- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- BIK-474/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26676-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Tomas Šeškauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkės), Algimanto Valantino ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 21 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Prokuroras prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka bei neatsakė į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus. Skunde nurodoma, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas R. M. dėl nusikalstamos veikos prisipažino ne savanoriškai, o verčiamas byloje surinktų įrodymų, siekė nuslėpti, kad nepilnametis nukentėjusysis jo individualioje įmonėje dirbo nelegaliai. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad R. M. su nukentėjusiuoju būtų susitaręs dėl žalos atlyginimo, o ir R. M. finansinė padėtis yra sunki, kas sudaro pagrindą abejoti jo galimybėmis atlyginti žalą. Kasatorius taip pat ginčija teismų išvadas dėl to, kad manytina, jog R. M. ateityje nedarys nusikalstamų veikų, nes tokią išvadą paneigia tiek ankstesni, nors ir išnykę, R. M. teistumai bei jo padarytos veikos pobūdis. Prokuroras taip pat nesutinka su tuo, kad R. M. sutuoktinė gali būti laikoma tinkama laiduotoja, nes ji žinojo, kad jos vyras leidžia dirbti nepilnamečiam, tinkamos kvalifikacijos neturinčiam nukentėjusiajam, tačiau tokius R. M. veiksmus toleravo. Analogiški argumentai buvo nurodyti ir prokuroro apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai atsakė į prokuratūros apeliacinio skundo argumentus dėl atskirų aplinkybių vertinimo ir konstatavo, kad nors R. M. iš pradžių ir siekė nuslėpti įvykio aplinkybes, tačiau vėliau jo elgesys pasikeitė ir jis pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga, gailėjosi, siūlė pagalbą nukentėjusiajam, atsiprašė (nutarties 9 punktas). Šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir formuojant teismo įsitikinimą dėl to, ar yra pagrindas manyti, kad ateityje R. M. nedarys nusikalstamų veikų (nutarties 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat išsamiai pagrindė savo išvadas dėl to, kad R. M. iš tiesų yra pasirengęs atlyginti padarytą žalą (ir dalį jos atlygino) (nutarties 10-11 punktai). Laiduotojos, R. M. sutuoktinės tinkamumas būti laiduotoja įvertintas išsamiai, atsižvelgiant į laiduotojos ir R. M. tarpusavio santykių trukmę bei laiduotojos parodymus teisme (nutarties 14 punktas). Taigi, kasaciniame skunde pakartojami identiški argumentai, kurie buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde. Iš esmės jokių kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl netinkamo BK 40 straipsnio taikymo prokuroro kasaciniame skunde nepateikiama, o netinkamas šios BK Bendrosios dalies normos taikymas grindžiamas prokuroro dar kartą kartojama nuomone dėl R. M. asmenybės ir jo elgesio po neatsargaus nusikaltimo padarymo. Pažymėtina, kad tik tokie teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Donato Skrebiškio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.