Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-925-397/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-19
Bylos Nr.
1S-925-397/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Viktoras Preikšas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-925-397/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. A. nuteistas 2009 m. vasario 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. ir jam paskirta galutinė bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Taip pat teistas 2010 m. gegužės 5 d. Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo pagal Danijos Karalystės BK 288 str. 2 d. 1 p. ir 266 str. 1 d. ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2013 m. birželio 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2010 m. gegužės 5 d. Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo nuteistam pagal Danijos Karalystės BK 288 str. 2 d. 1 p. ir 261 str. 1 d. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. ši suderinta bausmė iš dalies pridėta prie 2009 m. vasario 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009 m. vasario 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 1 d. 2016 m. gegužės 23 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-376 buvo nutarta taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 7 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., taip pat siūlyta taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, likusios atlikti bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, visiškai nevertinta, kad šiuo metu nuteistasis nedaro jokios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri šiuo metu yra nepakitusi (30 balų). Teismo nuomone, nuteistasis R. A. realiai šiuo metu dar neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų, todėl dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 str. 3 d. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nurodoma, jog skundžiama teismo nutartis yra nelogiška ir nepagrįsta, todėl naikintina. Nuteistasis yra įsitikinęs, jog teismo nutartis prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijai Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo įstatymo reikalavimus, taip siekiama sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygas, padedančias garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Skunde teigiama, kad Komisijos prerogatyva ir kompetencija yra spręsti lygtinio paleidimo klausimą ir jei nuteistasis atitinka reikalavimus, priimamas sprendimas taikyti lygtinį paleidimą, kurį Kaišiadorių rajono apylinkės teismas turi tik patvirtinti. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas iš naujo nagrinėjo šį klausimą, nors ir nenurodė kokius pažeidimus padarė Komisija. Apelianto nuomone, teismas tik bendromis frazėmis pateikė argumentus, kurie yra formalūs ir subjektyvūs. Skunde nurodoma, jog nuteistasis supranta savo neigiamo elgesio negatyvius padarinius ir įsipareigoja teismui, kad pavyzdingai elgsis ir doru darbu įrodys, jog pasitaisys. Suvokia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik bausmės atlikimo sąlygų sušvelninimas.Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas BVK. Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. A. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis dalyvauja visuomeninėje veikloje, įvairiose programose, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu yra nevykdęs įstaigos administracijos reikalavimų (2 kartai) bei nesilaikęs įstaigoje nustatytos tvarkos (1 kartas), kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir išimtinai teigiamas. Vertintina ir tai, jog taip pat matyti ir nuteistojo siekis taisyti savo elgesį. Šias aplinkybes patvirtina 3 paskatinimai nuteistojo atžvilgiu, tačiau tai, kad ankstesni nusižengimai šiuo metu negalioja, o nuteistasis buvo skatintas 3 kartus, atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti itin neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas, nors ir apsiribotas auklėjamuoju pokalbiu ar svarstymu drausminėje komisijoje, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepakluso privalomoms pataisos namų taisyklėms. Apibendrinant visa tai įžvelgtinas nuteistojo polinkis visgi pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir kol kas užkerta kelią vienareikšmiškai išvadai dėl nuteistojo galimybės toliau būti taisomu, neizoliuojant jo nuo visuomenės.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. A. priklauso žemai rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 30 balų, tačiau, kaip teisingai apylinkės teismas pažymėjo, jie nėra pakitę nuo ankstesnio jo vertinimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, ir socialinio tyrimo išvadoje, ir teismo konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau yra teistas) bei gyvenimo stilius ir draugai (nuteistasis yra susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje).Materialų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą sudaro ir pagrįstas manymas ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju išvadai, kad lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos R. A. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ir jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.Apibendrinus visa kas išdėstyta, įvertinus skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, atsižvelgiant į nuteistojo pastangas taisytis ir norą tinkamai elgtis visuomenėje, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu pagal BVK 157 str. 3 d. Aukštesnysis teismas sutinka su padarytomis pagrįstomis išvadomis, jog pažanga mažinant nusikalstamą elgesį nėra itin akivaizdi ir motyvuota.Nors skunde nuteistasis teigia, kad yra įsitikinęs, jog skundžiama nutartis prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatoms, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistojo nurodomos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Taip pat skunde nuteistasis nurodo eilę jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jo siekius būti doru ir pozityviu piliečiu, motyvaciją dirbti, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, tačiau atsižvelgus į bylos duomenis, elgesį atliekant paskirtą bausmę pataisos namuose, teismas daro išvadą, jog nepakanka duomenų, kad būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas nei priėmė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas. Skundo argumentai, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, naudojo bendras frazes, kurios yra formalios ir subjektyvios, yra nepagrįsti, su jais aukštesnysis teismas nesutinka, nes apylinkės teismas tinkamai įvertino ir patikrino Komisijos nutarimo teisėtumą bei faktines aplinkybes nagrinėtinos bylos kontekste. Pažymima, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Išanalizavus bylą konstatuojama, jog atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nerijus MeilutisViktoras PreikšasGytis Večerskas