Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-861-417/2012

Teisėja I. Krušienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1., 1.2.14.1.1., 1.2.14.10., 1.2.14.11.

2012 m. spalio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. , 187 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 2 d. – devynis mėnesius laisvės atėmimo;

pagal BK 187 str. 1 d. – keturis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė bausmė –devyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-05-10 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš K. D. duomenys neskelbtini priteisti 500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. už tai, kad jis nuo 2012-02-22 23.30 val. iki 2012-02-23 08.05 val. (tikslus laikas nenustatytas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, duomenys neskelbtini, antrame aukšte, išdaužęs duomenys neskelbtini priklausančios Dailės galerijos patalpų lango stiklą, kurio vertė 70 litų, įsibrovė į Dailės galerijos patalpas, kur sudaužė duomenys neskelbtini Dailės galerijai priklausančią 500 litų vertės skulptūrą „Angelas“ bei pagrobė 30 litų vertės butelį brendžio „OX“, butelį vyno, kurio vertė 30 litų, juos galerijos patalpose išgėrė bei pasikėsino pagrobti 300 litų vertės kompiuterio monitorių „LG“, tačiau šio kompiuterio monitoriaus nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl girtumo užmigo ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Tokiu būdu K. D. pagrobė svetimo turto, priklausančio duomenys neskelbtini Dailės galerijai, už 60 litų bei pasikėsino pagrobti turto už 300 Lt ir sugadino duomenys neskelbtini Dailės galerijos turto už 570 litų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai kvalifikuotos K. D. veikos bei neteisingai paskirtos bausmės.

Teismų praktikoje va­gys­tė lai­ko­ma baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią. Kal­ti­nin­kui pa­gro­bus bent da­lį tur­to, nu­si­kals­ta­ma vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip baig­ta vi­so tur­to, ku­rį kal­ti­nin­kas kė­si­no­si pa­grob­ti, at­žvil­giu, iš­sky­rus du at­ve­jus: kai va­gys­tės bū­du kė­si­na­ma­si pa­grob­ti di­des­nės nei 3 MGL ver­tės tur­tą, ta­čiau pa­gro­bia­mas bet ko­kios ma­žes­nės ver­tės tur­tas, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip pa­si­kė­si­ni­mas pa­grob­ti di­des­nės nei 3 MGL ver­tės tur­tą; kai va­gys­tės bū­du kė­si­na­ma­si pa­grob­ti di­de­lės ver­tės tur­tą, ta­čiau pa­grob­to tur­to da­lis ne­su­da­ro di­de­lės ver­tės po­žy­mio, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip pa­si­kė­si­ni­mas pa­da­ry­ti di­de­lės ver­tės tur­to va­gys­tę.

Kaip matyti nagrinėjamuoju atveju, K. D. duomenys neskelbtini Dailės galerijoje išgėręs du butelius alkoholinių gėrinių, paėmęs 300 litų vertės kompiuterio monitorių „LG“, pastarąjį išsinešė į koridorių, kaip nurodė pats nuteistasis – kaip pagalvę pasidėti po galva, ir užmigo. Ryte atvykę apsaugos darbuotojai R. D. rado miegantį bei šalia jo minėtą kompiuterio monitorių.

Teisėjų kolegijos nuomone, šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad išgerdamas alkoholinius gėrimus K. D. pagrobė dalį turto, tuo tarpu 300 litų vertės kompiuterio monitorių „LG“ nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl girtumo užmigo ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Todėl K. D. veika kvalifikuojama kaip baigta vagystė.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes, sutikti su K. D. teiginiu, kad jis neturėjo siekio įsibrauti į patalpą, tam, kad pavogti joje buvusius daiktus, nėra teisinio pagrindo.

Pa­gal BK 178 straips­nio 2 da­lį va­gys­tę kva­li­fi­kuo­jan­tis po­žy­mis yra įsi­bro­vi­mas į pa­tal­pą, sau­gyk­lą ar sau­go­mą te­ri­to­ri­ją. Įsi­bro­vi­mas – tai slap­tas ar­ba at­vi­ras ne­tei­sė­tas pa­te­ki­mas į pa­tal­pą, sau­gyk­lą ar sau­go­mą te­ri­to­ri­ją. Įsi­brau­na­ma ga­li bū­ti įvei­kiant kliū­tis (pvz., iš­lau­žiant du­ris, iš­jun­giant sig­na­li­za­ci­ją) ir pa­ten­kant be kliū­čių (pvz., kai ob­jek­tai pa­lik­ti be ap­sau­gos ar ne­už­ra­kin­ti). Nors nuteistojo K. D. teigimu, stiklinę patalpų pertvarą jis sudaužė manydamas, kad tai gali būti išėjimas į lauką ir jo tikslas buvo išeiti iš šios patalpos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, faktinės bylos aplinkybės paneigia šią apelianto versiją ir ji vertinama, kaip pasirinkta gynybos pozicija.

Pats nuteistasis K. D. nurodė, kad baras, kuriame jis vakarojo 2012 m. vasario 22 d. yra pirmame aukšte. Ir objektyvių aplinkybių kodėl jis manė, kad antrasis aukštas taip pat priklauso barui, nenurodė, pasirinkdamas primityvią pakilimo į antrą aukštą versiją- ieškoti tualeto. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tikint nuteistojo versija, kad atsibudęs naktį , duomenys neskelbtini, antrame aukšte jis ieškojo išėjimo, lieka neaišku kodėl K. D. ieškoti išėjimo nelipo į pirmąjį aukštą, jei būtent ten jis leido laiką su savo draugu, jei būtent į barą įėjo per pirmajame aukšte esančias duris. Kodėl galiausiai pirmajame aukšte jis neieškojo lango, pro kurį, kaip jis teigia ketino išlipti. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tikint, kad K. D. netyčia liko užrakintas minimoje kavinėje, akivaizdu, kad suvokęs susidariusią situaciją, jis tiesiog pasinaudojo tuo, kad yra vienas patalpoje užrakintas, klaidžiojo po , duomenys neskelbtini pastatą, siekdamas jame apsižvalgyti, o ne ieškodamas išėjimo. Juk akivaizdu, kad jei K. D. užteko fizinių jėgų išdaužti duomenys neskelbtiniDailės galerijos patalpų vitrinos lango stiklą, norint iš tikrųjų išeiti patalpos, K. D. būtų galėjęs bent pabandyti išspirti pirmame aukšte esančios kavinės „duomenys neskelbtini“ duris. Tačiau akivaizdu, kad K. D. įsibrovęs į duomenys neskelbtini Dailės galeriją ne tik suvartojo ten rastus alkoholinius gėrimus - vyną ir brendį, tačiau „pasiruošė“ išsinešimui 300 litų vertės kompiuterio monitorių „LG“, jį nusinešė į trečiąjį aukštą, tačiau dėl per didelio girtumo užmigo ir apie 8 val. ryte buvo aptiktas apsaugos darbuotojų. Todėl apylinkės teismo sprendimas K. D. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., teisėtas ir pagrįstas.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu K. D. veiką – išdaužė duomenys neskelbtini priklausančios Dailės galerijos patalpų lango stiklą bei sudaužė duomenys neskelbtini Dailės galerijai priklausančią 500 litų vertės skulptūrą „Angelas“ – kvalifikuoti pagal BK 187 str. 1 d., t. y. kaip tyčinį turto sunaikinimą.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas baudžiamosios teisės prasme, tai yra tyčinė nusikalstama veika, kuria padaroma materialinė žala svetimo turto savininkui, kai žala yra ne mažesnė nei 1 MGL (130 Lt). Tačiau baudžiamasis įstatymas – BK 188 str. – numato asmens baudžiamąją atsakomybę už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, tačiau tokia veika nusikaltimu pripažįstama tik tuo atveju, jei padaroma didelė turtinė žala. Žalos dydis šiuo atveju yra vertinamasis kriterijus.

K. D. veiksmai – skulptūros „Angelas“ sudaužymas – negalėjo būti vertinami kaip tyčinė veika, nes byloje nenustatyta, kad šią skulptūrą nuteistasis K. D. sudaužė tyčia. Tačiau pats apeliantas neneigia, kad šį meno dirbinį sudaužė užkliuvęs už jo, todėl jo veika kvalifikuotina kaip turto sunaikinimas dėl neatsargumo, esant nusikalstamam nerūpestingumui, kai K. D. nenumatė pavojingų padarinių, tačiau galėjo ir turėjo juos numatyti. Tuo tarpu duomenys neskelbtini priklausančios Dailės galerijai padaryta 500 Lt žala (tiek buvo įvertinta sudaužyta skulptūra „Angelas“) pagrįstai gali būti vertinta kaip didelė turtinė žala.

Taigi esant konstatuotų aplinkybių visumai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d. 1 p.). Nuteistojo K. D. veika sudaužius duomenys neskelbtini Dailės galerijai priklausančią 500 litų vertės skulptūrą „Angelas“ perkvalifikuotina į BK 188 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas K. D. skirdamas bausmę pagal BK 188 str. 1 d. atsižvelgia į tai, kad ši apelianto padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikalstamų veikų. Tačiau K. D. niekur nedirba, anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, ir tai rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti įstatymams, žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, neatlygino. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik K. D. už padarytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės atėmimo bausmes, artimą BK 188 str. 1 d. sankcijos minimumui. Bendrinant šią bausmę su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 178 str. 2 d. taikytinas bausmių apėmimas esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, kadangi visi K. D. veiksmai buvo susieti vieni su kitais, daryti tuo pačiu metu, tačiau buvo padarytos dvi skirtingos nusikalstamos veikos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str., 1 p., 1 p. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti bei K. D. nusikalstamą veiką iš BK 187 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 188 str. 1 d. ir jam paskirti 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 178 str. 2 d. griežtesne bausme apimant švelnesnę ir K. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – devynis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.