- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- e2YT-1900-666/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00405-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, G. V.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, G. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio I. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą ir jį faktiškai valdė. Nurodė, kad pareiškėja yra G. V. dukra. Pareiškėjos patėvis I. V. ir jos motina G. V. buvo sudarę santuoką, kurios metu pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamojo turto, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po I. V. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, tačiau pareiškėjos motina G. V. toliau liko gyventi minėtame bute. G. V. 2016 m. kovo 22 d. buvo sudariusi testamentą, pagal kurį visą jai priklausantį turtą paliko pareiškėjai V. V.. Pareiškėja nurodo, kad negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą mirusiosios mamos G. V. valdytą turtą, nes mirusioji buvo priėmusi ir realiai valdė savo mirusio sutuoktinio I. V. palikimą, susidedantį iš sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusios dalies, bet nebuvo išsiėmusi paveldėjimo teisės liudijimo. Tuo tikslu G. V. privalėjo per šešis mėnesius kreiptis į notaro biurą ir priimti palikimą, likusį po sutuoktinio I. V. mirties. G. V. į notarą ir į teismą nesikreipė, tačiau mirusiojo sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai ir jį iki savo mirties valdė, tvarkė kaip savo turtą – liko gyventi bute, jį prižiūrėjo, išlaikė ir mokėjo visus komunalinius mokesčius bei naudojosi asmeniniais vyro daiktais ir laikė jo turtą savo turtu. Kadangi G. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio I. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties neišreiškė valios priimti palikimą, notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo, o pareiškėja negali priimti viso motinos G. V. iki mirties valdyto turto, todėl pareiškimu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo nustatyti, jog G. V. priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai šį turtą pradėdama valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, įstaigos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. V. ir G. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja V. V. yra G. V. dukra, tėvas gimimo liudijime neįrašytas, tėvystė nenustatyta. I. V. ir G. V. santuokos metu pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamojo turto, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). I. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties niekas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Likusiu turtu G. V. naudojosi, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėja V. V. 2022 m. balandžio 5 d. Kretingos rajono pirmajam notaro biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau ji negali priimti viso G. V. iki mirties valdyto turto, nes G. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio I. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties neišreiškė valios priimti palikimą.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1993 m. gruodžio 6 d. priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. V. ir G. V. santuokos metu įgijo turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pareiškėja V. V. nurodė, kad po sutuoktinio I. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties G. V. toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame turte (šią aplinkybę patvirtina ir 2022 m. vasario 14 d. išduotame medicininiame G. V. mirties liudijime nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas, atsiskaitymo už komunalinius patarnavimus kvitai), naudojosi likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius. G. V. veiksmų pobūdis rodo, kad po sutuoktinio I. V. mirties, ji perėmė jam priklausiusią turto dalį ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio I. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio I. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdė.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.