Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, Jurgitai Radauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam J. Š., nukentėjusiosios I. B. (iki santuokos buvusi pavardė – V.) atstovei advokatei Linai Svirinavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje sprendžiamas klausimas dėl J. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2011-12-29, apie 08.30 val. vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R.Kalantos g., Kaune, važiuodamas nuo T.Masiulio g. link K. Baršausko g., ties namu Nr. 53, pažeidė KET 38 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią gretimoje eismo juostoje stovėjo automobilis, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusios pėsčiosios I. V., ją parbloškė ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu J. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja I. V. ir baudžiamoji byla nutraukta.

Šiuo nuosprendžiu teismas patvirtino kaltinamojo J. Š. ir nukentėjusiosios I. V. susitarimą, pagal kurį J. Š. iki 2013-05-29 atlygins I. V. 6000 litų žalą, kas mėnesį mokant po 500 litų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismo 2013-07-18 nutartimi procesas pagal nukentėjusiosios pareiškimą atnaujintas ir byla perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje.

Atnaujinus procesą, teismas sprendžia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo klausimą, vadovaudamasis LR BK 38 str. 3 d., tačiau nesprendžia dėl J. Š. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., kadangi jo kaltė yra konstatuota Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu.

Teisiamajame posėdyje J. Š. paaiškino, kad teismo patvirtinto susitarimo iki 2013-05-29 atlyginti nukentėjusiajai 6000 litų žalą neįvykdė, nes neturi pinigų. Paaiškino, kad nuosprendžio priėmimo dienai dirbo, todėl turėjo galimybę per sutartą laiką atlyginti nukentėjusiajai žalą. Už vairavimą išgėrus 2012-06-01 prarado teisę vairuoti, buvo atleistas iš darbo. Netekus darbo, neturėjo jokių pajamų. Šiuo metu gauna 350 litų bedarbio pašalpą, už 100 litų nuomojasi būstą. Turi kitų finansinių įsipareigojimų – už vairavimą išgėrus jam paskirta 2500 litų bauda, kurios taip pat nesumokėjo. Savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi.

Nukentėjusiosios I. B. atstovė paaiškino, kad iki šios dienos J. Š. nukentėjusiajai neatlygino nei dalies žalos. Yra pagrindas išvadai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas J. Š. be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos.

2012-05-18 susitaikymo susitarime nurodyta, kad kaltinamasis J. Š. per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai 6000 litų, iš kurių 5000 litų yra neturtinės žalos atlyginimas, o 1000 litų – atstovavimo išlaidos. Nurodytą sumą kaltinamasis įsipareigojo atlyginti kas mėnesį mokant po 500 litų (1 t., b.l. 100).

Prienų rajono apylinkės teismo 2012-05-15 nutarimu J. Š. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d. paskirta 2300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 metams 3 mėnesiams (1 t., b.l. 154). Teismo paskirtos 2300 litų baudos J. Š. yra nesumokėjęs, baudos išieškojimas perduotas antstoliui (1 t., b.l. 162).

Sodros duomenimis, J. Š. niekur nedirba. Nuo 2006-02-14 iki 2012-05-21 dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 134, 157).

Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriuje J. Š. užsiregistravo 2013-02-12. nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2013-01-01 skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (1 t., b.l. 159).

LR BK 38 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metu padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. Š. nevykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, tai yra jis iki 2013-05-29 neatlygino nukentėjusiajai I. B. 6000 litų žalos. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo J. Š. nevykdo be pateisinamų priežasčių. Būtina įvertinti tai, kad susitarimą dėl žalos atlyginimo J. Š. pasirašė 2012-05-18, nors Prienų rajono apylinkės teismo 2012-05-15 nutarimu J. Š. buvo nubaustas 2300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 metams 3 mėnesiams už pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d. Taigi, turėjo finansinių įsipareigojimų ir, prieš priimant 2012-05-29 nuosprendį, Sodros duomenimis, 2012-05-21 jis buvo atleistas iš darbo. Neturėdamas realių galimybių kas mėnesį mokėti po 500 litų nukentėjusiajai, J. Š. net nebandė tartis su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos pakeitimo. Be to, turėdamas teismo patvirtintą įsipareigojimą ir neturėdamas realios galimybės jį įvykdyti, J. Š. darbo biržoje užsiregistravo tik 2013-02-12. Nuo 2013-01-01 J. Š. yra mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, tačiau nei dalies jos neskyrė nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimui. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. Š. teismo patvirtintino įsipareigojimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos nevykdo be pateisinamų priežasčių.

Esant vienai iš sąlygų, numatytų LR BK 38 str. 3 d., J. Š. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją, naikintinas.

J. Š. kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., padarymo jau yra išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu, panaikinus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, už minėtos nusikalstamos veikos padarymą jam skirtina bausmė.

Motyvuojamoji dalis

J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad J. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neregistruotas, bedarbis.

LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kadangi J. Š. iki šiol neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos, turi kitų finansinių įsiskolinimų, yra bedarbis, baudos bausmę skirti netikslinga. Kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nustatant mažesnį negu vidurkis dydį, esantį jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei.

Tačiau įvertinus, kad kaltinamasis po šio nusikaltimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, atsižvelgiant į jo amžių, į padarytos nusikalstamos veikos pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, darytina išvada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. Š. skirtinas LR BK 75 str. 2 d. 7 p. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija) numatytas įpareigojimas bei LR BK 70 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Tuo atveju, jeigu būtų taikytas LR BK 75 str., nukentėjusiosios atstovė prašė teismo paskirti J. Š. įpareigojimą per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Šis prašymas atmestinas, kadangi atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamajam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti turtinę žalą (LR BK 67 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, o neturtinės žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas tik per civilinio ieškinio institutą.

Kadangi J. Š. pagal teismo patvirtintą susitarimą neatlygino nukentėjusiajai padarytos žalos, panaikinus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, spręstinas ir civilinio ieškinio klausimas, kuris nebuvo išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu.

Nukentėjusioji I. B. byloje pareiškė 6000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 72-73, 83-84). 2012-05-18 susitarime dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji su kaltinamuoju susitarė, jog J. Š. atlygins 5000 litų neturtinę žalą (ir 1000 litų atstovavimo išlaidų) (1 t., b.l. 100). BTA draudimas nukentėjusiajai atlygino 720 litų neturtinės žalos (1 t., b.l. 89-91), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovė nurodė pretenzijų dėl žalos atlyginimo draudimo bendrovei neturintys (1 t., b.l. 102).

Įvertinus tai, kad I. B. žalą patyrė dėl nusikalstamų J. Š. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta neturtinė žala (LR BPK 109 str.). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. B. patyrė fizinį skausmą, nes buvo sumuštas kairysis klubas, dalinai plyšo dešinės kojos blauzdinio pėdos sąnario raiščiai, išsivystė kontraktūra. Dėl eismo įvykio ji patyrė didelį išgąstį, baimę vėl būti partrenktai automobilio, dvasinius išgyvenimus, nes po sužalojimų buvo laikinai nedarbinga, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko įprastinis gyvenimo režimas, kadangi buvo sužalotos abi kojos. Nukentėjusioji neturtinę žalą įvertino 5000 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, į J. Š. kaltės formą, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo I. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusioji ir jos atstovė prašė teismo priteisti iš J. Š. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo kvitus, pagrindžiančius, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1815 litų (1 t., b.l. 74, 164). Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertinant dokumento surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, jos išieškotinos iš J. Š. (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu patvirtintą J. Š. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirti jam LR BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BPK 339 str. 3 d.).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. Š. neskirti.

I. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. Š. priteisti 4000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. Š. išieškoti 1815 litų nukentėjusiosios I. B. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.