- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-861-417-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00237-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- K. D.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-861-417/2012
Teisėja I. Krušienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1., 1.2.14.1.1., 1.2.14.10., 1.2.14.11.
2012 m. spalio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. , 187 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal BK 178 str. 2 d. – devynis mėnesius laisvės atėmimo;
pagal BK 187 str. 1 d. – keturis mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė bausmė –devyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-05-10 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš K. D. duomenys neskelbtini priteisti 500 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. už tai, kad jis nuo 2012-02-22 23.30 val. iki 2012-02-23 08.05 val. (tikslus laikas nenustatytas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, duomenys neskelbtini, antrame aukšte, išdaužęs duomenys neskelbtini priklausančios Dailės galerijos patalpų lango stiklą, kurio vertė 70 litų, įsibrovė į Dailės galerijos patalpas, kur sudaužė duomenys neskelbtini Dailės galerijai priklausančią 500 litų vertės skulptūrą „Angelas“ bei pagrobė 30 litų vertės butelį brendžio „OX“, butelį vyno, kurio vertė 30 litų, juos galerijos patalpose išgėrė bei pasikėsino pagrobti 300 litų vertės kompiuterio monitorių „LG“, tačiau šio kompiuterio monitoriaus nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl girtumo užmigo ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Tokiu būdu K. D. pagrobė svetimo turto, priklausančio duomenys neskelbtini Dailės galerijai, už 60 litų bei pasikėsino pagrobti turto už 300 Lt ir sugadino duomenys neskelbtini Dailės galerijos turto už 570 litų.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. D. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtąją bausmę. Nurodo, kad įvykio vakarą vartojo alkoholį bare ir kadangi padaugino, nuėjo į buvusį praėjimą ir ten užmigo. Kai prabudo, ketino grįžti į barą, tačiau suveikė signalizacija ir suprato, jog yra užrakintas bare ir galerijos patalpose. Pamatęs elektros jungiklį sumanė išjungti elektrą tikėdamasis, jog išsijungs ir signalizacija ir tuomet galės išeiti iš pastato. Pažymi, kad teismo teiginiai, jog jis tyčia išjungė saugiklius, yra nepagrįsti ir tėra teismo prielaidos. Tačiau kadangi signalizacija neišsijungė, nusprendė lipti per antro aukšto langą. Per pirmo aukšto langą nelipo, nes bijojo apsaugos darbuotojų būti sumuštas. Vis dėlto per langą išlipti negalėjo dėl per didelio aukščio, juolab negalėjo išnešti ir jokių daiktų. Skulptūrą sudaužo nukritusi, nes netyčia už jos užkliuvo. Kai suprato, kad nepavyks išeiti iš pastato, grįžo į bendrą laiptinę ir nusprendė laukti ryto. Pradėjo ieškoti ko nors panašaus į pagalvę. Ant staliuko pamatė brendį, patalpoje, panašioje į virtuvę, rado vyno. Vietoj pagalvės pasiėmė kompiuterio monitorių. Tikėjosi prabusti anksčiau nei kas jį aptiks, ir monitorių pastatyti į vietą. Tačiau kažkas jį pažadino. Pažymi, jei būtų norėjęs iš tikrųjų pavogti ką nors, vogęs būtų tikrai ne monitorių. Atkreipia dėmesį, kad nors susidariusi situacija yra neįtikėtina, tačiau vogti neturėjo tikslo. Juolab, kad apvogti minėtą patalpą buvo neįmanoma, patvirtino ir apsaugos darbuotojas.
Nuteistojo gynėjas prašo K. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai kvalifikuotos K. D. veikos bei neteisingai paskirtos bausmės.
Teismų praktikoje vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Kaltininkui pagrobus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi pagrobti, atžvilgiu, išskyrus du atvejus: kai vagystės būdu kėsinamasi pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turtą, tačiau pagrobiamas bet kokios mažesnės vertės turtas, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turtą; kai vagystės būdu kėsinamasi pagrobti didelės vertės turtą, tačiau pagrobto turto dalis nesudaro didelės vertės požymio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės turto vagystę.
Kaip matyti nagrinėjamuoju atveju, K. D. duomenys neskelbtini Dailės galerijoje išgėręs du butelius alkoholinių gėrinių, paėmęs 300 litų vertės kompiuterio monitorių „LG“, pastarąjį išsinešė į koridorių, kaip nurodė pats nuteistasis – kaip pagalvę pasidėti po galva, ir užmigo. Ryte atvykę apsaugos darbuotojai R. D. rado miegantį bei šalia jo minėtą kompiuterio monitorių.
Teisėjų kolegijos nuomone, šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad išgerdamas alkoholinius gėrimus K. D. pagrobė dalį turto, tuo tarpu 300 litų vertės kompiuterio monitorių „LG“ nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl girtumo užmigo ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Todėl K. D. veika kvalifikuojama kaip baigta vagystė.
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes, sutikti su K. D. teiginiu, kad jis neturėjo siekio įsibrauti į patalpą, tam, kad pavogti joje buvusius daiktus, nėra teisinio pagrindo.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Nors nuteistojo K. D. teigimu, stiklinę patalpų pertvarą jis sudaužė manydamas, kad tai gali būti išėjimas į lauką ir jo tikslas buvo išeiti iš šios patalpos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, faktinės bylos aplinkybės paneigia šią apelianto versiją ir ji vertinama, kaip pasirinkta gynybos pozicija.
Pats nuteistasis K. D. nurodė, kad baras, kuriame jis vakarojo 2012 m. vasario 22 d. yra pirmame aukšte. Ir objektyvių aplinkybių kodėl jis manė, kad antrasis aukštas taip pat priklauso barui, nenurodė, pasirinkdamas primityvią pakilimo į antrą aukštą versiją- ieškoti tualeto. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tikint nuteistojo versija, kad atsibudęs naktį , duomenys neskelbtini, antrame aukšte jis ieškojo išėjimo, lieka neaišku kodėl K. D. ieškoti išėjimo nelipo į pirmąjį aukštą, jei būtent ten jis leido laiką su savo draugu, jei būtent į barą įėjo per pirmajame aukšte esančias duris. Kodėl galiausiai pirmajame aukšte jis neieškojo lango, pro kurį, kaip jis teigia ketino išlipti. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tikint, kad K. D. netyčia liko užrakintas minimoje kavinėje, akivaizdu, kad suvokęs susidariusią situaciją, jis tiesiog pasinaudojo tuo, kad yra vienas patalpoje užrakintas, klaidžiojo po , duomenys neskelbtini pastatą, siekdamas jame apsižvalgyti, o ne ieškodamas išėjimo. Juk akivaizdu, kad jei K. D. užteko fizinių jėgų išdaužti duomenys neskelbtiniDailės galerijos patalpų vitrinos lango stiklą, norint iš tikrųjų išeiti patalpos, K. D. būtų galėjęs bent pabandyti išspirti pirmame aukšte esančios kavinės „duomenys neskelbtini“ duris. Tačiau akivaizdu, kad K. D. įsibrovęs į duomenys neskelbtini Dailės galeriją ne tik suvartojo ten rastus alkoholinius gėrimus - vyną ir brendį, tačiau „pasiruošė“ išsinešimui 300 litų vertės kompiuterio monitorių „LG“, jį nusinešė į trečiąjį aukštą, tačiau dėl per didelio girtumo užmigo ir apie 8 val. ryte buvo aptiktas apsaugos darbuotojų. Todėl apylinkės teismo sprendimas K. D. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., teisėtas ir pagrįstas.
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu K. D. veiką – išdaužė duomenys neskelbtini priklausančios Dailės galerijos patalpų lango stiklą bei sudaužė duomenys neskelbtini Dailės galerijai priklausančią 500 litų vertės skulptūrą „Angelas“ – kvalifikuoti pagal BK 187 str. 1 d., t. y. kaip tyčinį turto sunaikinimą.
Turto sunaikinimas ar sugadinimas baudžiamosios teisės prasme, tai yra tyčinė nusikalstama veika, kuria padaroma materialinė žala svetimo turto savininkui, kai žala yra ne mažesnė nei 1 MGL (130 Lt). Tačiau baudžiamasis įstatymas – BK 188 str. – numato asmens baudžiamąją atsakomybę už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, tačiau tokia veika nusikaltimu pripažįstama tik tuo atveju, jei padaroma didelė turtinė žala. Žalos dydis šiuo atveju yra vertinamasis kriterijus.
K. D. veiksmai – skulptūros „Angelas“ sudaužymas – negalėjo būti vertinami kaip tyčinė veika, nes byloje nenustatyta, kad šią skulptūrą nuteistasis K. D. sudaužė tyčia. Tačiau pats apeliantas neneigia, kad šį meno dirbinį sudaužė užkliuvęs už jo, todėl jo veika kvalifikuotina kaip turto sunaikinimas dėl neatsargumo, esant nusikalstamam nerūpestingumui, kai K. D. nenumatė pavojingų padarinių, tačiau galėjo ir turėjo juos numatyti. Tuo tarpu duomenys neskelbtini priklausančios Dailės galerijai padaryta 500 Lt žala (tiek buvo įvertinta sudaužyta skulptūra „Angelas“) pagrįstai gali būti vertinta kaip didelė turtinė žala.
Taigi esant konstatuotų aplinkybių visumai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d. 1 p.). Nuteistojo K. D. veika sudaužius duomenys neskelbtini Dailės galerijai priklausančią 500 litų vertės skulptūrą „Angelas“ perkvalifikuotina į BK 188 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas K. D. skirdamas bausmę pagal BK 188 str. 1 d. atsižvelgia į tai, kad ši apelianto padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikalstamų veikų. Tačiau K. D. niekur nedirba, anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, ir tai rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti įstatymams, žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, neatlygino. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik K. D. už padarytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės atėmimo bausmes, artimą BK 188 str. 1 d. sankcijos minimumui. Bendrinant šią bausmę su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 178 str. 2 d. taikytinas bausmių apėmimas esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, kadangi visi K. D. veiksmai buvo susieti vieni su kitais, daryti tuo pačiu metu, tačiau buvo padarytos dvi skirtingos nusikalstamos veikos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str., 1 p., 1 p. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 178 str. 2 d. griežtesne bausme apimant švelnesnę ir K. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – devynis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.