Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai R. P., suinteresuoto asmens atstovei: I. M., neatvykus UAB „Maxima LT“ atstovui, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – VVTAT) ir trečiajam asmeniui nepareškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB “Maxima LT“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja pakartojo skundo motyvus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Skunde išdėstyti argumentai ir prašymas yra nepagrįsti ir atmestini.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017 m. sausio 5 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl UAB „Maxima LT“ vykdomos veiklos, kuriame pareiškėja nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. parduotuvėje, adresu Aido g. 8, Šiauliai, pirko prekę - kiaušinius „Favorit (M, rudi)“ ir nors tuo metu prekei buvo taikoma akcija, Pareiškėjai nuolaida pritaikyta nebuvo. Prašyme Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į prekybos centro darbuotojus ir dalis pinigų pareiškėjai buvo grąžinta, o kita dalis - pirkimo metu nuo pareiškėjos lojalumo kortelės („AČIŪ“) nuskaityti pinigai (0,65 Eur) Pareiškėjai grąžinti nebuvo.

Atsižvelgiant į Pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, į tai, kad ginčo vertė yra mažesnė negu 10 Eur bei siekiant nustatyti, ar tarp Pareiškėjos ir UAB „Maxima LT“ kilęs ginčas ir jo sprendimas gali turėti reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir ar yra kitų svarbių aplinkybių, Tarnybos Šiaulių skyrius 2017 m. sausio 11 d. raštu Nr. 4Š-64 kreipėsi į UAB „Maxima LT“. Apie minimą kreipimąsi Tarnybos Šiaulių apskrities skyrius taip pat informavo ir pareiškėją 2017 m. sausio 11 d. raštu Nr. 4Š-63. Gavus UAB „Maxima LT“ paaiškinimus bei juos išsamiai įvertinus, buvo padaryta išvada, kad šiuo individualiu atveju nebuvo duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Maxima LT“ kilęs ginčas dėl 0,65 Eur grąžinimo, turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ar yra kokių kitų svarbių aplinkybių. Tarnybos Šiaulių apskrities skyrius 2017 m. sausio 27 d. raštu Nr. 4Š-137 informavo pareiškėją apie gautą UAB „Maxima LT“ atsakymą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju tarp pareiškėjos ir UAB „Maxima LT“ kilusio ginčo vertė mažesnė negu 10 Eur, nenustačius aplinkybių, kad kilęs ginčas galėtų turėti reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių, Tarnybos Šiaulių apskrities skyrius minimame rašte pareiškėjai nurodė, kad vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 8 punktu ir Taisyklių 9.8 punktu, atsisako nagrinėti tarp pareiškėjos ir UAB „Maxima LT“ kilusį ginčą. Sprendimas atsisakyti nagrinėti ginčą buvo priimtas motyvuotai, išsamiai įvertinus visas tam reikšmingas aplinkybes, Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad VVTAT 2017 m. sausio 4 d. gavo pareiškėjos skundą dėl UAB „Maxima LT“ vykdomos veiklos, kuriame nurodė, kad buvo pažeistos jos teisės, t. y. apsipirkimo metu prekei nebuvo pritaikyta skelbiama nuolaida, nuo AČIŪ kortelės sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai, o prekės gražinimo metu, kasininkė visų pinigų negrąžino. Pareiškėja nurodo, kad VVTAT prašė išsiaiškinti visus, pareiškėjos atžvilgiu padarytus UAB „Maxima LT“ pažeidimus, tačiau VVTAT pradėję tyrimą, po kurio laiko priėmė sprendimą jį nutraukti. Pareiškėjos nuomone tyrimas buvo neišsamus. Pareiškėja teismo prašė panaikinti Tarnybos Šiaulių apskrities skyriaus 2017 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 4Š-137 ir įpareigoti atlikti tyrimą iš naujo.

Atsakovas pateiktame atsiliepime, nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundo motyvais, nes sprendimą priėmė ištyręs visas aplinkybes, įvertinęs įstatyme numatytą ginčą bei jo vertės sumą, 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 4Š-137 nutraukė ginčo nagrinėjimą vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, ir laiko, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas (31-33 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl VVTAT priimto sprendimo nutraukti pareiškėjos ir pardavėjo skundo nagrinėjimą iš esmės teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir kiti teisės aktai.

Vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis, vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją, vartotojų švietimą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų santykius, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką ir atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus reglamentuoja Įstatymas, kuriame numatyta, jog vartotojai, be kita ko, turi teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą.

Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą; vartotojas turi teisę savo teises ginti ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais.

Vadovaujantis vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, spręsdama vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka, iš esmės yra nagrinėjamas turtinės žalos atlyginimo klausimus bei su tuo susijusių kitų panašaus pobūdžio vartotojų reikalavimų pagrįstumas.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinama vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos, šiuo atveju VVTAT, teisė atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą tuo atveju, jeigu ginčo suma yra mažesnė negu 10 Eur, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti ginčą turi būti motyvuotas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 „Dėl Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių (toliau - Taisyklės) 9.8 punkte. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjami ginčai, kurių vertė yra ne mažesnė negu 10 Eur, o kai ginčo vertė mažesnė, toks ginčas nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu jis turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ar yra kitų svarbių aplinkybių. Tokiu būdu, ginčo vertei esant mažesnei negu 10 Eur, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija tik įsitikinusi, kad nėra aukščiau minimų aplinkybių, atsisako nagrinėti vartojimo ginčą.

VVTAT vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, bei siekdama apginti vartotojus ir jų pažeistas teises, Tarnyba, gavusi vartotojo skundą, turi tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius vartojimo teisinius santykius. Tokiai kvalifikacijai atlikti reikalingi dokumentai, ne tik pagrindžiantys vartojimo santykių egzistavimą.

Iš teismui pateikto skundo bei prie jo esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja siekdama apginti pažeistą interesą kreipėsi į VVTAT. VVTAT priėmusi pareiškėjos skundą ėmėsi pirminių veiksmų: kreipėsi į UAB „Maxima LT“ dėl išsakytų pareiškėjos pažeidimų, bei informavo pareiškėją apie tyrimo eigą. VVTAT surinkusi duomenis ir nustačiusi, jog ginčas kilęs dėl mažesnės nei 10 Eur vertės sumos, neturi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir nėra kitų svarbių aplinkybių, pareiškėjos skundo nagrinėjimą nutraukė. VVTAT priimant sprendimą dėl skundo procedūros nagrinėjimo nutraukimo, vadovavosi įstatyme įtvirtinta nuostata, o būtent 23³ straipsnio 1 dalies 8 punktu, t.y. teisė atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą tuo atveju, jeigu ginčo suma yra mažesnė negu 10 Eur, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nepateikė, o bylos nagrinėjimo metu nenustatytos svarbios aplinkybės, iš kurių turinio ir juose esančių duomenų būtų galima daryti išvadą, kad nagrinėjant ginčą būtų formuojama nauja vartotojų teisių apsaugos praktika, daro išvadą, kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pradėti išsamų tyrimą dėl pareiškėjos 2017 m. sausio 4 d. skunde nurodytos pretenzijos dėl grąžintinos UAB „Maxima LT“ pinigų sumos pareiškėjai.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad Sprendimas savo turiniu ir forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pakartotinai pareiškėjos 2017 m. sausio 5 d. skundą iš esmės yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu, todėl atmetus šį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismą.