Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Aplinkos apsaugos departamento teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui U. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. U. skundą dėl 2025 m. sausio 9 d. Aplinkos apsaugos departamento teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas 2024 m. rugpjūčio 1 d. surašė pareiškėjui P. U. (toliau – pareiškėjas) administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Į šį administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriame P. U. iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. siūloma sumokėti 300 Eur baudą ir skiriamas specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 11 mėnesių, nurodant šią teisę patvirtinančius dokumentus grąžinti atitinkamai institucijai iki aukščiau nurodytos datos. 2024 m. rugpjūčio 21 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo P. U. už minėtą administracinį nusižengimą paskyrė 11 mėnesių teisės medžioti atėmimą. 2024 m. rugsėjo 16 d. tas pats pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo panaikino 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

2. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Minėta nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 20 d.

3. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą Institucijai dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini))) atnaujinimo paaiškėjus naujų aplinkybių. 2025 m. sausio 9 d. Institucija priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Pareiškėjas su priimtu nutarimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

3.1. Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir klaidingai nustatytas galimai padarytas ANK 290 str. 4 d. pažeidimas, dėl aplinkybių kurios pareigūnui rašančiam protokolą buvo nežinomos. Pažeidimas buvo grindžiamas iš esmės tik pačio pažeidėjo formaliu prisipažinimu, nuodugniai nepatikrinus kitų įrodymų ir faktinių aplinkybių. 2024-07-31 dieną pareiškėjas nebuvo medžioklėje ir šios dienos 12 val. negalėjo fiziškai jam priklausančiu graižtviniu ginklu "(duomenys neskelbtini)", Nr. (duomenys neskelbtini), neįdėtu į dėklą medžiotojų klubo "(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) paleisti vieną šūvį į taikinį. 2024-07-31 10 val. pareiškėjas nepirko šovinių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nes fiziškai šioje parduotuvėje tą dieną nebuvo ir parduotuvės tvarkomoje šaudmenų pardavimo dokumentacijoje nėra fiksuotas šaudmenų pardavimas pareiškėjui. Pastaroji aplinkybė aplinkos apsaugos pareigūnams nebuvo žinoma, nes ši informacija buvo patikrinta vėliau gautais duomenis iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ administracija raštiškai patvirtino, kad pareiškėjas šaudmenų nepirko, o paskutini kartą šaudmenis pirko 2024-06-21 dieną įsigydamas 40 vnt. šaudmenų „(duomenys neskelbtini)“. Oficialus pateiktas atsakymas pridedamas prie šio skundo.

3.2. Ūkininko R. R. ūkio savininko pateikti duomenys patvirtina, kad 2024-07-31 P. U. dirbo ūkyje nustatytus darbus nuo 8 val. iki 17 val. Ūkininko R. R. ūkio darbuotojas - traktorininkas R. R., patvirtino 2024-07-31 aplinkybes dėl pareiškėjo darbo dienos ūkininko ūkyje. Iš nustatytų objektyvių duomenų matosi, kad šaudmenis P. U. įsigijo 2024-06-21 o teisėtoje medžioklėje dalyvavo 2024-07-02, tai patvirtina jo pateiktas į administracinių nusižengimų bylą medžioklės lapas, kuriame užfiksuotas įrašas apie medžioklę šią dieną. O 2024-07-31 12 val. medžioklėje P. U. nebuvo ir fiziškai būti negalėjo, nes dirbo Ūkininko R. R. ūkyje visą darbo dieną.

3.3. Taip pat tai patvirtino pats pareiškėjas 2024-09-23 raštiškame paaiškinime. Faktinio aplinkos apsaugos pareigūnų patikrinimo metu atlikto 2024-08-01 pareiškėjas negalėjo tiksliai ir detaliai paaiškinti vieno šovinio panaudojimo aplinkybių, dėl priežasčių nurodytų jo raštiškame paaiškinime 2024-09-23, tik vėliau jis surinko neginčijamus įrodymus, kad 2024-07-31 jis negalėjo padaryti pažeidimo.

3.4. Duomenis dėl klaidingai nustatyto galimo ANK 290 str. 4 d. pažeidimo ir dėl priešingų nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtina liudininkų R. R., R. R. ir pareiškėjo pateikti paaiškinimai, dokumentai patvirtinantys R. R. ir pareiškėjo darbo santykius su Ūkininko R. R. ūkiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pateikta raštiška medžiaga. Pareigūnas nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nežinodamas visų aplinkybių, nesilaikė ANK 617 str. t. y. neteisingai nustatė aplinkybes dėl administracinio nusižengimo padarymo, nes rėmėsi klaidingais duomenimis ir tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens prisipažinimu, pateiktu neleidžiant tinkamai išsiaiškinti ir paaiškinti reikalaujamas nurodyti aplinkybes, nesiėmė visų įmanomų priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti veikos aplinkybes, kaip tai numato ANK 567 str.

3.5. Pareigūnas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtame nutarime daro išvadą, kad „iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad siekis atnaujinti administracinę teiseną yra susijęs su bandymu išvengti griežtos P. U. taikytos administracinio poveikio priemonės - teisės medžioti atėmimo, nurodant ir pateikiant naują versiją, jog galimai jis nepadarė administracinio nusižengimo, nes 2024-07-31 dirbo ūkyje ir pateikė tai patvirtinančius duomenis“. Vienintelis argumentas, kuriuo pareigūnas grindžia šį teiginį yra vėl gi išvada arba tiksliau prielaida - „P. U. pateikti duomenys, darbdavio ir kitų dirbančių asmenų paaiškinimai kelia pagrįstas abejones, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi, todėl vertintini kritiškai; kaip neatitinkantys faktines bylos aplinkybes, prieštaraujantys objektyviems byloje surinktiems duomenims. Be to, neatmetama galimybė, jog P. U. galėjo ir nebūti 2024-07-31 darbo vietoje, galėjo būti išvykęs pietauti ar kitu tikslu, nepranešęs darbdaviui, po to grįžti ir atlikti jam pavestą darbą. Esant šioms aplinkybėms, surinktų įrodymų visuma nepaneigia P. U. kaltės“.

3.6. Pareigūno išnagrinėjusio pareiškėjo prašymą nutarimas grindžiamas prielaidomis bei padarytomis išvadomis, kurios neparemtos objektyviais duomenimis. Visų pirmą pareigūnas atnaujinęs administracinio nusižengimo bylą galėjo įspėti apklausti pagal byloje esančias aplinkybes bei tiksliai išsiaiškinti faktines aplinkybes, o ne remtis spėjimais bei prielaidomis. Visų antra, paaiškinimus pateikę asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nes jie nėra patraukti administracinėn atsakomybėn, o administracinė poveikio priemonė pritaikyta pareiškėjui jiems nesukelia jokių teisių ar pareigų, todėl padaryta išvada, kad šie asmenys yra suinteresuoti, akivaizdžiai nepagrįsta. Atvirkščiai šie asmenys yra nesuinteresuoti bylos baigtimi bei gali nurodyti faktines aplinkybes reikšmingas bylai išspręsti.

3.7. Visų trečia, padaryta prielaida, kad pareiškėjas kuri laiką galėjo būti išvykęs iš darbo yra taip pat visiškai hipotetinė, nepagrista jokiais bylos duomenimis. Tokią daromą prielaidą paneigia ūkio darbininko R. R. pateiktas raštiškas paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad „periodą nuo 10 val. iki 12.30 val. buvome visi trise ūkio savininkas R. R., P. U. ir aš nuo 12 val. 30 min. iki 17 val. aš ir P. U. su dviem traktoriais tęsėme darbus kraudami ir veždami šiaudus iš laukų į daržine, visą ši laiką buvome šalia vienas kito ir kartu dirbome“. Būtent, R. R. nurodo, kad 2024-07-31 dieną laikotarpiu nuo 10 val. iki 17 val. pareiškėjas buvo visą laiką kartu su juo ir išvykęs nebuvo, šios aplinkybės paneigia pareiškėjui surašytame protokole nurodomą pažeidimo padarymo laiką, kuris protokole yra nurodomas - 2024-07-31 d. nuo 11 val. iki 12 val.

3.8. Visų ketvirta, 2025-01-09 nutarime pareigūnas nurodo, kad tiriant administracinio įsižengimo bylą buvo nustatyta, kad „P. U. nurodė, jog šovinius pirko 2024-07-31 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ <...> P. U. nurodė, kad trys šoviniai dėtuvėje, o vieną medžioklės plotų vienete iššovė į taikini <„> P. U. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje parodė vietą, kur buvo, kai šovė, ir parodė vietą, kur buvo taikinys, į kurį šovė. Taip pat P. U. parodė vietoje rastą tuščią tūtą „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo tos pačios firmos kaip ir tie šoviniai, kuriuos pirko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)““. Tačiau visos šios aplinkybės grindžiamos išimtinai paties galimo pažeidėjo prisipažinimu, o aplinkybė, kad P. U. 2024-07-31 pirko šovinius parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ yra akivaizdžiai neteisinga. Pareigūno priimtame 2025-01-09 nutarime niekaip nepaaiškinama aplinkybė, kad 2024-07-31 P. U. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, nes tai įrodoma gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad „Šaudmenų realizavimo žurnale 2024 liepos 31 dieną įrašo, kad P. U. įsigijo šovinius nėra. Tai reiškia, kad iš mūsų parduotuvės šovinių nepirko <„> paskutinį įrašą susijusi su P. U. radome 2024-06-21, įsigytas kiekis 40 vnt. <...> „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinę sandėlio programą konkrečios dienos pardavimus randame įrašą kuris atitinka su parduotu kalibru, bei kiekiu - (duomenys neskelbtini)“.

3.9. Šios faktinės aplinkybės nustatytos pakankamai tiksliai, t.y. P. U. 40 vnt. šovinių iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)" įsigijo 2024-06-21. Pagal byloje esantį medžioklės lapą medžioklėje jis buvo 2024-07-02. Todėl labai abejotina, kad 2024-06-21 įsigijęs šovinius P. U. dar laukė 2024-07-31 dienos, kad iššautų vieną šovinį, ir naujai įsigytų šovinių, kaip jis pats pirminiame 2024-08-01 savo paaiškinime nurodo - nusipirkau kitos firmos šovinių, kurių jis prieš tai nebuvo turėjęs. 2024-08-01 pirmą kartą duodant paaiškinimą pareiškėjas taip ir nenurodė kada jis pirko šovinius, kada jis atliko šūvį, o tik pareigūno pareikalautas prisipažįsta, kad „Į medžioklės lapą suteikiantį teisę medžioti tam medžioklės vienete (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ neįsirašiau per skubėjimą dėl to gailiuosi“ ir tai vienintelis įrodymas kuriuo buvo pagrįstas pažeidimo padarymo faktas.

3.10. Pažymėtina, kad pareigūnas jokių duomenų apie pažeidimo padarymo laiką, vietą ir kitas aplinkybes nesurinko, o rėmėsi išimtinai galimo pažeidėjo visiškai neinformatyviu prisipažinimu. Pareiškėjas iš tiesų patikrinimo vietoje pareigūnui nurodė, kad šovinius pirko vakar t. y. 2024-07-31 dieną, tačiau taip nurodė tiksliai neprisimindamas kurią dieną pirko šovinius ir nesureikšmindamas šio fakto, nes šoviniai buvo pirkti legaliai, o pareigūnas padarė išvadą, kad šovinius įsigijo 2024-07-31, vienas šovinys buvo panaudotas po įsigijimo, t.y. 2024-07-31, nes pats patikrinimas vyko 2024-08-01, tai yra iš karto sekančią dieną. Po šios išvados pareigūnas nurodė pareiškėjui prisipažinti ir taip išvengti didesnių nemalonumų, pareiškėjas taip ir padarė.

3.11. Visų penkta, 2025-01-09 nutarime nurodoma aplinkybė, kad šovinio tūtą „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas parodė vietoje (pažeidimo vietoje) rastą, neatitinka faktinių aplinkybių, nes šovinio tūtą pareiškėjas parodė pareigūnui iš karto po jo automobilio sustabdymo, atsakydamas į pareigūno klausimus, nes tūta buvo jo automobilyje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla naujintina, nes pažeidimas buvo grindžiamas tik paties pažeidėjo prisipažinimu, neatitinkančių faktinių aplinkybių, o vėliau paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos iki sprendimo skirti administracinę nuobaudą bei poveikio priemone įsiteisėjimo, kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas, t. y. 1) pareiškėjas šovinius pirko 2024-06-21 ir po šovinių pirkimo 2024-07-02 buvo teisėtoje medžioklėje, kurios metu iššovė vieną šovinį; 2) aplinkybes, kad pareiškėjas 2024-07-31 nepirko šovinių patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) centras 2024-09-10 išduota pažyma; 3) aplinkybes, kad 2024-07-31 pareiškėjas nebuvo medžioklėje patvirtina liudytojai pareiškėjo darbdavys ūkininkas R. R. ir ūkio darbininkas R. R.; 4) pareigūnai nesiėmė priemonių patikrinti faktinių aplinkybių ir ištirti bylą, o rėmėsi išimtinai pareiškėjo prisipažinimu, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 567 str., t.y. nesiimta visų įmanomų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės.

4. Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skunde teigiama, kad 2025-01-09 priimtame nutarime atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindžiamas vien prielaidomis, todėl laikytinas nepagrįstu. Institucija pasilieka prie 2025-01-09 nutarime išsakytų argumentų ir laikosi nuomonės, kad pareiškėjo pateiktos naujai paaiškėjusios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo pripažinti 2024-08-01 nurodymo neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2024-10-30 Tauragės apylinkės teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kažkodėl neskundė, leido jai įsiteisėti ir tik 2024-12-04 pateikė prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Prašyme išdėstytos naujai atsiradusios aplinkybės bei 2025-01-09 nutarimas priimtas tam įgalioto pareigūno, nepažeidžiant terminų, norminių aktų jam suteiktų įgaliojimų ribose bei atsižvelgiant į visas individualizavimą įtakojančias aplinkybes.

5. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad 2024-08-01 važiavo į laukus prasitepti kombaino ir pradėti javapjūtę. Su pareiškėjo automobiliu kartu važiavo ūkininkas R. R. ir dar vienas darbininkas D. N. Tada juos sustabdė Gamtos apsauga. Jie atliko patikrą, apribojo naudojimąsi telefonu. Sustabdė netoli lauko Gamtos apsauga, krata buvo intensyvi. Pareigūnai pamatė, kad pareiškėjo automobilyje yra medžioklinis ginklas. Tada visą automobilį išpurtė. Rado 60 šovinių mašinoje. Klausė, kodėl tiek daug šovinių ir pritrūko vieno šovinio. To šovinio tūtelę pareiškėjas turėjo automobilyje, tačiau spaudžiamas prisipažinti kur dėjo šovinį pasakė, kad iššovė tą šovinį. Liepė parodyti kur tą šovinį iššovė, ir vėl spaudžiamas prisipažinti pasakė, kad liepos 31 d. iššovė į taikinį. Su ginklu irgi tvarkoje buvo, tvarkingai ginklas buvo transportuojamas. Pareiškėjas su pareigūnais važiavo į iššauto šūvio vietą. Toje vietoje nebuvo taikinio. Po to, važiavo į ūkį, liepė parodyti nelegalias „lupyklas“. Jie turi klubo „lupyklą“, nelegaliai nieko nedaro. Ūkyje rado nelegalų tinklą, kurį pareiškėjas naudodavo savo tvenkiniuose, kai išleisdavo tvenkinį, žuviai išgriebti. Jis buvo neregistruotas. Surašė protokolą ir važiavo pas pareiškėją į namus, namuose nieko nerado. Tada supildė administracinius nusižengimus. Patikros metu bent 4 sykius paklausė Gamtos apsaugos specialistų kas jam gresia už šituos nusižengimus, ar bus teisė apribota medžioti. Gamtos apsaugos pareigūnai pasakė, kad bus skiriama bauda, o teisė medžioti nebus apribojama. Kadangi buvo javapjūtės metas, jam ne tas galvoje buvo. Prisipažino, viską ir pasirašė. Žmonai pasakė, kad apmokėtų baudą. Kitą dieną pareigūnai paskambino ir pasakė, kad atimama teisė medžioti. Jau bauda buvo sumokėta.

6. Paaiškėjo, kad šovinius pirko ne 2024 m. liepos 31 d. Turi dokumentą, kad šovinius pirko birželio 21 d. Automobilyje šautuvas buvo tvarkingai dėkle, buvo padėtas prie galinės sėdynės. Paaiškinimą rašė pats, kad šūvis buvo paleistas į taikinį. Negalėjo liepos 31 d. būti medžioklėje. Pareigūnų verčiamas ir spaudžiamas prisipažino. Morališkai spaudė. Vertė prisipažinti ir supildyti prisipažinimą. Pareigūnas diktavo. Pareiškėjas skubėjo į darbus, norėjo, kad kuo greičiau baigtųsi apklausa ir sutiko. Kai byla buvo nagrinėjama teisme turėjo advokatą. Nori atgauti medžiotojo pažymėjimą. Faktai byloje, kad negalėjo tą dieną būti medžioklėje ir prasišauti šautuvo, nes buvo darbe. 2024 m. liepos 31 d. ryte šėrė gyvulius, o vėliau turi „sunkvežimio šaibą“, kad vežė grūdus į sandėlį. Paskiau ruošė kombainą kūlimui, pabandė kulti, grūdai buvo drėgni, tada darbdavys juos nusprendė išsiųsti vežti šiaudų. Pareiškėjas medžioklėje nebuvo tą dieną. Supildyti dokumentai yra netikslūs. Šoviniai buvo pirkti birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) centre. Apklausos metu negalėjo pateikti tikslių duomenų, nes buvo uždrausta naudotis telefonu. Liepos 31 d. nebuvo iššautas šūvis, jis paskutinį sykį buvo medžioklėje liepos 2 d. Tiksliai negalėjo nusakyti aplinkybių, nes tiksliai neatsiminė, o telefonu neleido naudotis ir negalėjo pasitikrinti duomenų. Kai baigėsi darbai kreipėsi į advokatą ar įmanoma atkurti bylą. Palaiko skundą ir prašo atnaujinti procesą ir nutarimą panaikinti.

7. Kai pareigūnai tikrino, nežinojo kada įsigijo šovinių, neprisiminė. Šoviniai visiškai buvo pasibaigę, tai (duomenys neskelbtini) centre buvo nusipirkęs dvi dėžutes. Pirko dvi dėžutes, nes nauja markė šovinių buvo, prasišovimui reikia 3-4 šovinių. Išsiaiškino kada pirko šovinius, kai kreipėsi į advokatą. Pareigūnas S. tikrino kada pirko šovinius. Visi šoviniai yra registruojami. (Duomenys neskelbtini) centre galėjo pasitikrinti. Kitą dieną skambino ir sakė, kad pareiškėjas pamelavo kada pirko šovinius. Neatsiminė tikslios datos kada pirko šovinius. Pareiškėjas pasakė, kad „vakar“ įsigijo šovinius, pasakė iš impulso, kad vakar pirko šovinius. Tikrino dėžutes šovinių ir trūko 4 šovinių. 2 šoviniai buvo prie šautuvo dėkle, bet ne pačiame šautuve, o vieno ir trūko. Jis automobilyje durelėse turėjo tuščią gilzę ir ją parodė. Gilzė buvo nuo to šovinio. Kai pradėjo jį spausti ir pasakė, kad prasišovė medžioklės plotuose prie savo tvenkinių. Pasakė, kad vakar šovė, nes nežinojo tiksliai kada buvo medžioklėje.

8. Pareigūnas irgi nurodė netiksliai, kad tūtelę rado kur prasišovė šautuvą. Po šovinių įsigijimo pirmoje medžioklėje šovė į šerną, prašovė pro šerną. Liepos 2 d. buvo medžioklėje. Medžioklės lapas buvo užpildytas. Kitų šovinių neturėjo medžioklėje. 4 šovinius įsidėjo į dėklą vieną iššovė ir 3 liko. Neatsiminė kada buvo medžioklėje ir kada pirko šovinius, sakė, kad tiksliai neatsimena. Visas tūteles susirenka iš po medžioklės, draudžiama tūteles palikti gamtoje. Kitas pažeidimas būtų. Medžioklės klubo nariai patarė kreiptis advokatą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

9. Pareigūnai vertė parodyti kur šovė, vertė parodyti nelegalią „lupyklą“, jį nupaišė kaip brakonierių. Tik iš baimės viską sakė. Juto priespaudą. Be to norėjo kuo greičiau grįžti į darbą. Medžioklės bilietą nešė atiduoti, nes pareigūnai paskambino ir pasakė, kad atneštų. Pasirašė net neskaitęs ant protokolo. Baudą pasakė kokio dydžio. Buvo pats javapjūtės įkarštis ir pareiškėjui buvo labai sudėtinga pabėgti nuo darbų. Jų darbai priklauso nuo oro sąlygų. Negalėjo mesti darbo dėl savo pomėgio. Kai padirbo pagrindiniu darbus nusprendė atgauti medžioklės bilietą. Prioritetas yra darbas, o ne medžioklė.

10. Teismo posėdyje Institucijos atstovas U. R. prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Šovinių pirkimo datos paankstinimas neturi įtakos nusižengimo pobūdžiui, darbininkų parodymų dalis jau buvo gauta anksčiau, tuos parodymus nagrinėjo teismas. Kiti parodymai nėra esminiai. Pareiškėjas kaip suaugęs žmogus pasirašydamas protokolą nepaskaito ką pasirašo. Nutarime aiškiai parašyta ir mokėjimo terminas ir baudos suma, ir toliau skaitant, kad atimta teisė medžioti 11 mėn. Nešdamas bilietą jis žinojo, kad teisė atimta ir galėjo pradėti rinkti įrodymus. Pareiškėjas galėjo tą dieną nuvažiuoti padaryti šūvį ir neužpildyti medžioklės lapo. Neįtikėtina, kad suaugęs žmogus gali tiek prisimeluoti. Jo versija apie nepadarytą veiką išaiškėjo praėjus vos ne mėnesiui. Versija visiškai atmestina. Tą patvirtina ir teismo sprendimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad žmogus įvykdė nurodymą, sumokėjo ne tik baudą, atidavė institucijai savo medžioklės bilietą. Sąmoningai tą padarė, nieko neverčiamas ir mėnesį laiko niekur nesikreipė. Kažkieno įtakotas pradėjo rinkti įrodymus kažkokius. Naujų aplinkybių atsiradimas nėra pagrindas atnaujinti tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

11. Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktą, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pagrindą turi ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (ANK 659 straipsnis 1 dalies 1 punktas).

12. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje.

13. Vadovaujantis ANK 660 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Šis ANK 660 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šešių mėnesių terminas yra naikinamasis ir jį praleidus nėra numatyta jo atnaujinimo galimybė dėl svarbių priežasčių, kaip tai numatyta kitais atvejais, pavyzdžiui, praleidus terminą pateikti skundą dėl priimto procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje. Įstatyme įtvirtintas naikinamasis šešių mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuria sužinota ar turėjo būti sužinota apie aplinkybes sudarančias pagrindą atnaujinti procesą.

14. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuojama, kad jokių administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų nagrinėjamu atveju nėra, todėl Institucija pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

15. Pats pareiškėjas pripažino, kad jis gavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), pats kaip nurodo paprašė žmonos, kad ji sumokėtų jam paskirtą baudą, pats 2024 m. rugpjūčio 13 d. pristatė dokumentą institucijai, liudijantį teisę medžioti – medžiotojo bilietą medžioklės bilietą. Taigi laikytina, kad pareiškėjui visos aplinkybės susijusios tiek su baudos paskyrimu, tiek su administracinio poveikio priemone bei jos terminu, buvo gerai žinomos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuo pat pradžių žinojo apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, teikė paaiškinimus, pripažino padarytą nusižengimą, jo neginčijo ir tik pasibaigus administracinio nusižengimo teisenai ėmė ginčyti padarytą nusižengimą ir savo kaltės nebepripažinti. Pareiškėjas tokio savo pasyvaus elgesio aplinkybes iš dalies bando pagrįsti tuo, kad dirba pas ūkininką ir nagrinėjamu laikotarpiu vyko javapjūtė ir darbas jam svarbiau nei pomėgiai, tačiau teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko, tiek administracinio nurodymo įvykdymui, tiek pareikšti, kad su surašytu protokolu nesutinka. Iš administracinių nusižengimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo skundas dėl Institucijos priimto nutarimo gautas tik 2024 m. spalio 3 d. tai yra praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio nuo administracinio nurodymo įvykdymo.

16. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas teigia, jog tuo metu, kai buvo sustabdytas Institucijos pareigūno, jis negalėjo tiksliai prisiminti visų aplinkybių, tačiau sutiktina su Institucijos atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad abejotina, jog pareiškėjas galėjo visiškai priešingai nupasakoti nusižengimo padarymo aplinkybes susijusias tiek su šovinių įsigijimu, tiek su aplinkybėmis, kada tiksliai pareiškėjas šovė iš jam priklausančio medžioklinio ginklo. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas nepagrindė savo argumentų, kodėl jis nurodė, šovęs į taikinį konkrečią dieną, jei visgi teigia įvykio metu gerai neprisiminęs, kada šovė. Pareiškėjo versija, kad jis paskutinį kartą medžioklėje dalyvavo 2024 m. liepos 2 d., iš esmės patvirtina ir pareigūno 2024 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad pasiteiravus pareiškėjo apie tai, kada paskutinį kartą medžiojo šis atsakė, kad seniai. Be to, pats pareiškėjas pirminio paaiškinimo metu nurodė, kad jis ne medžiojo, o išbandė naujus įsigytus šovinius, šaudamas į taikinį. Taigi, šiuo atveju, esminės aplinkybės yra susijusios ne su faktu, kada pareiškėjas paskutinį kartą medžiojo, o apie tai, kad pareiškėjas medžioklės plotuose buvo su iš dėklo išimtu medžiokliniu šautuvu ir iš jo vieną kartą iššovė prieš tai nepadaręs įrašo Medžioklės lape, kaip to reikalaujama Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1. punkte.

17. Iš pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad šiam paklausus apie tai ar pareiškėjas padarė įrašą medžioklės lape, pareiškėjas pirmiausiai nurodė, kad padarė, tačiau paprašius pateikti medžioklės lapą, pareiškėjas vengė tai daryti, nurodydamas, kad lapas pas draugą, tačiau galiausiai pripažino, kad įrašo nepadarė. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis medžioklės lapas, iš kurio matyti, kad paskutinį kartą įrašas padarytas 2024 m. liepos 2 d. Pareigūnui paklausus, kodėl pareiškėjas nepadarė įrašo medžioklės lape, pareiškėjas atsakė, kad skubėjo. Tai iš dalies patvirtina, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo dieną galėjo skubėti dirbti ūkio darbus. Nors pareiškėjas nurodo, kad negalėjo prisiminti, kada pirko šovinius, tačiau ši aplinkybė nelaikytina esmine ir pareigūnas šiuo atveju neprivalėjo detaliai aiškintis, kada tiksliai pareiškėjas įsigijo šovinius. Be to, ši aplinkybė ne esminė, kadangi pareiškėjas nubaustas ne už šovinių įsigijimą konkrečią dieną ar jų laikymą, gabenimą, o už tai, kad medžioklinį ginklą laikė neįdėtą į dėklą medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir paleido vieną šūvį į taikinį prieš tai nepadaręs įrašo medžioklės lape.

18. Pareiškėjas nurodo, kad jo ginklas automobilyje buvo laikomas tvarkingai, tačiau dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nubaustas ne už tai, kad jo ginklas buvo automobilyje dėkle, o už tai, kad jis būdamas medžioklės plotuose iššovė vieną kartą į taikinį prieš tai nepadarydamas įrašo medžioklės lape. Be to, iš tarnybinio pranešimo aiškiai matosi, kad pareigūnas nurodė, jog pareiškėjo ginklas padėtas ant automobilio galinės sėdynės ir buvo dėkle.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnas jam darė spaudimą prisipažinti, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių naujų paaiškėjusių aplinkybių bei motyvų kodėl pareigūnas būtų buvęs suinteresuotas tai daryti. Šių aplinkybių negali patvirtinti ir liudytojais apklausti R. R., nes jis nurodė, kad juos važiuojant kartu su pareiškėju sustabdė pareigūnai ir pareikalavo išlipti buvo atliekama krata, tačiau jis šiame procese nedalyvavo, nes nuėjo į laukus prie technikos. Pareiškėjas grįžo tik po 3-4 val. Liudytojas R. R. parodė, kad pareiškėjas grįžęs jiems papasakojo apie atliktas kratas, apie tai, kad parodė, kur šaudė iš medžioklinio ginklo. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas liudytojams iš esmės papasakojo tas pačias aplinkybes, kokias buvo nurodęs pareigūnui ir kuris minėtas aplinkybes užfiksavo tarnybiniame pranešime.

20. Aplinkybė, kad pareiškėjas pradėjo neigti savo paties duotus paaiškinimus, papasakodamas visai kitokią įvykių versiją, šiuo atveju vertinama kaip tik siekis išvengti atsakomybės. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, o teisingą baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę. Šiuo atveju buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas protokole nurodytu laiku medžioklės plotuose buvo išsiėmęs ginklą iš dėtuvės, kad galėtų išbandyti naujus šovinius, tačiau prieš tai nepadarė įrašo medžioklės lape. Aplinkybės apie tai, kurią dieną pareiškėjas buvo įsigijęs šovinius ar tai, kad jis nemedžiojo medžioklės plotuose nėra susijusios su padarytu nusižengimu ir nelaikytinos iš esmės naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kadangi jos nėra padaryto nusižengimo sudėtiniai požymiai. Atvirkščiai šios aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo nenuoseklumą bei nenuoširdumą ir siekį išvengti atsakomybės.

21. Pareiškėjas nurodo, kad visą dieną dirbo ūkyje ir tai patvirtinti gali jo darbdavys ir bendradarbis, tačiau teismo posėdžio metu apklausti liudytojais apklausti minėti asmenys nenurodė, jokių esminių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos anksčiau. Be to, iš liudytojų paaiškinimų matyti, kad nei vienas iš jų nebuvo su pareiškėju nepertraukiamai visą dieną. Pareiškėjo darbdavys liudytojas R. R. posėdžio metu nurodė, kad iš ryto išskirsto darbininkams darbus, tačiau iš paskos kiekvienam darbininkui nevaikšto. Jo manymu, pareiškėjas negalėjo dingti iš darbo. Liudytoju apklaustas bendradarbis R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad nusižengimo dieną dirbo kartu su pareiškėju, tačiau nuo maždaug 10 val., kai pareiškėjas pasak liudytojo išvažiavo į sandėlį, jis jo nematė. Kai pareiškėjas grįžo likusią dienos dalį dirbo kartu. Taigi nei vienas iš liudytojų negali patvirtinti pareiškėjo versijos, kad jis iš tiesų visą dieną buvo darbe ir dirbo ūkio darbus.

22. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas Institucijai per nustatytą terminą nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad nusižengimo jis nepadarė. Netgi priešingai – administraciniu nurodymu paskirtą 300 Eur piniginę baudą apmokėjo 2024-08-02. Medžiotojo bilietą pristatė 2024-08-13 Institucijai, kai nurodymą turėjo įvykdyti iki 2024-08-16. ANK 669 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio nurodymo vykdymo savanoriškumo principas, t. y. administracinio nurodymo vykdymas priklauso nuo asmens valios. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinė teisena yra baigiama (ANK 610 straipsnio 5 dalis). Todėl asmeniui nepateikus jokių paaiškinimų, prieštaravimų ir įvykdžius administracinį nurodymą administracinio nusižengimo teisena pasibaigė ir Institucija neturėjo jokio teisinio pagrindo ir pareigos toliau aiškintis ir tirti, ar paties pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra tikslios. Šiuo atveju pats pareiškėjas atsako už savo duotų paaiškinimų tikslumą.

23. Net jei, kaip pareiškėjas nurodo, jo manymu, pareigūnas jam darė spaudimą prisipažinti padarius nusižengimą, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko, jau nesant pareigūnui šalia, praėjus kelioms dienoms, pergalvojus visas aplinkybes, nesutikti su surašytu administraciniu nesusižengimo protokolu ir administraciniu nurodymu, tačiau vis tiek nesiėmė jokių veiksmų, priešingai – kaip jau minėta 2024-08-13 pristatė medžiotojo bilietą taip visiškai sutikdamas ir įvykdymas administracinį nurodymą. Pareiškėjas iš esmės prašo atnaujinti procesą dėl administracinio nusižengimo dėl to, kad nuo pat pradžių ginčijo specialiosios teisės – medžioti atėmimą. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės jam tapo ne žinomos, o aktualios tik tada, kai sužinojo apie tai, jog dėl padaryto nusižengimo kilo pasekmės susijusios su galimybe teisėtai medžioti.

24. Akcentuotina, kad sprendžiant bylos atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis proceso dalyvio teisėmis, todėl būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai (įvykdytas administracinis nurodymas, neginčijant administracinio nusižengimo padarymo fakto, prašymas atnaujinti bylą pateiktas praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo administracinio nurodymo įvykdymo) sudaro pagrindą manyti, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) galimai buvo pateiktas tik deklaratyviai nurodant, priešingas aplinkybes nei, kad pareiškėjas davė pirminius paaiškinimus, tokiu būdu siekiant išvengti su atsakomybe susijusių pasekmių – specialiosios teisės – medžioti, atėmimu.

25. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos pareiškėjui (nors pareiškėjas nurodo jų neprisiminęs) ir administracinio nurodymo vykdymo metu. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savaip interpretuoja situaciją, nesudaro pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Institucijos 2025-01-09 sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 660 straipsnio 1 dalimi, 661 straipsnio 1, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo P. U. skundą dėl 2025 m. sausio 9 d. Aplinkos apsaugos departamento teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), atmesti.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.