Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, XLVIII skyrius reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką (305-311 punktai). Pataisos namuose nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarka buvo nustatyta Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame 2014 m. gegužės 19 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-284 „Dėl Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir komisijų, svarstančių klausimus dėl teisės nuteistajam suteikti trumpalaikę išvyką į namus, sudarymo" (toliau - Aprašas), kuris nustato Pravieniškių PN-AK laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąlygas bei kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų tinkamai įgyvendintos BVK 104 ir 154 straipsnio nuostatos (b. l. 55-59).

Teismas pabrėžia, kad administracinėje byloje nekilo ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 104 straipsnyje ir 154 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas dėl trumpalaikės išvykos į namus ir turi teisę, kad jo prašymas būtų svarstomas Komisijoje ir Pataisos įstaigos direktoriaus (nors nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau paskirta bausmė neviršija 10 metų laisvės atėmimo).

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, įtvirtinti Aprašo V skyriuje 18 punkte, kuriame nurodyta, jog leidimas išvykti į namus nuteistajam gali būti suteiktas, jeigu jis atitinka šiuos kriterijus: atlikta ne mažiau kaip pusė teismo paskirtos bausmės laiko; nuteistasis laikomas lengvosios ar paprastosios grupės sąlygomis; nuteistasis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu; nuteistasis nėra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų; nuteistajam nebuvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų dėl padarytų pažeidimų; nuteistasis nėra užsienietis; nuteistasis nėra ribotai pakaltinamas, taip pat sergantis infekcinėmis, venerinėmis ligomis; nuo ankstesnės trumpalaikės išvykos į namus pagal BVK 104 str. yra praėję daugiau nei 3 mėnesiai. Aprašo 19 punkte įtvirtinti papildomi kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus nuteistajam klausimą: nuteistojo asmenybė (biografija, turimi socialiniai ryšiai, polinkiai, vertybių sistema, aplinkybės, sąlygojusios nusikaltimo padarymą); elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (paskirtų nuobaudų ir paskatinimo priemonių kiekis ir pobūdis, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, elgesio pokyčiai, darbinė veikla ir požiūris į darbą, požiūris į mokslą, savanoriškas civilinio ieškinio dengimas); informacija apie laisvės atėmimo bausmę (kokia paskirta laisvės atėmimo bausmė, kokia laisvės atėmimo bausmės dalis atlikta, už kokias nusikalstamas veikas anksčiau buvo teistas, ar nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, ar nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nusikalstamą veiką, ar buvo anksčiau paleistas lygtinai ir grąžintas atlikti likusią bausmės atlikimo dalį dėl lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimų, ar nuteistasis buvo paieškomas. Be to, Komisija, teikdama įstaigos direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti ir kitais kriterijais, kaip tai numatyta Aprašo 20 punkte.

Pagal Aprašo 11 punktą, nuteistojo prašymą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo nagrinėja bei sprendimą dėl rekomendacijų įstaigos direktoriui suteikti ar nesuteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką į namus priima Komisija. Priėmusi sprendimus dėl rekomendacijų, Aprašo 13 punkte nurodytus dokumentus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda įstaigos direktoriui, kuris priima sprendimus dėl nuteistųjų prašymų tenkinimo (Aprašo 13, 14 punktai).

Iš į bylą pateiktų duomenų (b. l. 49-54, 61-75) matyti, kad Komisija 2017 m. kovo 28 d. posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. kovo 1 d. prašymą, susipažino su visa pateikta medžiaga, įvertino, jog bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nors nuobauda skirta nebuvo, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys, tai emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniams veiksniams tai - mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda, tarpasmeninių įgūdžių lygis), informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys), nuteistasis priteisto civilinio ieškinio savanoriškai nedengia, ieškinio dengimui lėšos yra išskaitomos vykdomųjų raštų pagrindu. Nuteistajam dar yra likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 1 metai 3 mėnesiai 19 dienų. Taip pat komisija įvertinusi nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui bei laikė pornografinio turinio vaizdo medžiagą, todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą siūlė direktoriui nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus. Įvertino ir tai, jog nuteistojo išleidimas trims paroms į namus nesudarys saugios aplinkos jo artimiesiems. Be to, komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis turi polinkį mažoms mergaitėms bei vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdytas nusikaltimas prieš mažametį asmenį bei nuteistasis nori aplankyti dukrą ir jos kūdikį, kas komisijos manymu nesudarys saugios aplinkos nei visuomenei, nei kūdikiui. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, kas rodo jo pavojingumą visuomenei. Be to, pareiškėjas vyksta deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau minėtu adresu jo šeimos nariai nėra registruoti. Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą siūlyti direktoriui nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad už pareiškėjo padarytą nusikaltimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 150 str. 4 d. už nusikaltimą mažamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui), pagal kurią nuteistiesiems asmenims lygtinis paleidimas pagal galiojančius teisės aktus netaikomas. Nors Komisija tokios aplinkybės Posėdžio protokole nevertino, ir lygtinio paleidimo netaikymo kriterijus nėra nurodytas Apraše, kaip vienas iš kriterijų į kurį turi būti (gali būti) atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus klausimą, tačiau teismas daro išvadą, kad minėta aplinkybė papildo Komisijos nurodytą kriterijų, t. y. trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą.

P. A. 13, 14 ir 17 punktų turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad pataisos namų direktorius sprendimą dėl atsisakymo tenkinti nuteistojo prašymą priima, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas ir Komisijos rekomendacija direktoriui neturi imperatyvaus pobūdžio.

Iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 7-632 turinio matyti, kad įstaigos direktorius sprendimą motyvavo pareiškėjo asmenybe ir elgesiu bausmės atlikimo metu (atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys - emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda ir t.t.), informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys), priteisto civilinio ieškinio pareiškėjas savanoriškai nedengia, jo padengimui lėšos išskaitomos vykdomųjų raštų pagrindu, bausmės atlikimo metu yra pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, nors nuobauda skirta nebuvo), padaryto nusikaltimo pobūdžiu, nusikaltimo sunkumu (nubaustas už lytinės aistros tenkinimą su bejėgiškos būklės mažamete bei pornografinio turinio medžiagos laikymą) ir aplinkybėmis, jog išvykos metu pareiškėjas vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdė nusikaltimą prieš mažametį asmenį. Atsisakydamas pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką į namus, pataisos namų direktorius iš esmės pritarė Komisijos argumentams. Taip pat nurodė, jog iš Nuteistojo gaunamų ir siunčiamų laiškų apskaitos kortelės bei iš Nuteistojo pasimatymų apskaitos kortelės, artimieji nerodo nori su pareiškėju bendrauti, kas leidžia manyti, kad santykiai yra pašliję senokai.

Kaip jau buvo minėta, galutinį sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo priima laisvės atėmimo įstaigos direktorius (BVK 104 str. 1 d., Aprašo 14 p.), t. y. pataisos įstaigos direktorius turi diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Toks leidimas parvykti į namus duodamas atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 104 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

Byloje nėra ginčo, kad lėšos civiliniam ieškiniui padengti išskaitomos pagal antstolių vykdomuosius raštus iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, todėl pareiškėjo argumentai dėl savanoriško civilinio ieškinio dengimo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, jog pareiškėjas buvo skatinamas ir jam buvo suteikta papildomų ilgalaikių pasimatymų, todėl atsakovo argumentai, jog pareiškėjo santykiai su šeimos nariais yra pašliję turėtų būti atmestini. Teismas nesutinka su pareiškėjo atstovo teiginiu, jog suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas kaip paskatinimo priemonė įrodo, jog pareiškėjo santykiai su artimais asmenimis yra šilti. Paskatinimo priemonėmis galima ir nesinaudoti. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyt, jog pareiškėjo žmona pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo ir Švenčionių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. sprendimu santuoką nutraukė. Procesinis sprendimas yra neįsiteisėjęs. Pareiškėjo žmona prašyme nurodė, jog su sutuoktiniu nebendrauja ir nepalaiko jokių santykių jau nuo 2016 metų. Atsakovas ginčijame sprendime nurodė, jog nuteistojo gaunamų ir siunčiamų laiškų apskaitos kortelės bei iš nuteistojo pasimatymų apskaitos kortelės matyti, jog artimieji nerodo noro su pareiškėju bendrauti. Be to, pareiškėjui prašyme nenurodant, kokiu adresu gyvena jo šeimos nariai (vaikai), kokioje vietovėje yra jo tėvų kapai, nėra pakankamai aišku kokiose konkrečiose vietovėse jis ketina lankytis. Todėl atsakovo nurodyti argumentai dėl lankymosi vietos yra pagrįsti.

Pareiškėjo argumentas, jog pareiškėjui nebuvo paskirta nuobauda, o tik svarstytas drausmės komisijoje (b. l. 84-88), todėl komisija neturėjo vertinti šio fakto atmestinas. Aprašo 20 punktas aiškiai numato, jog Komisija teigdama įstaigos direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti kitais Tvarkos 19 punkte nenurodytais, kriterijais. Komisija protokole nurodė, jog atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi polinkį mažoms mergaitėms. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyt, jog komisija rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo argumentai, jog šis faktas nepagrįstas atmestinas.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena, gailisi, bausmę atlieka pavyzdingai, turi daugybę paskatinimų, niekada nebuvo bausta nuobaudomis, dirba VĮ „Mūsų amatai“, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dėl ieškinio dengimo pretenzijų neturi. Teisėjų kolegija teigiamai vertina minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina teigiamą V. D. paskirtos bausmės poveikį, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistasis trumpalaikės išvykos į namus metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamuosius aktus, kurie priimti siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad tiek Komisijos 2017 m. kovo 28 d. posėdžio protokole Nr. 63-765, tiek atsakovo 2017 m. kovo 30 d. sprendime Nr. 7-632, sprendžiant pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus suteikimo klausimą, buvo įvertinta pareiškėjo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikaltimo pobūdis ir sunkumas, atsižvelgta į tai, kokia bausmės dalis atlikta bei kitos aplinkybės, turinčios reikšmės trumpalaikės išvykos suteikimui.

Akivaizdu, kad, priimdamas sprendimą nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus, atsakovas įvertino teisės aktuose nustatytus trumpalaikės išvykos suteikimo sąlygas ir kriterijus, taip pat visas kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, savo sprendimą motyvavo bei pagrindė objektyviais faktais, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo šio sprendimo panaikinimui.

Konstatavus atsakovo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 7-632 teisėtumą, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 2S-2750 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą priimti naują sprendimą dėl išvykos į namus suteikimo laikytini nepagrįstais, todėl atmestini (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Iš byloje pateikto 2017 m. kovo 28 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 63-765 turinio matyti, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikės išvykos, pareiškėjas atsakė į komisijos narių pateiktus klausimus bei Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi polinkį mažoms mergaitėms ir vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdytas nusikaltimas prieš mažametį asmenį.

Atsakovas pateikė 2017 m. liepos 3 d. medicininį pažymėjimą Nr. 81(2)-374, kuriame nurodyta, jog 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjas konsultuotas gydytojo psichiatro ir jam nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ir paskirtas gydymas. Duomenų, kad susirgimas turėjo įtakos su kalinimo sąlygomis asmens sveikatos istorijoje nėra (b. l. 47).

Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Iš komisijos protokolo matyti, jog komisija atsižvelgė, jog pareiškėjas turi polinkį mažoms mergaitėms ir vyktų į tą pačią apskritį, kurioje įvykdytas nusikaltimas prieš mažametį asmenį. Iš to matyt, jog atsakovas vertino pareiškėjo padarytą nusikaltimą bei rėmėsi Vilniaus apygardos 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis į kurias ir atsižvelgė.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Pravieniškių PN administracijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjų nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, jog Pravieniškių PN administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, atsisakydama suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus, atsižvelgdama į pareiškėjo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, skundo motyvus ir jau pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš viešosios atsakomybės atlyginti neturtinę žalą sąlygos – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tokiu būdu ir pareiškėjo pažeistų teisių ar interesų, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Kauno apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.