- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 1K-437-495-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Pranytė-Zalieckienė
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria įtariamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-05-07 iki 2012-06-07,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. įtariamas tuo, kad jis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą ir pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su T. A. ir G. L., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą 2012-04-19 13.15 val. iš UAB (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), apgaule, pateikę K. R. vardu išduotą galimai suklastotą LR piliečio pasą, išnuomojo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 000 Lt vertės, kurio pasibaigus nuomos sutarčiai negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - automobilį VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 000 Lt vertės.
Šiais savo veiksmais A. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Be to, A. K. įtariamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su T. A. ir G. L., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą 2012-04-26 13.00 val. iš UAB (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), apgaule, pateikę K. R. vardu išduotą galimai suklastotą LR piliečio pasą, išnuomojo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 35 000 Lt vertės, kurio pasibaigus nuomos sutarčiai negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 35 000 Lt vertės.
Šiais savo veiksmais A. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Be to, A. K. įtariamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su T. A. ir G. L., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą 2012-04-30 apie 16.00 val. iš UAB (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), apgaule, pateikę K. R. vardu išduotą galimai suklastotą LR piliečio pasą, pasikėsino išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį OPEL VIVARO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 83 000 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi darbuotojui sukėlė įtarimą pateikti dokumentai, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą.
Šiais savo veiksmais A. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.
A. K. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2012-05-07 7.35 val. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi įtariamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2012-05-07 iki 2012-06-07.
Šalies argumentai
Įtariamasis skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą.
Įtariamojo teigimu, jam pareikštas įtarimas yra objektyviai nepagrįstas, teismas nepagrįstai nustatė, kad jis padarė nusikaltimą numatytą BK 182 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepateikta objektyvių įrodymų, kad jis buvo nusikaltimo vietoje nusikaltimo padarymo metu. Nepateikiant pagrįstų motyvų, įrodymų yra suvaržytos jo teisės į tinkamą procesą, pažeidžiamos griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo taikymas taisyklės. Suėmimo paskyrimo klausimą nagrinėjęs teismas tinkamai nepasisakė dėl BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatytų suėmimo pagrindų, be to privalėjo atsižvelgti ir į kriterijus, kurių laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikoje.
Įtariamojo nuomone, parenkant jam kardomąją priemonę nebuvo tinkamai atsižvelgta į jo sveikatos būklę. Įtariamasis nurodo, jog jis iki 2012 m. gegužės 10 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje be gydymui reikalingų vaistų ir tik minėtą dieną pablogėjus sveikatai buvo paguldytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Jis prieš kelis mėnesius yra patyręs insultą, dėl ko jam yra būtina papildoma priežiūra ir specialus rėžimas, taip pat jis serga nepagydomomis ligomis - cukriniu diabetu I, prepoliferine diabetine retinopatija, diabetine neuropatija, abiejų akių pseudofakija, lėtiniu pielonefritu, lėtiniu inkstų funkciniu nepakankamumu II, lėtine inkstų liga stadija III, hemoraginiu insultu, simptomine hipertenzija, paranoidine šizofrenija, dėl to jam pastoviai yra reikalingi vaistai, specialus poilsio ir maisto rėžimas. Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime nėra galimybės suteikti reikalingas poilsio, maisto ir gydymosi sąlygas. Be to, nepagrįstai neatsižvelgta į faktą, jog įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius ryšius su drauge, mama.
Įtariamasis nurodo, jog sprendžiant klausimą, ar suėmimo laikas buvo protingas, ar ne, būtina vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose suformuluotais kriterijais. Šiuo atveju 2012 m. gegužės 8 d. suėmimas yra skiriamas nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. birželio 7 d., sumoje 32 d. Įtariamasis atkreipia dėmesį į tai, jog jis sulaikytas buvo 2012 m. gegužės 7 d., todėl galima pagrįstai teigti, jog gegužės 8 d. skirdamas suėmimą nuo 7 dienos, teismas nesivadovavo įstatymais.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius išaiškinimus. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas; žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų - precedentų. Dėl to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai, jų nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, apibendrinanti teismų praktiką tam tikros kategorijos bylose, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama per kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtas precedentines nutartis. Taigi, įtariamojo įsitikinimu, teismas neturėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nuostatas.
Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kodėl teismas skiria pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Teismas aplinkybes susijusias su įtariamuoju vertino neobjektyviai, neatsižvelgė į tai, jog jis yra antros grupės invalidas, kad vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama invalidumo pensija ir artimųjų parama. Apelianto nuomone, tai, kad jis sunkiai serga, dėl ko jam yra nustatytas tik dalinis darbingumas, leidžia pagrįstai pateisinti tai, jog jis nedirba ir kartu paneigti teismo daromą išvadą, jog jis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, daryti naujus nusikaltimus. Faktas, kad jis nuo 2012 m. gegužės 10 d. gydosi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bei kad jo išgyvenimui kiekvieną dieną būtina vartoti receptinius vaistus, paneigia aplinkybę, kad jis slėpsis, darys naujas nusikalstamas veikas.
Įtariamojo nuomone, kritiškai vertinamas teismo argumentas, jog „Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta nenustatyta, įtariamasis naudojosi suklastotais dokumentais. Tokios aplinkybės rodo, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali trukdyti nustatyti tiesą byloje”. Apelianto teigimu, nėra nustatyta, kad jis naudojosi suklastotais dokumentais, atvirkščiai teigiama, jog „pateikę K. R. vardu išduotą galimai suklastotą LR piliečio pasą”. Tai, kad žodis „pateikę” vartojamas daugiskaita, leidžia teigti, jog teismui nėra žinoma, kas tiksliai pateikė galimai suklastotą dokumentą. Aplinkybė, jog teismas skundžiamos nutarties 1 psl. nustatė, jog LR piliečio pasas yra galimai suklastotas, o jau 2 nutarties psl. nepagrįstai konstatuojamas faktas, jog „ ... įtariamasis naudojosi suklastotais dokumentais. Tokios aplinkybės rodo, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali trukdyti nustatyti tiesą byloje. Esant šiems pagrindams A. K. skirtina kardomoji priemonė suėmimas”, leidžia teigti, kad teismas skirdamas kardomąją priemonę - suėmimą nebuvo objektyvus. Taip pat, nėra atsižvelgiama į faktą, kad „2012 m. balandžio 30 d. apie 16:00 val. ... nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi darbuotojui sukėlė įtarimą pateikti dokumentai”. Iš pacituoto teiginio matyti, jog jis nebuvo sulaikytas 2012-04-30. Taip pat, nėra aišku, ar iš vis jis tą dieną ir kitomis dienomis buvo nusikaltimo vietose - Vilniuje. Įtariamasis skunde pabrėžia, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė nors ir turinti esminės reikšmės nebuvo vertinama ir nustatinėjama. Taigi, nesant nustatytiems asmenims, kas konkrečiai pateikė galimai suklastotą dokumentą, negalima teigti, jog tai darė jis. Taip pat, nesant įrodymų, negalima konstatuoti, kad dokumentas yra suklastotas. Šiuo atveju galimai aplinkybė, jog jis yra anksčiau teistas leido nesivadovauti BPK, surinktais įrodymai ir nepagrįstai skirti suėmimą.
Sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą turėjo būti svarstoma švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybė. Taigi, skiriant kardomąją priemonę suėmimą nebuvo laikytasi visų kriterijų, nustatytų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir nacionalinių teismų praktikoje, bei teisės normų, reglamentuojančių tiek įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tiek kardomosios priemonės - suėmimą skyrimą.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Įtariamojo gynėjo skundas atmestinas.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, jog įtariamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokia išvada daroma remiantis medžiagoje esančiais faktiniais duomenimis užfiksuotais kito įtariamojo apklausų protokoluose, kratų protokoluose, abonentinių numerių išklotinėse, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įtariamojo kaltės klausimas šioje baudžiamosios bylos stadijoje nesprendžiamas – ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neanalizuojami ir teismas nevertina jų pakankamumo kaltei pagrįsti.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. numatytu pagrindu, t.y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, ir esant BPK 122 str. 7 d. ir 8 d. numatytoms sąlygoms.
Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. išvardintų aplinkybių (įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes) visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
A. K. yra įtariamas trijų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu, kurios pagal BK 11 str. 5 d. nuostatas yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas už įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., padarymą numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nors įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau nėra vedęs, nors paties įtariamojo teigimu palaiko glaudžius ryšius su drauge, mama, tačiau teismo vertinimu, tai nėra tie tvirti socialiniai ryšiai, kurie jį sulaikytų nuo galimybės bėgti (slėptis). Be to, įtariamasis praeityje ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad įtariamasis, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie įtariamojo sveikatos būklę, tačiau jie nepatvirtina aplinkybės, jog dėl sveikatos būklė jam negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė ir jis negali būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje; ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis įtariamasis yra gydytas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje ((duomenys neskelbtini)), jam yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija, tačiau medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad jam būtų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, dėl šios ligos jis būtų pavojingas visuomenei ir jį būtina laikyti specialioje įstaigoje. Be to, kaip matyti iš medžiagoje esančio Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-08 nuosprendžio, 2007-11-06 – 12-06 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizofrenija, remisija, kuris netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir jų valdyti), turi legalų pragyvenimo šaltinį – gauna netekto darbingumo pensiją, nagrinėjamu atveju negali paneigti aukščiau nurodytų aplinkybių visumos bei aptariamo suėmimo taikymo pagrindo arba būti pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimui.
Pagrįstai, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo teisėjas įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą paskyrė ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Pažymėtina tai, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. pareikšti įtarimai dėl trijų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d. (du nusikaltimai), 22 str. 1 d. 182 str. 2 d., kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, kaip aukščiau jau buvo minėta, įtariamasis praeityje ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu A. K. yra įtariamas, nėra atsitiktinės, iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos, padarytos veikiant bendrininkų grupėje.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo šiuo atveju įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą paskirti BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, jei byloje yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta galimai apgaule įgyto automobilio Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) buvimo vieta, įtariamasis galimai naudojosi suklastotais dokumentais, nėra tos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog įtariamasis, būdamas laivėje, gali trukdyti procesui, byloje nėra, todėl šis kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas šalintinas.
Kita vertus, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, jog kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui pakanka nustatyti bent vieną iš BPK 122 str. 1 d. numatytų alternatyvių pagrindų, apeliacinės instancijos teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo įtariamojo A. K. atžvilgiu šiuo metu būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. A. K. skirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Aukštesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįžvelgia nei LR Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatų pažeidimų.
Nepagrįsti yra įtariamojo skundo argumentai, susiję su kardomosios priemonės - suėmimo termino nustatymu skundžiamoje nutartyje. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo 23 punkte išaiškinta, jog BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse nustatyti suėmimo terminai turi būti skiriami arba pratęsiami tam tikram laikui (dienoms, mėnesiams), bet ne iki tam tikros dienos. Pagal BPK 100 straipsnio 3 dalies nuostatas mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinio mėnesio atitinkamą dieną. Jeigu paskutinis mėnuo atitinkamos dienos neturi, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. Pagal minėto straipsnio 5 dalies nuostatas sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento. Tuo tarpu pagal BPK 140 straipsnio 9 dalies nuostatas laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama nutartimi įtariamajam paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, nuo 2012-05-07 iki 2012-06-07, aukščiau išdėstytų Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų nepažeidė.
Nepagrįsti yra ir įtariamojo skundo argumentai, jog apylinkės teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo jam klausimą, nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinimus. Kaip teisingai skunde pažymėjo pats įtariamasis, Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas; žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų - precedentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai parengti ir priimti būtent apibendrinus teismų praktiką tam tikros kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimų rekomendacinis pobūdis nėra pagrindas neatsižvelgti į juose išdėstytas teismų praktikos formuojamas nuostatas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo A. K. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.