Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-24 · Civilinė byla Nr. 2-1151/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-24
Bylos Nr.
2-1151/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Eiginta“
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, M. Š., uždarajai akcinei bendrovei ,,Plungės kooperatinė prekyba“
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1151/2009Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eiginta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Eiginta“ ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, M. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Plungės kooperatinė prekyba“ dėl įsakymų, sprendimų ir sandorio pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Eiginta“ 2009 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, M. Š. ir UAB ,,Plungės kooperatyvinė prekyba“ bei prašė pripažinti negaliojančiais: 1) Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 02-01-5058 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 8690; 2) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. A-1098 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“; 3) Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 02-01-6096 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 6630 dalis, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės A. Š. į jo motinos E. Š. nuosavybės teise Pažaislio vlsč., Dainavos kaime, turėto žemės sklypo dalį ir A. Š. įpėdiniams grąžintas natūra žemės sklypas turėtoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); 4) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. A-694 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)plano patvirtinimo“; 5) Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-01-14304 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 7042 dalis, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės A. Š. į jo motinos E. Š. nuosavybės teise Pažaislio vlsč., Dainavos kaime, turėto žemės sklypo dalį ir A. Š. įpėdiniams grąžintas natūra žemės sklypas turėtoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); 5) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. A-4049 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“; 6) 2006 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria 783/3827 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo perleistos atsakovui UAB „Plungės kooperatinė prekyba“.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 3 d. nutartimi šį ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, jog ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismo teigimu, ieškovas su ieškiniu gali kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (CPK 137 str. 3 d.). Grįsdamas šią išvadą, teismas išaiškino, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra ne kartą konstatavusi, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme. Ieškovo reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nėra pagrindinis ir jo patenkinimas priklauso nuo administracinių aktų teisinio įvertinimo, nes ieškovas ieškinyje nurodė, jog šią pirkimo-pardavimo sutartį prašo pripažinti niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas ir tik todėl, kad laiko neteisėtais atitinkamus atsakovų įsakymus ir sprendimą. Kitų civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų ar argumentų ieškovas nekelia, todėl byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Eiginta“ prašo šią teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškinį priimti. Nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą nurodžiusi, kad tais atvejais, kai reiškiami kiti reikalavimai, pavyzdžiui, susiję su sandorio negaliojimu, yra platesnio pobūdžio ir apima ne tik administracinius, bet ir civilinius teisinius santykius, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė. Ieškovas be kitų reikalavimų reiškia ir reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tai yra ieškinio reikalavimai apima ne tik administracinius, bet ir civilinius teisinius santykius, todėl ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad ta aplinkybė, jog reikalavimas dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindžiamas administracinių aktų teisiniu įvertinimu, lemia, kad byla nagrinėtina administraciniame teisme.

Apeliantas nurodo, kad jo ieškinys grindžiamas tuo, jog priėmus ginčo administracinius aktus, jis neteko galimybės vystyti komercinę veiklą žemės sklype, kadangi komercinės paskirties objektų eksploatavimas jame tapo neįmanomas. Taigi šiais aktais yra pažeidžiama jo, kaip žemės sklypo savininko ir nuomininko teisė laisvai, netrukdomai ir nemokamai privažiuoti prie žemės sklypo, o ši teisė yra neatsiejama jo nuosavybės teisių dalis. Teigia, jog ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu priežastys nepakeičia to, kad ieškinys apima ir civilinius teisinius santykius. Nurodo, jog Specialioji teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjui keliant reikalavimą ir dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (tuo pagrindu, jog buvo perleistas žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos byloje ginčijamu administraciniu aktu), ginčas yra platesnio pobūdžio ir apima ne tik administracinius, bet ir civilinius teisinius santykius ir dėl šių aplinkybių byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Be to, patenkinus ieškinio reikalavimus, žemės sklypai turės būti grąžinti valstybei, o pagal CK 6.145 straipsnio pirmąją dalį, reikalavimas taikyti restituciją nėra savarankiškas reikalavimas ir jo nurodymas neįtakoja teismo pareigos, patenkinus tokį reikalavimą, toje pačioje byloje išspręsti restitucijos klausimą. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, reikalavimai, susiję su restitucijos taikymu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog ieškinys nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, neteisingai išaiškino bei pritaikė CPK 26 straipsnio antrosios dalies nuostatas.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, kurių pagrindu A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo motinos E. Š. nuosavybės teise turėto nurodyto žemės sklypo dalį, o turtas natūra buvo grąžintas jo įpėdiniams, bei pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ginčo žemės sklypo dalis buvo perleista atsakovui UAB „Plungės kooperatinė prekyba“. Spręsdamas šios bylos priskirtinumo klausimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog šią pirkimo-pardavimo sutartį prašo pripažinti niekine ir negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas, o kitų civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų ar argumentų nekelia. Tačiau Specialiosios teisėjų kolegijos praktika rodo, kad ginčai, kuriuose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir prašoma taikyti restituciją (inter alia atitinkamais atvejais taip pat prašant pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius) nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d.) (2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ir kt.). Tokią išvadą patvirtina taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi minėtų CPK normų taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008, procesinio sprendimo kategorijos: 41; 94.2.1; 94.5.; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.10; 41; 114.6; 114.9.2; 121.13. ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieškinio rezoliucinėje dalyje nėra tiesiogiai suformulavęs reikalavimo dėl restitucijos taikymo, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas atskirajame skunde, patenkinus ieškinio reikalavimus, restitucija turės būti taikoma, o, kaip minėta, pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, reikalavimai, susiję su restitucijos taikymu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija ieškovo atskirąjį skundą patenkina, panaikina skundžiamą teismo nutartį, klausimą išsprendžia iš esmės ir perduoda bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas