Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės atstovei – advokatei J. M. – G., atsakovui O. G. (O. G.), institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., vertėjai V. Ž., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui O. G. (O. G.), institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, pristatė tik rašytinius duomenis, turinčius reikšmės šalių ginčo išsprendimui, kurie teismo buvo priimti.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovės poelgis išvykti į Rusiją jam yra nepaaiškinamas, kodėl ji tiek laiko negrįžta atsakovas irgi nesupranta. Nenori skirtis su žmona, vieninteliai tai patvirtinantys duomenys galėtų būti tik programos „Skype“ įrašai, kurių teismui neteiks nes jie yra labai asmeniški. Pripažįsta, kad gyvenant kartu tarp sutuoktinių kildavo ginčai, tačiau nesutinka su ieškovės ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis dėl fizinio, psichologinio smurto naudojimo prieš ją bei alkoholio vartojimo. Paaiškino, kad niekada nebuvo kviesta policija, jo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nepradėti. Dėl vaikų gyvenamosios vietos su mama nustatymo sutinka. Nurodė, kad jo nuomone kiekvienam vaikui išlaikymui užtektų po 100,00 Eur, tačiau su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu iš esmės sutinka. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), mokamas atlyginimas apie 500,00 Eur, nors gaunamo atlygio dydis priklauso nuo atliekamo darbo ar nėra prastovų, fiksuotas dydis – minimali mėnesinė alga. Turi nekilnojamojo turto. Transporto priemonių neturi. Finansinių įsipareigojimų banko įstaigoms neturi. Pripažįsta, kad vaikai turi sveikatos problemų. Nurodė, kad nesutinka ir su prašomu priteisti įsiskolinimu ir jo dydžiu. Pabrėžė, kad ieškovės sesers vardu buvo pervesti pinigai, kaip išlaikymas, be to jos sesers sutuoktinis buvo nuvykęs į Rusiją ir 2015-09-27 ieškovei vaikų išlaikymui perdavė dar 200,00 Eur, paskui mokėjo išlaikymą lapkričio, gruodžio mėnesiais, pavedimais.

Liudytojas A. M. (A. M.) paaiškino, kad 2015 m. gegužės 28 d. pas juos atėjo M., kuri pasidžiaugė, kad vaikai sėkmingai baigė mokyklą ir šia proga jie vyksta atostogų. Tuo metu ieškovei perdavė 300,00 Eur, skirtus atostogoms, pramogoms ir pan. Šiuos pinigus vyras davė savo noru kaip dovaną nuo savo šeimos. Viešnagės Rusijoje metu, 2015-09-21, vyras antrą kartą ieškovei davė 400,00 Eur dydžio sumą, tik šį kartą 200,00 Eur atsakovo prašymu, likusius 200,00 Eur – M. šeimos vardu, šį faktą jis ieškovei nurodė ir ji tai suprato. Pažymėjo, kad atsakovas prašė perduoti pinigus vaikų poreikiams tenkinti. Nurodė, kad ieškovė su vaikais Rusijoje gyvena motinai priklausančiame bute.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. S. paaiškino, jog su ieškovės prašymu dėl 175,00 Eur dydžio išlaikymo vaikams priteisimo sutinka, ginčas dėl jo dydžio nekyla. Klausimą dėl įsiskolinimo dydžio už vaikų išlaikymą, palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Šalys turi nepilnametį sūnų N. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrą D. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11, 12). Santuokos metu dalintino registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto šalys neįsigijo (b.l. 13, 14, 69-71). Šalys kreditorių neturi.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui nurodė, kad norėtų santuoką išsaugoti ir prašė teismo skirti terminą susitaikymui. M. G. teismui pateikė rašytinius 2016-02-25 paaiškinimus, kuriuose pabrėžė, kad nesutinka su termino susitaikymui skyrimu, prašė santuoką nutraukti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys nuo 2015 m. gegužės mėnesio pabaigos gyvena atskirai (skyriumi), atsakovas nenurodė teismui kokių realių veiksmų imtųsi siekdamas išsaugoti šeimą, nenurodė, kodėl nesiėmė jokių veiksmų iki bylos nagrinėjimo iš esmės, nors tam turėjo daugiau nei puse metų, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė nesutinka taikytis, daro pagrįstą išvadą, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu ir termino susitaikymui nenustato (CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams numato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. Ieškovė ieškinyje, tiek jos atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog santuoka iš esmės iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje, t. y. ieškovės teigimu atsakovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį bei fizinį smurtą, vartodavo alkoholį, nuolat jai priekaištaudavo dėl užimamų pareigų, todėl neapsikentusi tokio elgesio ji paliko sutuoktinį ir išvyko į Rusijos Federaciją pas savo tėvus, tačiau įvertinus tai, jog ieškovė neturi jokių įrodymų patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes prašė santuoką nutraukti esant abiejų sutuoktinių kaltei. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jam tokios išvykimo priežastys yra nesuprantamos, jis skirtis su ieškove nenorėjo, tačiau sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės. Nei ieškovė, nei atsakovas teismui įrodymų patvirtinančių vienas kito kaltę ar jų nurodomas faktines aplinkybes dėl kito sutuoktinio kaltės nepateikė. Teismas pripažįsta, jog tiek ieškovė išvykdama į Rusiją nesistengė rasti bendro sutarimo su atsakovu, neieškojo būdų ir priemonių, kurios padėtų išlaikyti santuoką spręsti iškilusias problemas, tiek atsakovas, nesistengė aktyviais veiksmais susitaikyti su sutuoktine, išsaugoti šeimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta laikytina, kad abiejų sutuoktinių nesugebėjimas spręsti šeimoje kilusius nesklandumus, palaikyti vienam kitą, prisitaikyti prie situacijos, būti iki galo sąžiningiems vienas su kitu, netinkamas įstatyme numatytos pareigos būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti ir visapusiškai remti bei rūpintis šeima, lėmė šeimos iširimą, todėl laikytina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei registruotino kilnojamojo turto - transporto priemonių (b.l. 13, 14, 69-71). Ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalinimo byloje nėra.

Ginčo dėl nepilnamečių vaikų: dukros D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su mama M. G. nustatymo, byloje taip pat nėra, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų mama (Civilinio kodekso 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kad vaikas galėtų augti ir vystytis turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Ieškovė ir jos atstovė nurodė, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 350 Eur kiekvienam. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog sūnus N. G. turi sveikatos problemų, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), gydymui būtina skirti papildomai lėšų. Dukrai D. G. nustatyta (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos pažymos iš gydymo įstaigų patvirtinančios ieškovės nurodomas aplinkybes (b.l. 22, 23, 24, 25). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino šias aplinkybes, jog vaikai turi sveikatos problemų, tačiau paaiškino, kad jos yra išaugamos, taip pat nurodė, jog ieškovės nurodyta 350 Eur suma būtina kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra normali, visos išvardintos išlaidos yra būtinos, jis jų neginčijo. Teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodyta per mėnesį reikalinga išlaidų suma iš esmės atitinka vaikų amžių ir nėra aiškiai per didelė ar nepagrįsta, nes atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 225 Eur (b.l. 76, 77). Ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovas dirba, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur, pernai kada įmonė turėjo daug užsakymų gaudavo ir iki 800 Eur, jis yra sveikas darbingo amžiaus žmogus (b.l. 28, 29). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašo nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonių jo vardu nėra registruota (b.l. 69-71). Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti nepilnamečiams vaikams reikalingo dydžio išlaikymo.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, pagal kurią vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 350 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas pripažįsta, jog nepilnamečių vaikų N. G. ir D. G. išlaikymui ir jų minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga skirti apie 350 Eur kiekvienam, todėl iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 175 Eur periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečių vaikų N. G. ir D. G. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti ieškovei M. G..

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Teismas pažymi, kad ginčas byloje iš esmės kyla dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas už daugiau kaip tris metus iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2015-05-01, taip pat ieškovė nurodo, jog nuo 2015 m. gegužės 1 d. atsakovas nebegyvena kartu su šeima, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesius ir jį sudaro 2100 Eur.

Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu nesutiko. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Pasinaudodamas šia teismo suteikta teise, atsakovas prašė teismo apklausti liudytoju jo sesers vyrą A. M.. Šį prašymą teismas patenkino. Liudytojas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį, atostogų Rusijoje metu ieškovei M. G. atsakovo prašymu perdavė 200,00 Eur sumą, skirtą vaikams išlaikyti. Ieškovės atstovė su duotais parodymais nesutiko, nurodydama, kad liudytojas yra atsakovo sesers vyras, kuris turi suinteresuotumą nagrinėjama byla, todėl išlaikymo įsiskolinimo dydis neturėtų būti mažinamas. Teismas, vertindamas atsakovo, teismo posėdžio metu, duotus parodymu, liudytojo parodymus, kurie buvo nuoseklūs, atitiko atsakovo duotus paaiškinimus, byloje nustatytas kitas aplinkybes, pvz. apie ieškovės gyvenamąją vietą, adresą, taip pat ieškovės atstovei nepateikus pagrįstų įrodymų leidžiančių teismui manyti, jog liudytojas turi teisinį suinteresuotumą byla, daro išvadą, kad atsakovas perdavė vaikams skirtą 200,00 Eur dydžio sumą, kurią A. M. atidavė ieškovei. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog ieškovė pasiėmė vaikus ir kartus su jais išvyko į Rusiją pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), jie visą gegužį gyveno kartu ir išlaikymą jis šeimai teikė. Iš byloje pateiktos šalių dukters D. G. pase esančios Rusijos Federacijos vizos nustatyta, kad jai buvo išduota 90 dienų nuo (duomenys neskelbtini) galiojanti viza (b.l. 93). Taip pat Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog M. buvo pas juos svečiuose (duomenys neskelbtini), pasakė, kad rytoj išvažiuoja atostogauti pas tėvus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro labiau pagrįstą išvadą, jog šalys kartu nustojo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei su vaikais išvykus gyventi pas jos tėvus, nes dukrai neturint galiojančios vizos anksčiau išvykti į Rusiją ji negalėjo, todėl išlaikymo įsiskolinimas mažintinas 350 Eur suma (175 Eur × 2).

Atsakovas taip pat bylos nagrinėjimo metu nurodė ir pateikė teismui kvitą, jog 2015-06-15 jo prašymu L. G., jo mama, pervedė ieškovei 200 Eur išlaikymą vaikams. Iš byloje pateikto kvito nustatyta, kad pinigų siuntėjas yra L. G., o jų gavėjas yra E. K. N.. Pinigų siuntimo tikslas perlaidoje nėra nurodomas(b.l. 67). Ieškovė šių pinigų gavimo fakto nepripažįsta, ji nurodė, kad šie pinigai buvo skirti jos seseriai už pirktas prekes. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad šia perlaida buvo mokami pinigai skirti vaikų išlaikymui. Atsakovas taip pat prašė teismo ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą mažinti ir įvertinti jo teiktą išlaikymą vaikams 2015-11-23 ir 2015-12-29, 2016-01-18 bei 2016-02-15, viso 1375 Eur (b.l. 49, 65, 66, 73). Nustatyta, kad ieškinys teisme buvo gautas 2015-11-12, jis buvo priimtas ir 2015-11-24 nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur per mėnesį. Atsakovo nurodomos sumos yra sumokėtos jau teismui priėmus ieškinį ir priteisus laikiną išlaikymą, todėl jie negali būti laikomi išlaikymo mokėjimu iki ieškinio padavimo dienos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas ieškovės prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkina iš dalies ir prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis mažintinas 550,00 Eur ir priteistinas 1550,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė – K., atsakovui – G. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 str., 3.72 str. 1 d.).

Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), t. y. 605,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas, 48,00 Eur vertimo išlaidų, 31,00 Eur žyminio mokesčio, 6 Eur už pažymų išdavimą registruose, viso 690 Eur (CPK 79 straipsnis). Ieškovė savo prašymą pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį tenkinant iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi visi ieškinio reikalavimai teismo tenkinti, tik dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio reikalavimo dydis mažintinas 550,00 Eur, ieškovei priteistina 670,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo O. G.. Atsakovas nepateikė teismui savo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-24 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų yra laikinas materialinis išlaikymas vaikui (Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., Lietuvos Respublikos CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos CK 3.65 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2015-11-24 įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo O. G. (O. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei M. G. pavardę – K., atsakovui O. G. (O. G.) – G..

Nustatyti sūnaus N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – M. G., gimusia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo O. G. (O. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 175,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki Eur ir 00 ct) dydžio išlaikymą dukrai D. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo O. G. (O. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) po 175,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki Eur ir 00 ct) dydžio išlaikymą sūnui N. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti sūnaus N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motiną M. G., gimusią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš O. G. (O. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 1550,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt Eur ir 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo O. G. (O. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 670,00 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015-11-24 nutartimi, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.