- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 1S-629-303-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Kartanienė
teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. gynėjos adv. M. Bartaševičiūtės skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria įtariamajam A. S. paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. S. įtariamas tuo, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. apie 11.10 val. viešoje vietoje – Vilniuje, ties Kauno g. 21 namu, 17-ojo maršruto autobuse, v/n (duomenys neskelbtini) įžūliai elgdamasis – keikdamasis necenzūriniais žodžiais, dėl to, jog patikrintas kontrolieriaus neturėjo važiavimo bilieto, kumščiu trenkė į galinį troleibuso lango stiklą ir jį sudaužė, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Byloje esantys faktiniai duomenys : D. B., T. R., S. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, pagrįstai leidžia manyti, jog A. S. padarė jam inkriminuojamą veiką.
LR BPK 140 str. tvarka A. S. buvo sulaikytas nuo 2007-09-10 iki 2007-09-11, po ko jam parinkta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Vilniaus I-osios teismo psichiatrijos komisijos 2007 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-382 nurodoma, kad A. S. nuo 2007 m. vasario 18 d. iki kovo 13 d. buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, jam diagnozuotas šizotipinis sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimas. Be to, medicininėje dokumentacijoje nurodomas ir narkotikų vartojimo faktas. Siekiant diferencijuoti tarp lėtinio psichikos sutrikimo, asmenybės sutrikimo ar narkotikų vartojimo sąlygotų elgesio sutrikimų, teismo ekspertas - psichiatras davė išvadą, jog A. S. tikslinga skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę ( b. l. 48 ).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė pateikė teismui prašymą dėl stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo įtariamajam A. S. ir jo atidavimo ekspertizės atlikimui į sveikatos priežiūros įstaigą laikotarpiui iki trijų mėnesių.
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartimi prokurorės pareiškimas patenkintas ir įtariamajam A. S. paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos Utenos ekspertiniam skyriui.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo A. S. gynėja prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pažymi, jog jos ginamasis A. S. nesutiko būti atiduodamas į sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymi, jog atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą yra viena iš griežčiausių procesinės prievartos priemonių, laisvės suvaržymo pobūdžiu prilygstanti suėmimui. Todėl turėtų būti taikomi tie patys žmogaus teisių ir garantijų apsaugos baudžiamajame procese standartai, kaip ir sprendžiant klausimus dėl kardomosios priemonės – suėmimo ( LR BPK 141 str. 3. d ). Skunde nurodoma, jog A. S. įvykdė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio pilnai prisipažįsta, anksčiau jis nėra teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Taigi, pasak gynėjos, nėra LR BPK 122 str. nurodytų suėmimo skyrimo pagrindų. Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 str. nurodyta, jog asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai ar gyvybei bei aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Duomenų, kad A. S. gali padaryti tokią žalą byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis sirgtų sunkia psichikos liga. Tuo tarpu specialisto išvada Nr. 89TPK-382 yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl negali būti nėra pagrindu, kuriuo remiantis A. S. būtų galima priverstinai hospitalizuoti. Taigi A. S. priverstinis hospitalizavimas yra neteisėtas, prieštaraujantis teisingumo ir proporcingumo principams, LR BPK 11 str., 141 str., 122 str., LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., 6 str.
Teismo posėdyje įtariamasis A. S. ir jo gynėja prašo skundą patenkinti, prokurorė prašo įtariamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
LR BPK 141 str. nustato specialią procesinę prievartos priemonę įtariamajam ikiteisminio tyrimo metu – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, prireikus jam daryti teismo psichiatrijos ekspertizę.
Kad A. S. reikia daryti tokią ekspertizę, matyti iš byloje esančių duomenų.
Taigi, kaip jau buvo minėta, A. S. yra įtariamas pavojingos visuomenei nusikalstamos veikos padarymu, dėl ko jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Kita vertus, byloje yra duomenys, jog įtariamasis nuo 2007 m. vasario 18 d. iki kovo 13 d. buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, kur jam diagnozuotas šizotipinis sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimas. Be to, medicininėje dokumentacijoje nurodomas ir narkotikų vartojimo faktas. Iš Vilniaus I-osios teismo psichiatrijos komisijos 2007 m. spalio 16 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-382 matyti, jog įtariamajam A. S. rekomenduojama skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę.
Todėl, iškilus klausimui dėl įtariamojo A. S. pakaltinamumo, teismo stacionarinė psichiatrinė ekspertizė jam paskirta pagrįstai, ir šiuo atveju, nei nusikaltimo, kuriuo įtariamas, sunkumas, nei aplinkybės, susijusios su įtariamojo gyvenamąja vieta ar darbu, nusikalstamos veikos padarymo prisipažinimu bei žalos atlyginimu, šio klausimo išsprendimo būtinumo pašalinti negali.
Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei mano gynėja, asmens atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, nėra kardomoji priemonė - suėmimas, todėl šiuo atveju nereikalinga nustatyti LR BPK 122 str. numatytų pagrindų ir sąlygų. Vienok, kadangi tai visgi yra procesinė prievartos priemonė, kurios taikymo metu apribojama asmens laisvė, asmens atidavimo į ekspertizės įstaigą ir laikymo joje terminai nustatomi arba pratęsiami, laikantis tos pačios tvarkos, kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą. Kad teisėjas, paskyręs įtariamajam specialią procesinę prievartos priemonę, būtų pažeidęs šią tvarką, nenustatyta.
Todėl, priešingai nei teigiama skunde, stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimas įtariamajam A. S. nepažeidžia nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų reikalavimų, kurie numato galimybę suvaržyti asmens laisvę esant tam įstatymo nustatytiems atvejams.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti A. S. gynėjos adv. M. Bartaševičiūtės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.