- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-336/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Albinas Bielskis, Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- A. R. Z.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Priteista iš Aleksandro R. Z. A. P. 2935, 87 Lt turtinei žalai atlyginti, 80, 39 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. Z. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. spalio 11 d., apie 18 val., savo buto, esančio (duomenys neskelbiami), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia savadarbiu durklu – stilėtu dūrė V. P. į krūtinę, tuo padarydamas durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę ir dėl ko įvyko mirtis, tyčia nužudė V. P. .
Šalies argumentai
Nuteistasis A. R. Z. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti dėl jo teisingą sprendimą. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo išvados dėl jo kaltės nepagrįstos įrodymais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad jis nukentėjusiajam V. P. durklu nedūrė, šis pats užvirto ant durklo, kurį jis laikė rankoje. Pastarąjį (durklą) jis turėjo rankoje, nes norėjo apsiginti nuo V. P. . Apelianto teigimu, įvertinus tai, jog nukentėjusysis yra už jį jaunesnis, fiziškai stipresnis, anksčiau teistas, įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyviai nusiteikęs - į butą pateko prieš jo valią, norėdamas iš jo pasipelnyti (V. P. žinojo, jog jis yra gavęs pensiją), o prieš du mėnesius jį smaugė, ištraukė iš kišenės jam priklausančius 100 Lt, be to, grasino su juo susidoroti, jeigu dėl to kreipsis į policiją, - jis, eidamas į kambarį paimti pinigų alui nupirkti, turėjo pagrindą manyti, jog V. P. gali jį užpulti ir jo sveikatai bei gyvybei kelti realų ir akivaizdų pavojų. Apeliantas mano, kad tą faktą, jog jis negalėjo įdurti V. P. rankoje turėtu durklu (net ir tuo atveju, jeigu jis būtų puolęs V. P. ), patvirtina tai, jog V. P. už jį yra fiziškai stipresnis, jaunesnis, vikresnis.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. R. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad A. R. Z. savadarbiu durklu – stilėtu dūrė V. P. į krūtinę, padarydamas durtinę-pjautinę kairės pusės žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmę, dėl ko įvyko mirtis, A. R. Z. nuteisė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Nuteistasis skunde prieštarauja tokiai teismo išvadai ir teigia, kad V. P. durklu nedūrė, nukentėjusysis pats užvirto ant durklo, kurį nuteistasis laikė rankoje. Tokie apelianto argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jie paneigti įrodymais: liudytojo A. Ž. , parodžiusio, kad nuteistasis mirtinai sužalojo sėdintį ant skudurų V. P. , parodymais (t. 1, b. l. 124-127); šiuos parodymus, patvirtinančia specialisto išvada Nr. M615/06/05, kuria konstatuota, kad V. P. mirė nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kairio plaučio sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, sužalojimas padarytas vienu smūgiu suduodant smūgį aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu pašaline jėga (t. 1, b. l. 42-43); šią išvadą ir liudytojo V. P. parodymus patvirtinančiais teismo medicinos specialisto G. S. apklausos teisme duomenimis, iš kurių matyti, jog jis atkreipė dėmesį į tai, kad V. P. žaizdos krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje kanalo kryptis eina iš viršaus žemyn, bei nukentėjusiojo ir nuteistojo žymus ūgių skirtumas (pirmo – 190 cm, antro 160-165 cm) leidžia daryti išvadą, kad V. P. į krūtinę iš kairės į dešinę iš viršaus žemyn buvo suduotas smūgis, šis galėjo būti padarytas nukentėjusiajam sėdint, taip kaip nurodė liudytojas A. Ž. Jeigu nukentėjusysis būtų užgriuvęs, tai žaizda būtų krūtinės apatinėje dalyje, tačiau žaizda yra krūtinės viršutinėje dalyje, pažasties lygyje, nuteistojo galvos lygyje (t. 2, b. l. 186).
Nuteistojo A. R. Z. veiksmai atlikti nesant būtinosios ginties situacijos. Apeliantas skunde teigia, kad konfliktas su V. P. įvyko paliepus šiam išeiti iš kambario, nes nuteistasis nenorėjo, kad V. P. matytų, kur jis laiko pinigus. Manydamas, kad V. P. gali jį užpulti, paėmė į rankas durklą ir laikė prieš save. Tačiau V. P. durklu nedūrė, jis pats užkrito ant durklo. Šioje situacijoje A. R. Z. aiškiai nebuvo būtinybės gintis ir padaryti žalą V. P. sveikatai bei gyvybei, juo labiau, V. P. nepuolė A. R. Z. . Taigi nuteistasis nebuvo būtinosios ginties sąlygomis, nes padarytu esant būtinajai ginčiai pripažįstamas tik toks veikimas, formaliai atitinkantis Baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius, padarytas ginantis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis).
Būtinosios ginties ribų peržengimas įmanomas tik būtinosios ginties sąlygomis. Kadangi įvykio metu A. R. Z. nebuvo būtinosios ginties sąlygomis, jo atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip būtinosios ginties ribų peržengimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog A. R. Z. nužudė V. P. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio.
Nuosprendyje išsamiai apibūdinti nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai. Matyti, kad A. R. Z. buvo neigiamai nusiteikęs prieš V. P. dėl jo netinkamo elgesio prieš du mėnesius. Jo įkyrus prašymas nupirkti dar alaus, A. R. Z. supykdė. Teismo psichiatrinės ekspertizės akte Nr. 6 pažymėta, kad psichinės būklės tyrimo metu paprovokavus A. R. Z. , jis tampa piktas, pradeda grasinti susidorojimu (t. 2, b. l. 97).
Nuteistojo A. R. Z. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, netinkamą nukentėjusiojo elgesį, teismas A. R. Z. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė už vidurkį. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas išdėstė išsamius motyvus, kurių pagrįstumas abejonių nesukėlė, nes teismas laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. R. Z. apeliacinį skundą atmesti.