Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovui Linijui Valiuškai,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo atstovei advokatei Kristinai Černiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 90 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. Kauno apylinkės teismo 2018-01-24 nuosprendžiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 90 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2016 m. kovo 1 d. ir 2016 m. kovo 3 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams atlikus ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą nustatyta, kad A. A. nuo 2014 m. sausio 3 d., ūkininkaudamas žemės sklype, esančiame Kauno r., Garliavos apyl. sen., Ilgakiemio k., ir sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), laikydamas ir augindamas 19 vnt. galvijų, 4 vnt. veršelių ir 18 vnt. kiaulių, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (2012 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. Nr. XI-2271 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalies 1, 2, 15,17 punktų, 6 straipsnio reikalavimus, sąmoningai laikomus gyvūnus padarydamas bešeimininkiais, t. y. nesirūpindamas galvijais ir be priežiūros palikdamas juos lauko ganykloje, nepritaikytoje žiemojimui, nesandariai, be sausų pakratų, per mažoje pagal laikomų galvijų kiekį netinkamai įrengtoje pastogėje, neįrengdamas galvijų šėrimo ir girdymo vietų; nesirūpindamas ir laikydamas kiaules apleistame, nesandariame, žiemojimui nepritaikytame statinyje, visiškoje tamsoje be sausų pakratų klimstančias savo pačių mėšle; veršelius laikydamas kartu su kritusių keturių veršelių irstančiomis mumifikavusiomis gaišenomis; pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nesuteikdamas veterinarinės pagalbos, kai gyvūnams tokia pagalba buvo būtina sergant dėl jų ligos, dėl jų bendros sveikatos būklės netinkamai šeriant nepilnaverčiais pašarais, dėl jų išorinių sužeidimų ir susižalojimų, gyvūnus laikydamas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, t. y. naminius galvijus laikydamas lauke jiems netinkamomis žiemojimui sąlygomis, kiaules laikydamas jų auginimui nepritaikytuose, nesandariuose statiniuose, nepakankamai šerdamas ir girdydamas laikomus gyvūnus, gyvūnų nelaikė ir neprižiūrėjo gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neužtikrino, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 patvirtintų Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 9-13, 15-20, 22-23 punktus, kurio numato, kad „gyvūnus turi prižiūrėti pakankamas darbuotojų skaičius, kurie turi tam tinkamų sugebėjimų, žinių ir profesinių įgūdžių“; „gyvūnai turi būti apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną“; „gyvūnus bet kuriuo metu būtų galima kruopščiai apžiūrėti, turi būti tinkamas apšvietimas“; „gyvūnais, kurie atrodo nesveiki ar sužeisti, turi būti nedelsiant pasirūpinta ir, jeigu gyvūno būklė nepagerėja, turi būti kuo greičiau kreipiamasi į veterinarijos gydytoją. Prireikus nesveiki ar sužeisti gyvūnai atskiriami ir patalpinami atskiroje patalpoje, kurioje yra, jei reikia, sausi patogūs pakratai“; „gyvūnų savininkas ar laikytojas turi registruoti visus gyvūnams suteikto gydymo atvejus ir kiekvienos apžiūros metu rastų nugaišusių gyvūnų skaičių“; „laikomui gyvūnui turi būti suteikta vieta, atitinkanti jo fiziologines ir etologines reikmes“; „gyvūnų laikymo vietos, aptvarai neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti“; „gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus“; „oro apykaita, dulkėtumas, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija turi atitikti normas, kurios nėra kenksmingos gyvūnams“; „pastatuose gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas“; „ne pastatuose laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų“; „gyvūnai turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes“; „visi gyvūnai turi gauti pašaro jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais“, neparuošdamas, nepirkdamas ir nešerdamas laikomų gyvulių pilnaverčiais pašarais (pašarą (šieną) laikydamas pamestą ant žemės, veikiamą atmosferos kritulių), neįrengdamas galvijų šėrimo ir girdymo vietų (galvijai galėjo atsigerti tik iš šalia iškasto vandens telkinio, kuris per šalčius būdavo užšalęs), laikydamas galvijus lauke ir jų laikymui tinkamai neįrengtose pastogėse (įrengęs per mažą pagal laikomų galvijų kiekį ir nesandarią, kurioje nėra sausų pakratų), laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 19 vnt. galvijų sulyso, iš jų 2 vnt. galvijų su silpnais gyvybės požymiais buvo eutanazuoti, tai pat netinkamai rūpindamasis sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), auginamomis ir tvarte laikomomis 18 vnt. kiaulių ir 4 vnt. veršelių, t. y. veršelius laikydamas kartu su kritusių keturių veršelių irstančiomis mumifikavusiomis gaišenomis, visiškoje tamsoje, be sausų pakratų jų pačių mėšle, neįrengęs šėrimo ir girdymo vietų, neparuošdamas, nepirkdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais, negirdydamas ir laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 4 veršeliai sulyso, vienas jų nusilpęs nestovėjo ant kojų, kuris buvo laikomas kieme tarp sukrautų ant žemės šieno rulonų apdengtų polietileno plėvele; kiaules laikydamas dvejuose garduose tvarte visiškoje tamsoje ir lauko pavėsinėje be durų ir langų, visose patalpose laikydamas kiaules mėšle be sausų pakratų, neįrengęs šėrimo ir girdymo įrangos, nepirkdamas, neparuošdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais, negirdydamas, laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 18 vnt. kiaulių sulyso, oda tapo žaizdota ir šašuota, ir 2016 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi visos kiaulės buvo paimtos, iš kurių 12 vnt. kiaulių paskersta - 5 vnt. nedorotos skerdenos pripažintos netinkamomis žmonių maistui dėl išliesėjimo, 7 vnt. nekastruotų kuilių dėl ryškaus lyties kvapo nukreipti į II kategorijos šalutinius gyvūninius produktus, taip nesirūpindamas ir neprižiūrėdamas laikomų 19 vnt. galvijų, 4 vnt. veršelių ir 18 vnt. kiaulių žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino, dėl ko jiems grėsė žūtis“.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Minėto straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2016 m. balandžio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. ANK 346 straipsnio 18 dalyje (Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas) numatyta tokia pati administracinė atsakomybė kaip ir ATPK 90 straipsnio 3 dalyje, todėl pažeidimas pagal ANK neperkvalifikuotinas ir teisena vykdytina pagal ATPK.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovui Linijui Valiuška teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. A. trūksta žinių, kaip laikyti, auginti gyvulius, jo veiksmais pažeidžiamos gyvūnų apsaugos teisės, veikos su tam tikrais tarpais sekė viena po kitos, todėl prašo A. A. skirti didžiausią galimą nuobaudą.

A. A. atstovė posėdžio metu palaikė A. A. prašymą neskirti jam administracinės nuobaudos, ir nurodė, jog dėl A. A. veiksmų buvo pradėtas baudžiamasis procesas, kuris vyko ilgai, Kauno apygardos teismas grąžino bylą naujam nagrinėjimui pirmos instancijos teismui, A. A. buvo išteisintas. Atstovės nuomone, A. A. veiksmuose nėra nei nusikaltimo, nei administracinio nusižengimo sudėties, kadangi nebuvo įrodyta subjektyvioji pusė – nenustatyta tiesioginė tyčia daryti veikas. Nuo pažeidimo padarymo, t. y. 2014 m. ir 2016-03-01 - 2016-03-03 praėjo daugiau nei 2 metai, todėl prašo teismo taikyti ANK numatytas terminų skyrimo taisykles ir esant išimčiai, kuri draudžia taikyti administracinio poveikio priemones praėjus daugiau nei 2 metams, bylą A. A. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

ATPK) 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018-01-24 nuosprendis, kuriuo A. A. buvo išteisintas ir kuriuo jam buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 90 straipsnio 3 dalį, įsiteisėjo 2018-05-02. Byla teismui perduota 2018-05-04. Administracinis teisės pažeidimo pradžia buvo užfiksuota 2014 m. sausio 3 d. ir 2016-03-01 – 2016-03-03.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis ATPK 35 straipsniu, šiuo metu administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs, tačiau nuo administracinio pažeidimo padarymo yra praėję daugiau kaip du metai, todėl šiuo atveju, taikytinos A. A. padėtį lengvinančios nuostatos - ANK 39 straipsnyje nustatyti terminai, ir administracinių nusižengimų teisena nutrauktina, nes yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad konstatavus ANK 39 straipsnyje (kaip ir ATPK 35 str.) numatyto termino buvimą, nutrūksta administracinio proceso teisiniai santykiai, asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, kaltumo klausimas nesprendžiamas ir kaltininkui nuobauda negali būti paskirta, jam nekyla jokių administracinių teisinių padarinių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 7 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo teiseną A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio 3 dalį nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.