Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės L. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, dirba (duomenys neskelbtini) ligonių maitinimo skyriuje indų plovėju, anksčiau teistas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2019 m. balandžio 14 d. apie 19.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su sugyventine S. K. metu, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą – kumščiu sudavė vieną kartą jai į dešinį petį ir vieną kartą į dešinės pusės veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį ekchimoze (poodine kraujosruva) dešiniame petyje ir nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. J.

dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su S. K. gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie 14 metų. Gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2019 m. balandžio 14 d., dienos metu, jis su S. buvo namuose ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19.15 val. jis patikrino savo banko sąskaitą ir pamatė, kad ji iš jo banko sąskaitos persivedė 340 eurų sau į asmeninę banko sąskaitą. Dėl to supyko, liepė jai pinigus grąžinti, tačiau ji to nepadarė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė S. K. 2 smūgius – kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į veido dešinę pusę ir vieną smūgį į dešinį petį. Tada jis nuėjo į kitą kambarį prie kompiuterio. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Prieš savo sugyventinę niekada nėra smurtavęs, dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kai buvo paleistas iš areštinės, jis S. atsiprašė ir ji jam atleido, jie susitaikė. Pasižada daugiau taip nesielgti. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 61-62, 65-66, 107).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo V. J. kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, protokolas-pareiškimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

2019 m. balandžio 14 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, jog pareiškėja S. K. nurodė, kad su V. J., gim. 1981 m., gyvena bendrai apie septynerius metus. Kartu gyvena jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2019 m. balandžio 14 d. apie 19.15 val. tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis reikalavo iš jos pinigų, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Jai sėdint miegamajame kambaryje ant sofos, sugyventinis priėjo prie jos ir kairės rankos kumščiu tyčia jai vieną kartą sudavė į veido dešinę pusę, pataikė į žandikaulį ir sukėlė jai fizinį skausmą. Medikų pagalba jai nereikalinga. Prašo išduoti užduotį pas teismo med. ekspertus kūno sužalojimo mastui nustatyti. Sugyventinis prieš ją yra ne kartą smurtavęs, kreipėsi pagalbos į policijos įstaigą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 6-11).

Teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis V. J. 2019 m. balandžio 14 d. apie 19.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu savo šeimos nario - sugyventinės S. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – kumščiu sudavė vieną kartą jai į dešinį petį ir vieną kartą į dešinės pusės veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį ekchimoze (poodine kraujosruva) dešiniame petyje ir nubrozdinimu viršutinėje lūpoje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Šią aplinkybę patvirtina nusikalstamų veiksmų pobūdis ir intensyvumas.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi, sugyventinė, t. y. asmuo, su kuriuo kaltinamasis kartu gyvena nesusituokęs ir neįregistravęs partnerystės, nepatenka į šią sąvoką, tačiau teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikomas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktu išaiškinimu, jog sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties asmens požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam. Šiuo atveju tiek paties kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo šeimos santykiai – jie vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima ne mažiaus kaip 7 metus, todėl pagrįstai nustatyta, jog kaltinamojo sugyventinė S. K. yra jo šeimos narys ir kaltinamojo veiksmai nežymiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą teisingai kvalifikuoti kaip nežymus šeimos nario sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimu, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų neužregistruotas (b. l. 102), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesilankė ir nesigydė (b. l. 100), administracine tvarka nebaustas (b. l. 85), dirba, tačiau anksčiau teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 140 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis). Naują nusikalstamą veiką padarė pasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui, todėl laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 3 dalies 1punktas) (b. l. 91-95, 86-89). Įvertinus šių aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis ir jos dydis, kadangi ji visiškai atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu , V. J. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jo terminu sutinka (b. l. 106-107).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė. Teismas skiria įpareigojimą – bausmės atlikimo laikotarpiu nustatytu laiku būti savo namuose (faktinėje gyvenamojoje vietoje), ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kiti klausimai.

Nukentėjusioji S. K. civilinio ieškinio nepareiškė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai buvo sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. balandžio 16 d., todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaičiuojamas į bausmės laiką.

Kaltinamajam V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-77), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmę, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. J. skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, ir vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo V. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., t. y. 2 (dvi) dienas, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.