Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2022 m. sausio 29 d., apie 15.30 val., važiuodamas Jonavoje, Žemaitės gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322“, 2022 m. sausio 29 d. 15.38 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, 2022 m. sausio 29 d. 15.56 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas).

V. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paaiškino, kad 2022 m. sausio 29 d. buvo jo kolegos gimtadienis, vyko pasveikinti, trumpai pasėdėjo restorane, ir pasijutęs apgirtęs, sėdo į automobilį, ir išvažiavo namo. Bevažiuodamas pamatė pareigūnus, kurie jį sustabdė, nustačius girtumą paėmė automobilio raktelius. Pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,17 promilės, antru - 2,11 promilės neblaivumas. Jis važiuodamas link žiedo sankryžos, galiniais ratais kliudė žiedą. Retai vartoja alkoholį beveik iš viso nevartoja. Suprato, kad tokiais savo veiksmais kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Labai blogai vertina savo poelgį, labai gailisi. Automobiliu naudojasi ir žmona. Konfiskavus automobilį, negalės vaikų vežti į treniruotes. Jei teismas taikytų įmoką, ją sumokėti galėtų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja S. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 29 d., apie 15.30 val., kartu su kolege Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja T. V. patruliavo Jonavos mieste. Atvažiavus nuo Kėdainių m. pusės ir Žeimių gatvėje sustojus prie žiedinės sankryžos, pastebėjo, kad Žeimių gatve nuo miesto centro atvažiavo automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas žiedine sankryža vos neatsitrenkė į žiedo atitvarus. Minėto automobilio vairuotojas, pamatęs policijos pareigūnus, puolė jų gestais atsiprašinėti ir dideliu greičiu nuvažiavo Žemaitės gatve link Rimkų mikrorajono. Jos tarnybiniu automobiliu, įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinį signalą, nuvažiavo paskui minėtą automobilį ir automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustabdė Žemaitės gatvėje ties namu Nr. 16. Išlipus iš tarnybinio automobilio, ji priėjo prie automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio vairuotojui atidarius automobilio langą iš karto pajautė stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojo buvo paprašyta pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Bendraujant su vairuotoju iš jo elgsenos, kalbos, nekoordinuotų judėsiu suprato, kad vairuotojas galimai yra stipriai neblaivus. Buvo nustatyta vairuotojo tapatybė - V. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Buvo patikrintas vairuotojo neblaivumas ir pirmu patikrinimu V. T. buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, antru patikrinimu buvo nustatytas 2,11 promilių neblaivumas. Apie įvykį buvo informuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas. Pats V. T. pokalbio metu prisipažino, kad prieš dešimt minučių vartojo alkoholį (1 t., b. l. 85-88).

2022 m. sausio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato tyrėjos T. V. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2022 m. sausio 29 d., apie 15.30 val., Jonavoje, Žemaitės gatvėje ties namu Nr. 16, buvo sustabdytas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), pirmu patikrinimu nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, antru patikrinimu nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 1-2).

2022 m. sausio 29 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Žemaitės g., Jonavoje, kur prie namo Nr. 16 stovi automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis be išorinių apgadinimų. Automobilio apžiūros metu rastas ir paimtas automobilio raktelis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-23).

2022 m. vasario 2 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvę daiktai. Daiktai, neturinis reikšmės ikiteisminiam tyrimui, pagal pakvitavimą grąžinti savininkams (1 t., b. l. 27-46, 47-49, 60-61).

2022 m. vasario 1 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2022 m. vasario 29 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameros), kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (V. T.), kuris išlipa iš automobilio vairuotojo pusės ir kuriam tikrinamas neblaivumas (alkotesterio parodymai yra 2,17 promilių ir 2,11 promilių) (1 t., b. l. 91-93).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. T., gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62).

VŠĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Audi A6“ vertė yra 10 550 eurų su PVM (1 t., b. l. 67).

2022 m. vasario 29 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), alkoholio matuoklio „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322“ 2021 m. sausio 29 d. 15.38 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, 2021 m. sausio 29 d. 15.56 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas. Užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 79-82).

2022 m. sausio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109-111).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad V. T., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. V. T. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kritiškai vertina savo poelgį, visiškai pripažino savo kaltę dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skirti kaltinamojo sutuoktinę G. T. (1 t., b. l. 177-179). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas šį prašymą palaikė.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, tačiau pažymėtina tai, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-445-489/2016; 2K-100-648/2019). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis, nors anksčiau buvo teistas, jo teistumas yra išnykęs (1 t., b. l. 145-149), todėl laikoma, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, savo kaltę, dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą bokso treneriu, savo poelgį vertina kritiškai, administracine tvarka baustas, paskutinį kartą už greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 139-144, 2 t., b. l. 21-24), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 128-129).

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą bei kaltinamojo paaiškinimus ir jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamasis V. T. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo sutuoktinė G. T. paaiškino, kad su kaltinamuoju apie 10 metų yra kartu. Jų šeima augina du vaikus, turi įsigiję būstą su paskola. Automobilis, kurį įvykio metu vairavo vyras, jų įsigytas bendrai. Ji blogai vertina savo vyro elgesį, bet tiki, kad vyras daugiau taip nesielgs, garantuoja, kad tokie atvejai nepasikartos. Prašo suteikti galimybę jam pasitaisyti. G. T. yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 182), yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu studijuoja vaiko teisų apsaugą, mano, kad sutuoktinį gerąja linkme įtakos pokalbiais, savo pavyzdžiu. Ji neteista (2 t., b. l. 20), administracine tvarka bausta dėl greičio viršijimo, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 18-19). Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad G. T. yra asmuo vertas teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamą įtaką savo vyrui V. T. (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam V. T. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę. Taigi V. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą ir pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. vasario 1 d.

Teismo posėdyje prokurorė prašė teismo, kad transporto priemonė – automobilis „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, būtų konfiskuotas. Kaltinamasis ir jo gynyba prašė teismo nekonfiskuoti minėto automobilio teigdami, kad tai yra bendra šeimos transporto priemonė, todėl jos netekimas labai apsunkintų tiek kaltinamojo, tiek jo sutuoktinės ir kitų šeimos narių darbinę ir kitokią veiklą. Kaltinamojo gynėjas pateikė, prašymą, kurį pasirašė du asmenys, jame nurodyta, kad kaltinamasis vykdė veiklą, susijusią su vaiku fiziniu ugdymu ir po pamokine veikla, t.y. vežė jų vaikus į treniruotes.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką, paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai. Nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone - automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo padaryta veika itin neigiamai vertinama visuomenėje, dedamos didelės pastangos užkirsti joms kelią, tačiau kaltinamasis to nepaisė. Apie galimus neigiamus padarinius kaltinamasis turėjo pareigą susimąstyti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Darydamas nusikaltimą, asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl padaryto nusikaltimo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Spręsdamas šioje byloje konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo V. T. vardu. Be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėtas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, yra bendras V. T. ir G. T. šeimos turtas, įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja, t. y. V. T. ir jo sutuoktinės G. T., jungtine nuosavybe, nežiūrint, kad jis įregistruotas V. T. vardu. Duomenų, kurie patvirtintų kitokias aplinkybes (turto pasidalijimą ar pan.), teismui nebuvo pateikta. Įvykio dieną, šeimos automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi V. T..

Kaip jau anksčiau minėta, automobilis, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, priklauso V. T. ir jo sutuoktinei G. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes įgytas santuokos metu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi ar, kad automobilis priklausytų G. T. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, kokia automobilio dalis priklauso kiekvienam iš sutuoktinių, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą. Atsižvelgiant į tai, bei nesant išimtinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad nusikaltimo padarymo priemonė negalėtų būti konfiskuojama, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. V. T. ir G. T. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), perduodant jį valstybės nuosavybei. G. T. išaiškintina, kad ji savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

2022 m. vasario 1 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nusiųstinas turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai.

V. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su 2022 m. sausio 29 d. vaizdo įrašais paliktina saugoti prie bylos medžiagos. V. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie proceso dalyvių asmens duomenų), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“. Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. T., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos G. T. atsakomybėn. Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. T. baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. vasario 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę - automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančią M. J. saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2022 m. vasario 1 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

V. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą su baudžiamosios bylos medžiaga, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nusiųsti turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su 2022 m. sausio 29 d. vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

V. T. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. T., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).