Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-18 · Administracinė byla Nr. I-5147-815/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
I-5147-815/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03266-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5147-815/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03266-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur už kalinimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teises (b. l. 1–3).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo baudžiamas diskriminuojant ir kankinant, laikymo sąlygos neatitiko sanitarinių higienos normų reikalavimų, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2019 m. vasario 12 d. jis buvo laikomas rūsio tipo patalpose, kuriose nuo sienų krito tinkas, buvo pelėsio, taip pat buvo sunku kvėpuoti.

2.2. Pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Pareiškėją, besinaudojantį tualetu, galėjo matyti kiti kameroje laikomi asmenys arba prižiūrėtojai per stebėjimo langelį. Be to, prie sanitarinio mazgo buvo priverstas laikyti maisto produktus.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 8–14).

1. Dėl minimalaus ploto

Nurodo, kad iš pateiktų duomenų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymi, jog laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2018 m. sausio 29 d. pareiškėjas į Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių skg. 6) atvykęs nebuvo.

2. Dėl asmenų stebėjimo kamerose, privatumo

Įstaigos pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų elgesio kontrolę bei užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, jog tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, toks įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

3. Dėl švaros palaikymo, kamerų remonto

Remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokojo turtą, todėl suremontuotose įstaigos kamerose tekdavo pakartotinai daryti remontą. Pažymi, jog už kamerų švarą buvo atsakingi patys jose laikyti asmenys.

4. Dėl kamerų įrengimo, vėdinimo

Kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kiekvienoje kameroje, be kita ko, buvo lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nebuvo nustatyta). Kameros buvo vėdinamos per langus, langai vėdinimui buvo pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo ir tvarkė savo kameras neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

5. Dėl neturtinės žalos

Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta (b. l. 9):

1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose:

– 2018 m. sausio 30 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;

– 2018 m. sausio 31 d. d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 kv. m), kameroje tą dieną buvo laikomi 8 asmenys;

– 2018 m. vasario 1 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

– 2018 m. vasario 13 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje iki 2018 m. vasario 20 d. buvo laikomas vienas;

– 2018 m. vasario 21 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 219 (plotas – 6,90 kv. m), kurioje iki 2018 m. kovo 4 d. buvo laikomas vienas;

– 2018 m. kovo 5 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 85 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. rugsėjo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 226 (plotas – 6,90 kv. m), kurioje iki 2018 m. lapkričio 7 d. buvo laikomas vienas;

– 2018 m. lapkričio 8 d. išvyko į Laisvės atėmimų vietų ligoninę;

– 2018 m. lapkričio 23 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (plotas – 7,42 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;

– 2018 m. lapkričio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 219 (plotas – 6,90 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;

– 2018 m. lapkričio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 123 (plotas – 7,42 kv. m), kurioje iki 2018 m. lapkričio 25 d. buvo laikomas vienas;

– 2018 m. lapkričio 26 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 240 (plotas – 6,90 kv. m), kurioje iki 2019 m. sausio 9 d. buvo laikomas vienas;

– 2019 m. sausio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 211 (plotas – 6,96 kv. m), kurioje iki 2019 m. sausio 24 d. buvo laikomas vienas;

– 2019 m. sausio 25 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 240 (plotas – 6,90 kv. m), kurioje buvo laikomas iki išvykimo į Marijampolės pataisos namus dienos, t. y. iki 2019 m. vasario 12 d. Kameroje pareiškėjas nurodytą laikotarpį buvo laikomas vienas.

2. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime „Dėl A. S. skundo“ (b. l. 19–20), be kita ko, nurodyta:

Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiko 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, Higienos norma) reikalavimus. Įstaigoje buvo užtikrinamas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui. Kamerų rūsyje nebuvo, tačiau kameros buvo įrengtos cokoliniame aukšte ir tai atitiko teisės aktus. Kamerose pelėsio, surūdijusio inventoriaus ir nuo sienų byrančio tinko ir krentančių kalkių, dažų atplaišų nebuvo, grindys buvo lygios.

Lukiškių TI-K kameros buvo aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Inventoriaus norma).

Sanitarinio mazgo vieta buvo atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagai atsparia danga. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Kamerose privatumui užtikrinti papildomai buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos.

II

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui A. S. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas visą ginčo laikotarpį. Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas (išskyrus 2018 m. sausio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki kovo 19 d.) kamerose buvo laikomas vienas. Vertintina, jog pareiškėjo jaučiamų nepatogumų intensyvumas objektyviai buvo didesnis, kai kartu su juo kameroje buvo laikomi kiti asmenys. Be to, kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, jog į jo kamerą nuolat užeidavo prižiūrėtojai, neretai jį užklupdavo besinaudojantį tualetu. Pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus įstaigos administracijai dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, skunde taip pat nekonkretizavo, kada buvo užkluptas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas 16 parų kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu, 335 paras buvo vienas kameroje. Teismas atsižvelgs į visas nurodytas aplinkybes nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

4. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kamerų būklė buvo netinkama – nuo sienų krito tinkas, buvo pelėsio, buvo sunku kvėpuoti.

Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktus ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolus (b. l. 21–23, 26–30, 37–38, 41–43, 44–45, 46–48), iš kurių matyti, jog ne visi juose nurodyti laikotarpiai susiję su pareiškėjo skunde nurodytais, taip pat tikrintos buvo ir kameros, kuriose pareiškėjas laikomas nebuvo, todėl vertintini tik ginčui aktualūs laikotarpiai ir kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas. Iš 2018 m. sausio 5 d. patikrinimo akto (b. l. 21–23) matyti, jog kameros Nr. 112 langų rėmai buvo tinkami, langų stiklai nesuskilę (nesudužę), oro temperatūra, bendra dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažeidimų kameroje nenustatyta. 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akte (b. l. 26–30) nurodyta, jog tikrinta, be kita ko, buvo kamera Nr. 121. Tikrinta buvo kameros oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvieta, bendra kameros būklė. Žymėtina, jog kamerose pelėsio požymių nenustatyta, kamerose buvo sudaryta galimybė vėdinti jas per langus. Minėta kamera Nr. 121, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 13 d. iki vasario 20 d., atitiko teisės aktų reikalavimus. Iš VSC 2018 m. liepos 23 d. patikrinimo akto (b. l. 37–38) matyti, jog buvo tikrinta kameros Nr. 211 bendra būklė, oro temperatūra, drėgmės lygis. Pažeidimų nenustatyta. 2018 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte nustatyta (b. l. 41–43), jog kameros Nr. 211 švara neatitiko teisės aktų reikalavimų. 2018 m. spalio 17 d., grįžtamojo patikrinimo metu konstatuota, jog pažeidimai pašalinti, kamera atitinka teisės aktų reikalavimus (2018 m. spalio 17 d. patikrinimo aktas (b. l. 44–45)). Pabrėžtina, jog šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas tik laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki sausio 24 d. Iš 2018 m. lapkričio 6 d. patikrinimo akto (b. l. 46–48) matyti, jog buvo tikrinta kamera Nr. 211, kurioje patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta, kamera atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio nenustatyta. Iš nurodytų duomenų matyti, jog Lukiškių TI-K kameros buvo nuolat tikrinamos, pažeidimai nustatomi, fiksuojami ir operatyviai šalinami.

Atkreiptinas dėmesys, jog nei į VSC, nei į įstaigos administraciją pareiškėjas su skundas dėl netvarkingų, nešvarių gyvenamųjų kamerų ar netvarkingų įrenginių nesikreipė. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.

5. Pareiškėjo taip pat netenkino maisto lentynos įrengimas.

TIĮET 14.6. punkte nustatyta, kad kameroje turi būti spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Pareiškėjas neginčijo, jog minėta spintelė kameroje buvo, o konkreti lentynos tvirtinimo vieta kameroje nenustatyta, todėl teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus.

6. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką

7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge (pareiškėjas kamerose 16 parų buvo laikomas su dar vienu asmeniu, 335 paras – vienas) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 380 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. S. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 380 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už netinkamą jo laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (su pertraukomis).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis