Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2021-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-1129-830/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-25
Bylos Nr.
T-1129-830/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. T-1129-830/2021(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.11.2; 2.5.16
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Jolantai Žižiūnienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,nedalyvaujant nuteistajam A. B., antstolei N. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės N. B. teikimą dėl nuteistajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos baudos pakeitimo kita bausme.

Teismas, išnagrinėjęs teikimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė - 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda.

2021 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas antstolės N. B. teikimas, kuriuo prašoma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-590-229/2019 A. B. paskirtą ir neišieškotą 1700 Eur baudą kita bausme.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis A. B. per raginime nustatytą terminą baudos nesumokėjo, Raginimas įteiktas viešo paskelbimo būdu. Skolininkas šiuo metu niekur nedirba, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi.

Antstolė N. B. teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas įteiktas tinkamai, nedalyvavimo priežastys nepateiktos. A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimo jis neatsiėmė iš pašto. Esant tokioms aplinkybėms, teikimas išnagrinėtas antstolei bei nuteistajam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė antstolės teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnį seka, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas <...>. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie principai taikytini ir tose situacijose, kai išieškotojas yra ne privatus subjektas, o valstybė. Matyti, kad antstolio veikla grindžiama principais, kurie aiškiai išreiškia antstolio pareigą būti aktyviam vykdymo procese, o aiškiai formalus minėtos pareigos atlikimas nedera su antstolio veiklos principais.

Pagal suformuotą teismų praktiką seka, kad aplinkybės dėl nuteistojo negalėjimo arba vengimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar nuteistasis gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne. Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai, pagal BVK 24 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų. Atsižvelgiant į tai, antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t.y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Kitais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą.

Iš antstolės N. B. pateiktų duomenų matyti, kad antstolė 2021 m. gegužės 27 d. priėmė vykdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų išduotą vykdomąjį raštą dėl 1700 Eur baudos išieškojimo iš nuteistojo A. B.. Antstolė nurodo, kad bauda nebuvo išieškota, kadangi jos išieškoti nėra galimybės. Tokią išvadą antstolė padarė, remdamasis tuo, kad nuteistasis savo vardu areštuotino turto ar pajamų, į ką būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, jis niekur nedirba. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo A. B. materialinė padėtis gali būti pakankamai sudėtinga ir šios aplinkybės, priešingai, nei savo teikime teigia antstolis, savaime nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistasis A. B. piktybiškai vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Tokiu būdu, nenustačius vengimo mokėti baudą požymių, šiuo metu bauda negali būti pakeista į laisvės apribojimo bausmę. Be to, vykdomojoje byloje nėra nuteistojo A. B. sutikimo dirbti viešuosius darbus. Tokiu būdu, kartu atsižvelgiant į priverstinių darbų draudimą, šiuo metu pakeisti baudą į viešuosius darbus taip pat nėra galimybės.

Būtina pažymėti, kad teisės aktai antstoliui suteikia pakankamai plačius įgaliojimus, taip pat ir tikrinti nuteistojo finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis, sprendžiant dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu ar viešaisiais darbais. Tai antstolis gali atlikti įvairiais būdais – pagal Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie nuteistojo turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžiui, jeigu iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą. Kita vertus, šie veiksmai yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, jeigu nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Tačiau net ir tais atvejais, kai kreipiantis į kitas institucijas negaunama duomenų apie galimybę išieškoti baudą, šie minimalūs veiksmai nelaikytini pakankamais tam, kad būtų užtikrintas aktyvus antstolio pareigos nustatyti skolininko turtinę padėtį ir galimybę sumokėti (arba išieškoti iš jo) baudą vykdymas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis turi teisę kreiptis ne vien tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie nuteistojo turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Taigi, subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti (arba išieškoti iš jo) baudą.

Teismas pažymi, kad baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą (išieškojimą) ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl, kaip jau buvo paminėta pirmiau, antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus. Priverstinio baudos vykdymo etape svarbu, jog tarp antstolio ir skolininko vyktų reali ir efektyvi, o ne formali, apsiribojanti tik pagrindinių dokumentų apsikeitimu, tarpusavio komunikacija. Tai atitinka tiek antstolio pareigas, tiek nuteistojo (skolininko) pareigas, kurių šie subjektai turi laikytis baudos vykdymo proceso metu. Be to, antstolis gali naudotis ir kitų institucijų pagalba tam, kad užtikrintų skolininko atvykimą į jo darbo vietą, pavyzdžiui, įpareigoti policijos pareigūnus nustatyti asmens gyvenamąją vietą ir jį įpareigoti atvykti tiek į teismo posėdį, tiek pas antstolį.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0043/21/00648 matyti, kad šiuo konkrečiu atveju, vykdydamas bausmę antstolis iš esmės apsiribojo tik duomenų tikrinimu registruose ir atitinkamų dokumentų surašymu. Pastebėtina ir tai, kad antstolis nesiėmė visų jam suteiktų įgalinimų nuteistojo (skolininko) atžvilgiu. Prokuroras teismui pateikė UAB „Paysera LT“ duomenis, kad A. B. gauna pajamas, ir jo atžvilgiu yra vykdomi išskaitymai iš jo sąskaitos pagal kitus vykdomuosius raštus (antstolės I. B., I. B., b.l. 9).

Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju antstolis neatliko visų būtinų veiksmų, neišnaudojo visų realių galimybių užtikrinti baudos sumokėjimą (išieškojimą) ir nenustatė pakankamų duomenų, suteikiančių pagrindą nuteistajam A. B. paskirtą baudą pakeisti kita bausme. Todėl antstolio teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Antstolės N. B. teikimo dėl nuteistajam A. B. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas