- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-23
- Bylos Nr.
- P-663-19-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Kategorijos
- 66.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A. A. ir G. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo S. A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A6-00939-433/2005.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus miesto Naujamiesčio policijos nuovados pareigūnas S. A. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2005 m. vasario 15 d., 12 ⁵⁰ val., buvo nustatyta, kad S. A. A. yra savavališkai prisijungęs prie Vilsat telekomunikacijų tinklo. S. A. A. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 153¹ straipsnio 1 dalį.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2005 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad S. A. A. padarė ATPK 153¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskyrė 400 Lt baudą. Teismas nurodė, kad pažeidėjo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl savavališko prisijungimo prie telekomunikacijų tinklo, aktais Nr. 496, 984, tarnybiniu pranešimu, paaiškinimais, eksperto Arvydo Sujetos paaiškinimais, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Teismas pažymėjo, kad S. A. A. nepateikė teismui įrodymų, kad yra sudaręs su UAB “Viginta” sutartį dėl prisijungimo prie telekomunikacijų tinklo. Teismas nesirėmė liudytojos G. A. parodymais, nes ji yra S. A. A. sutuoktinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad S. A. A. praeityje buvo baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
S. A. A. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei prieštarauja byloje nustatytiems faktams bei aplinkybėms. UAB “Viginta” pateikė teismui suklastotus aktus, kurių pagrindu buvo iškelta byla. Teismui nebuvo pateikta jokių kitų neginčijamų įrodymų dėl pažeidimo padarymo. UAB “Viginta” tinkamai nesugebėjo atsikirsti į jo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. UAB “Viginta” per teismą verčia tapti jų abonentais. Apklaustų liudytojų M. C., J. Š., A. B., T. M. ir E. K. parodymai yra skirtingi ir prieštarauja vieni kitiems. Administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, nes J. Š. protokole yra įvardinta kaip liudytoja, policijos pareigūnas neišaiškino teisių ir pareigų, numatytų ATPK 272 straipsnyje. Tiriant įrodymus (aktus) paaiškėjo kitos aplinkybės, jog tuo pačiu numeriu ir ta pačia data (2005 m. vasario 15 d. Nr. 984) yra surašyti du skirtingi aktai. Aktuose surašyti skirtingi tekstai, jie surašyti skirtingu spalvos rašikliu. Paaiškėjo, jog aktai buvo klastojami, todėl juos negalima laikyti tinkamais įrodymais. Apie 2004 m. gruodžio 16 d. ir 2005 m. vasario 15 d. surašytus aktus sužinojo tik 2005 m. vasario 17 d. būdamas pas policijos komisarą, todėl atmeta visus kaltinimus, jog jis kategoriškai atsisakė juos pasirašyti. Paminėtuose aktuose ir teismo nutarime išvardintos skirtingos TV programos. Teismas visiškai nevertino liudytojo A. B. parodymų, kurie įrodo jo nekaltumą. 2005 m. vasario 15 d. A. B. su prietaisu “Promaks” demonstravo policininkui M. C. signalą dažniu 2,5 - 2,7 Ghz, t. y. dažniu, kurį transliuoja Vilsat siųstuvas. Tai įrodo jo nekaltumą. Teismo metu apklaustas ekspertas A. Sujeta davė tokią pat išvadą. Be to, UAB “Viginta” darbuotojai teismui pateikė prietaisą “Promaks”, per kurį 2005 m. vasario 15 d. stebėjo 2,5 - 2,7 Ghz signalą. Tai netiesa, nes šis prietaisas, kuris buvo parodytas teismui, negali rodyti tokių dažnių, nes jo viršutinio dažnio riba nurodyta ir yra nuo 920 Mhz iki 2,15 Ghz. Todėl teismo įspėjimas liudytojai G. A. dėl priesaikos sulaužymo ir melagingų parodymų davimo yra nepagrįstas. Nesutiko su teismo padaryta išvada, jog buvo pertvarkęs tinklus bendrabutyje, kai buvo atliktas 2005 m. kovo 1 d. patikrinimas, nes nei vienas iš apklaustųjų liudytojų apie tai nepaminėjo. Teismas visiškai nevertino A. S. bei E. K. parodymų, kurie prieštarauja J. Š. ir A. B. duotiems parodymams.
Atsiliepimas
Naujamiesčio policijos nuovada atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
UAB “Viginta” atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Teigė, kad teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, vadovavosi teisingumo bei protingumo kriterijais ir pagrįstai paskyrė S. A. A. administracinę nuobaudą.
S. A. A. atsiliepime į UAB “Viginta” ir Naujamiesčio policijos nuovados atsiliepimus į apeliacinį skundą prašė juos atmesti. Nesutiko, kad UAB “Viginta” yra nukentėjęs asmuo. Bendrovės darbuotojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Naujamiesčio policijos nuovados atsiliepimą pasirašė ne Kazys Subotavičius, nes jo parašas vizualiai atrodo kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 23 d. nutartimi apeliacinio skundo netenkino ir 2005-04-18 nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą ir padarė pagrįstas išvadas. Liudytojų M. C., J. Š., A. B., T. M. ir E. K. parodymuose nėra esminių prieštaravimų ar neatitikimų, dėl kurių galėtų būti daroma išvada, kad apelianto kaltė nėra įrodyta. Visi nurodyti liudytojai davė parodymus apie iš dalies skirtingas aplinkybes, situacijas ar faktus. Parodymų išsamumas yra skirtingas. Tačiau vertinant liudytojų parodymų bei kitų bylos įrodymų visumą darytina neabejotina išvada, kad S. A. A. padarė ATPK 153¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. J. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai nurodoma kaip liudytoja. Ši liudytoja nors ir 2005 m. vasario 15 d. nebuvo prie apelianto buto ir nepasirašė tos dienos akte, tačiau pateikė proceso metu reikšmingos informacijos apie reikšmingas bylai aplinkybes. Policijos pareigūno M. C. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole atsisakė pasirašyti. Dėl to šiame protokole apelianto parašu nėra patvirtinta, kad jam buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Be to, S. A. A. visomis jam priklausančiomis teisėmis turėjo galimybę naudotis pirmosios instancijos teismo posėdyje. Jei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės yra užtikrinamos pirmosios instancijos teismo posėdyje, tokio asmens apeliacinis skundas, grindžiamas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą tariamai padarytais pažeidimais, nėra tenkinamas. Teisėjų kolegija sutiko su apelianto argumentais, kad tarp byloje esančių aktų (b. l. 5 ir 53) yra neatitikimų. Tačiau šie aktai nėra vieninteliai įrodymai byloje ir nustatyti neatitikimai kelia abejonių dėl šių aktų įrodomosios vertės, tačiau nepaneigia liudytojų parodymų, kitų bylos dokumentų įrodomosios galios. Apeliacine tvarka apskųstame pirmosios instancijos teismo nutarime yra remtasi liudytojo A. B. parodymais, nurodoma, kad šis liudytojas kalbėjo apie prietaiso „Promax“ naudojimą, todėl apeliacinio skundo argumentai apie liudytojo A. B. parodymų nevertinimą laikytini nepagrįstais. Apelianto teiginiai apie signalų transliavimą iš kompiuterio į televizorius bei apie patikrinimo metu naudoto prietaiso technines galimybes nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo remtasi specialisto pateikiama informacija, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad byloje iškilusius „techninius klausimus“ pirmosios instancijos teismas išsiaiškino netinkamai. Liudytojas E. K. nurodė, kad apeliantas į kambarį įvedė kabelį, dėl ko pagerėjo televizijos programų kokybė. Šiais parodymais tiesiogiai neįrodinėjama apelianto kaltė, tačiau šie parodymai nepaneigia kitais duomenimis padarytos išvados, kad apeliantas užsiiminėjo neteisėta veikla. Priešingai, šie parodymai patvirtina, kad apeliantas atliko tam tikrus veiksmus, dėl kurių jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. A. S. paaiškinime (b. l. 18) kalbama apie teisėtus abonentus. Teisėtų abonentų nebuvimas trečiame aukšte niekaip nepagrindžia išvados, kad apeliantas neturėjo galimybių neteisėtai prisijungti prie Vilstat elektros ryšių tinklo.
S. A. A. ir G. A. 2005 m. liepos 14 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą S. A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 bei 7 punktų pagrindu. Nurodo, kad 2005-02-15 (duomenys neskelbtini) studentų bendrabutyje apie 12⁵⁰ val. prie (duomenys neskelbtini) buto UAB „Vigintos" darbuotojai A. B., T. M. bei policijos pareigūnas M. C. iš atšakotuvo prietaisu „Promaks" tarsi užfiksavo einantį 2,5 - 2,7 Ghz dažnių signalą, kurį transliuoja „Vilsat" televiziją. Aplinkybės apie dažnį 2,5 - 2,7 Ghz paaiškėjo tik nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Toks pažeidimas buvo užfiksuotas nedalyvaujant buto savininkui, nebuvo ir kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti šią aplinkybę. Pradiniai UAB „Viginta" kaltinimai buvo tuo, kad jis naudoja MDTV antena, o išnagrinėjus bylą Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme paaiškėjo, kad jis nuteistas už tai, jog tarsi turi galimybę prisijungti prie „Vilsat" elektros ryšių tinklo, nors tokio fakto nebuvo nustatyta. Tiek iš 2005-04-18 nutarimo, tiek iš 2005-06-23 nutarties matyti, kad išnagrinėtoje byloje yra netirta ir dabar paaiškėjusi nauja aplinkybė, kuri leidžia suabejoti priimto nutarimo ir nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra stiprintuvo - dalytuvo elektroninis prietaisas, kuriuo tarsi buvo nustatytas (einantis signalas 2,5 - 2,7 Ghz) pažeidimas. Šio prietaiso garantinio paso techninių duomenų pilnai pakanka paneigti minėtų liudytojų teiginius bei teisme duotus parodymus ir šis faktas iš esmės pakeičia bylos esmę. Naujomis paaiškėjusiomis aplinkybėmis (CPK 153 str. 2 d. 2 p.) pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjui žinomos bylą nagrinėjant iš esmės; 3) pareiškėjas apie aplinkybes sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t.y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (LAT 2002-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-I 503/2002). Mano, kad minėta aplinkybė atitinka šiuos požymius. Paaiškėjusi aplinkybė leidžia suabejoti liudytojų UAB „Vigintos" darbuotojų A. B., T. M. bei policijos pareigūno M. C. parodymais ir leidžia suabejoti, ar iš vis 2005-02-15 paminėti asmenys galėjo užfiksuoti tokį pažeidimą, pirma, jog šis elektroninis prietaisas stiprintuvas - dalytuvas negalėjo pastiprinti įeinančio signalo arba išduoti tokio dažnio signalą kaip 2,5 - 2,7 Ghz, nes šio prietaiso darbinis diapazonas yra nuo 40 - 860 Mhz (techninio paso 6 punktas), tai yra keturis kart mažesnis dažnis, negu buvo tarsi užfiksuota, antra, televizorius tokio signalo kaip 2,5 - 2,7 Ghz negali atkurti, nes buitinio televizoriaus darbinis ir priimamųjų bangų (dažnių) diapazonas yra nuo 50 - 800 Mhz. Teigia, kad jeigu šis įrodymas būtų pateiktas pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, tai be jokių abejonių teismas būtu padaręs kitą išvadą. Tačiau ši aplinkybė paaiškėjo po to, kai buvo apskųstas pirmos instancijos nutarimas. Šis įrodymas buvo pas studentus, kurie pirko šį elektroninį prietaisą. Apie tai jis informavo teismą, tačiau ši aplinkybė nebuvo ištirta. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teismas netinkamai išaiškino iškilusius „techninius klausimus", į kurios atsakyti reikia specialisto pagalbos. Todėl prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat teigia, kad teismas pasisakė dėl neatrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Jis ir G. A. yra sutuoktiniai, dirba ir gyvena iš bendrai uždirbtų lėšų, tad paskirta bauda liečia ne tik jį, bet ir jo šeimą ir jų turtinius interesus. G. A. yra (duomenys neskelbtini) buto savininkė, o UAB „Viginta" 2005-02-09 pareiškimu Nr. 11 faktiškai apkaltino ją, jog jos vyras be jos žinios įrengė anteną ir savavališkai naudojasi MDTV tinklo paslaugomis. Mano, kad teismas privalėjo ją įtraukti į bylos nagrinėjimą. Pirmos instancijos teismas užkirto jai galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis duoti teisingus parodymus. Priešingai, už svarbius bylai parodymus norėjo nepagristai nubausti ją 1000 Lt bauda tarsi už priesaikos sulaužymą. Taip teismas šiurkščiai pažeidė jos teises, ši klaida nebuvo ištaisyta apeliacinėje instancijoje, todėl yra pažeisti įstatymo saugomi interesai. Administracinių bylų teisenos įstatymas 1 straipsnio 2 dalis įpareigojo teismus nagrinėjant administracines bylas vadovautis ir CPK normomis, kai įstatymas jas tiesiogiai nenurodo. Pagal CPK 266 str. teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, nagrinėjant skundą apeliacine tvarka ši procesinių normų pažeidimo klaida nebuvo ištaisyta, todėl pagal ABTĮ 153 str. 2 d. 7 p. yra pagrindas atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 159 straipsnio nuostatomis, proceso atnaujinimas yra galimas tik tuo atveju, jei, remiantis prašyme atnaujinti procesą išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja esant įstatyme nustatytiems pagrindams, kurių baigtinis sąrašas numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje.
Prašymas atnaujinti procesą S. A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Įvertinus šio punkto dispoziciją darytina išvada, kad pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui, ir šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.
Tokia aplinkybe nurodomi paaiškėję elektroninio prietaiso stiprintuvo - dalytuvo, kuriuo nustatyta, kad iš atšakotuvo eina 2,5 - 2,7 Ghz dažnių signalas, techniniai duomenys, o būtent tai, kad pagal šio prietaiso techninio paso 6 punktą, šio prietaiso darbinis diapazonas tėra nuo 40 - 860 Mhz. Iš bylos medžiagos (b. l. 82, 102 – 104, 111) bei pačio prašymo atnaujinti procesą seka, kad pareiškėjui buvo žinomos šios aplinkybės dar bylos neišnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad S. A. A. prašyme atnaujinti procesą teigia, kad jo nurodyta aplinkybė paaiškėjo apskundus pirmos instancijos teismo nutarimą, jis kaip aplinkybę, bylojančią apie byloje priimtų procesinių sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą, nurodo minėtos jo nurodytos aplinkybės neištyrimą.
Vertinant prašymo atnaujinti procesą minėtu pagrindu pagrįstumą atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn S. A. A., buvo apklaustas ekspertas A. Sujeta, pateikęs savo išvadą apie prietaiso, naudoto nustatant iš atšakotuvo einančio signalo dažnių diapazoną, techninius duomenis. Eksperto dalyvavimas bylos nagrinėjimo procese užtikrino proceso dalyviams galimybę gauti visas jų manymu bylai reikšmingas specialias žinias.
Esant šiom aplinkybėm darytina išvada, kad pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, nėra, tad nėra ir pagrindo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu atnaujinti procesą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte, kuriuo taip pat remiasi prašymą padavę asmenys, numatyta galimybė atnaujinti procesą, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Pirmosios instancijos teismo 2005-04-18 nutarimu, kurį apeliacinės instancijos teismas 2005-06-23 nutartimi paliko galioti nepakeistą, S. A. A. skirta administracinė nuobauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Dėl jokios teisės ar pareigos, tiesiogiai tenkančios G. A., teismas nepasisakė. Asmeniui už padarytą pažeidimą skiriant administracinę nuobaudą bet kokiu atveju vienaip ar kitaip netiesiogiai įtakojami ir jo šeimos narių interesus, tačiau šios aplinkybės nėra ir negali būti pagrindu nei įtraukti šiuos asmenis į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, nei atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Tuo labiau, kad sisteminė Civilinio kodekso 3.109, 3.115 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad pažeidimą padariusio asmens prievolė sumokėti už pažeidimą skirtą baudą yra asmeninė.
Prašyme atnaujinti procesą taip pat nurodomi kiti procesinio pobūdžio pažeidimai, neva sąlygoję priimtų procesinių sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Kaip jau buvo minėta, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų atnaujinti procesą sąrašas yra baigtinis, pagrindas atnaujinti procesą esant proceso teisės normų pažeidimui minėtame straipsnyje nenumatytas, tad minėti pareiškėjų pateikti argumentai nenagrinėtini.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą S. A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal S. A. A. ir G. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo S. A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A6-00939-433/2005.
Nutartis neskundžiama.