalbama apie sutartyje numatytą 2400 Lt baudą, tačiau taip pat nurodoma ir tai, jog ši bauda apima ir visus UAB ,,Eurotransbaltic“ patirtus dėl pavėlavimo pristatyti krovinį nuostolius. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, šį susitarimą turėjo vertinti remdamasis Civilinio kodekso 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o būtent, neturėjo būti remiamasi vien pažodinio susitarimo teksto aiškinimu, bet atsižvelgiama į tikruosius jį sudariusių asmenų ketinimus, visų susitarimo sąlygų tarpusavio ryšį, susitarimo esmę ir tikslą, jo sudarymo aplinkybes, be to, susitarimas turėjo būti aiškinamas sąžiningai.
Byloje nustatyta, jog aptarimas susitarimas buvo sudaryta būtent dėl to, kad atsakovas, prisiėmęs įsipareigojimus prieš trečiąjį asmenį pervežti krovinį iki nustatyto termino, šio įsipareigojimo neįvykdė, kadangi jo pasitelktas faktinis vežėjas (ieškovas UAB ,,Transtira“) pavėlavo pristatyti krovinį. Susitarime, be kita ko, aptariamas trečiojo asmens nuostolių kompensavimo klausimas, jo dydį tiesiogiai susiejant su CMR konvencijos nuostatomis dėl maksimalaus atlygintino nuostolių dydžio. Taigi, atsakovo ir trečiojo asmens susitarimas negali būti vertinamas išskirtinai kaip susitarimas dėl netesybų ir dėl to prieštaraujantis CMR konvencijos nuostatoms. Kilus ginčui teisme, tretysis asmuo pateikė įrodymus, kurie patvirtina realiai jo patirtus nuostolius dėl ieškovo pavėlavimo pristatyti krovinį (b.l. 55,56). Šie nuostoliai yra didesni, negu atsakovo trečiajam asmeniui kompensuota suma ir jie yra tiesiogiai susiję su vežimu, kadangi tretysis asmuo patyrė išlaidas pargabendamas krovinį atgal į Austriją. Tretysis asmuo nurodė faktinę aplinkybę, kad krovinio gavėjas Maskvoje atsisakė priimti vėluojamą pristatyti krovinį, kadangi pristatymas jam tapo nebeaktualus. Ieškovas neginčijo trečiojo asmens UAB ,,Eurotrasbaltic“ nurodomų aplinkybių dėl jo patirtų nuostolių sąsajumo su vėlavimu pristatyti krovinį, taip pat nuostolių dydžio, taigi, pripažintina, jog nuostoliai šiuo atveju buvo realūs, atsakovas juos atlygino 2009-12-21 susitarimu atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą (trečiojo asmens nuostoliai buvo įskaityti į užmokestį atsakovui už pervežimą) ir CMR konvencijos 37 str. pagrindu įgijo reikalavimo teisę į vežėją, kuris realiai vykdė vežimą ir pažeidė prievolę, grubiai viršydamas jos įvykdymo terminą (vėluodamas pristatyti krovinį net 12 dienų). Tokiu būdu, teismo argumentas, jog atliktas įskaitymas yra neteisėtas dėl tos priežasties, jog buvo įskaityti ne realūs atsakovo nuostoliai, o netesybos, pripažįstamas nepagrįstu dėl netinkamo faktinių bylos aplinkybių ir 2009-12-21 atsakovo su trečiuoju asmeniu sudaryto susitarimo vertinimo bei aiškinimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti įskaitymą neteisėtu ir jį panaikinti, remiantis ieškinyje nurodytais argumentais. Šiuo atveju šalys turi priešpriešinius reikalavimus viena kitai- ieškovas turi reikalavimą atsakovui dėl užmokesčio už pervežimą, o atsakovas turi priešpriešinį reikalavimą ieškovui CMR konvencijos 23 str. 5 d. bei 37 str. 1 d. pagrindu- dėl nuostolių atlyginimo. Reikalavimai yra vienarūšiai, t.y. jų abiejų dalykas yra pinigai. Jie abu įskaitymo atlikimo metu buvo vykdytini- atsakovas pareiškė ieškovui pretenziją 2009-12-21 (b.l. 5), nenurodydamas jos įvykdymo termino, todėl pripažįstama, jog prievolės įvykdymo terminas suėjo 2009 m. gruodžio 28 d. (Civilinio kodekso 6.53 str. 2 d.). Pareiškimo dėl įskaitymo pateikimo momentu (2010-01-29) atsakovas reikalavimas buvo galiojantis ir vykdytinas, pareiškimas dėl įskaitymo atliktas Civilinio kodekso 6.131 str. nustatyta tvarka ir byloje nėra nustatytų Civilinio kodekso 6.134 str. numatytų aplinkybių, kurioms esant, įskaitymas draudžiamas (civilinę bylą dėl skolos už pervežimą priteisimo teisme ieškovas iškėlė vėliau, negu buvo atliktas įskaitymas- 2010-03-26 (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys)), kitų aptariamame straipsnyje numatytų aplinkybių taip pat nėra. Tokiu būdu, konstatuojama, jog atsakovas turėjo teisę atlikti įskaitymą, jį atliko laikydamasis Civilinio kodekso nustatytos tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įskaitymą pripažino negaliojančiu.
Dėl ieškovo argumento, kad jis nebuvo įtrauktas į procesą į procesą dėl trečiojo asmens nuostolių atlyginimo ir negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl nuostolių atlyginimo, pažymėtina, jog procesas dėl trečiojo asmens nuostolių atlyginimo, kaip toks, nevyko, atsakovas su trečiuoju asmeniu nuostolių atlyginimo klausimą išsprendė derybų būdu, sudarydami 2009-12-21 susitarimą. Tačiau ieškovas, dalyvaudamas nagrinėjamoje byloje, turėjo galimybę iš esmės ginčytis dėl trečiojo asmens nuostolių, jų pagrindo, realumo bei dydžio, taip pat dėl savo atsakomybės už šiuos nuostolius, tačiau, minėta, kad trečiojo asmens nuostolių fakto, vėlavimo pristatyti krovinį fakto, taip pat- nuostolių dydžio- ieškovas byloje neginčijo, nors sprendžiant įskaitymo teisėtumo klausimą turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl nurodytų aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis ieškovo argumentas taip pat negali būti vertinamas kaip sudarantis pagrindą įskaitymą pripažinti negaliojančiu.
Teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisės reikšti ieškinį, ginčijant įskaitymą, kai teisme yra pareikštas reikalavimas dėl skolos pritesimo), kadangi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, šios aplinkybės teisiškai nebėra reikšmingos.
Dėl aptarto netinkamo materialinės teisės normų (CMR konvencijos, sutarčių aiškinimo taisyklių) taikymo ir aiškinimo, taip pat dėl netinkamo įrodymų, pagrindžiančių trečiojo asmens nuostolius, vertinimo (Civilinio proceso kodekso 185 str.), apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 330 str.) ir priima naują sprendimą- ieškinį atmesti (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos- atstovavimo išlaidos bei žyminis mokestis už apeliacinį skundą- ieškovui, atstovavimo išlaidos trečiajam asmeniui bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB ,,Adictus“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB ,,Transtira“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) atstovavimo išlaidų ir 67 Lt (šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB ,,Eurotransbaltic“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB ,,Transtira“ 1815 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Transtira“ 23,58 Lt (dvidešimt tris litus ir 58 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.