Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-1351-524/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir S. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo R. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai pateikė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. R. G. 2016-06-02 pateikė prašymą įtraukti ją į bylą suinteresuotu asmeniu, nes ji yra sutuoktinių D. S. ir S. S. kreditorė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-03 nutartimi suinteresuotu asmeniu į civilinės bylos Nr. e2YT-8124-512/2016 nagrinėjimą įtraukė R. G., įpareigojo D. S. ir S. S. iki 2016-06-15 pateikti teismui patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų įtrauktos nuostatos dėl kreditinių įsipareigojimų kreditorei R. G. vykdymo. Pareiškėjas D. S. teismui 2016-06-08 pateikė pranešimą, nurodydamas, kad tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjų paskoliniai teisiniai santykiai neegzistuoja, jie negavo iš jos 7980,00 Eur paskolos, patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismui nepateikė.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-08 nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2016-06-17 pateikti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Išaiškino, kad nurodytu terminu neištaisius trūkumų ir teismui nepateikus patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu bus paliktas nenagrinėtas. Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, kad tarp šalių egzistuoja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo minėtą asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą. Teigia, kad teismas, per nustatytą terminą negavęs pareiškėjų sudarytos naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėtų pareigą ne palikti nenagrinėtą pareiškėjų prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, o išspręsti kilusį ginčą iš esmės bei nurodyti, kokius pripažįsta suinteresuoto asmens (kreditoriaus), kuris pareiškė reikalavimą pripažinti pareiškėjų prievoles pagal su kreditore sudarytus tam tikrus žodinius sandorius, ir pareiškėjų S. S. bei D. S. santykius (ar pripažįsta minėtą prievolę, ar ji solidari, asmeninė ar kt.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-388/2011). Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą, santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir teismų praktiką, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L., kt. v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-484/2006; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje V. V. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-357/2011; kt.). Taigi teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį, teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturi teisės įpareigoti pareiškėjus tikslinti sutartį dėl teisinių pasekmių, kai yra ginčas dėl teisės, o privalo bylą išnagrinėti iš esmės remdamasis šios nutarties 8 punkte nurodytomis taisyklėmis.Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė santuokos nutraukimą bendru sutikimu reglamentuojančias teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina, byla perduotina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-08 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.