Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2672-653/2021 pagal ieškovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl neteisėtų viešojo pirkimo konkurso sąlygų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė tiltų statybos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tilsta“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę valstybės įmonę (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau ir atsakovė) pakeisti viešojo pirkimo Nr. 527208 „Tunelinio pravažiavimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys 10,127 km nauja statyba“ (toliau ir – Pirkimas) konkurso sąlygas, sutartyje įtvirtinant pagrindą papildomų darbų įsigijimui – techninio darbo projekto klaidos, praleidimai, netikslumai, kai dėl jų atsiranda papildomų darbų būtinybė, arba įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimą, paruošti naują techninį darbo projektą, įgyjant jo autorines teises, ir organizuoti Pirkimą iš naujo, pateikiant tiekėjams techninį darbo projektą dwg formatu.

2. Nurodė, kad atsakovė paskelbė pirkimą ,,Tunelinio pravažiavimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys 10,127 km nauja statyba“, pirkimo Nr. 527208. Ieškovė 2021 m. birželio 28 d. raštu paprašė, kad atsakovė pateiktų techninį darbo projektą dwg formatu, nes atsakovės pateiktame techniniame darbo projekte buvo pastebėti projekto brėžinių neatitikimai, dėl kurių tiekėjai negali įvertinti darbų kainos ir apimties. Atsakovė 2021 m. liepos 14 d. rašte nurodė, kad ji neturi techninio darbo projekto autorinių teisių ir projekto brėžinių dwg formatu.

3. Ieškovė 2021 m. liepos 16 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų, tačiau atsakovė 2021 m. liepos 22 d. raštu atmetė ieškovės pretenziją ir nurodė, kad nepateiks tiekėjams techninio darbo projekto brėžinių dwg formatu, o papildomų darbų sąlygos yra numatytos Pirkimo sutartyje, t. y. patvirtino, jog atsakovė nekeis Pirkimo sutarties sąlygų ir paliks ieškovei dėl techninio darbo projekto brėžinių neatitikimų ištaisymo išaugusių darbų kiekių ir kainos padidėjimo riziką, net kai pasiūlymo rengimo stadijoje šios rizikos ieškovei, neturint techninio darbo projekto brėžinių dwg formatu, įsivertinti visa apimtimi yra neįmanoma.

4. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pirkimo procedūrų, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, bus pažeistas ne tik ieškovės interesas, bet ir viešasis interesas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Pirkimo procedūras.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

7. Teismas nustatė, kad Pirkimas yra svarbus visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu, todėl padarė išvadą, jog neigiamos pasekmės būtų didesnės, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ginčą išnagrinėjus iš esmės paaiškėtų, kad viešojo pirkimo procedūros vykdomos neteisėtai, tuo labiau jog pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu.

8. Teismo vertinimu, pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas, nepažeistų viešojo intereso, nes nėra duomenų, kad šio pirkimo objektų poreikį būtina patenkinti nedelsiant, taip pat taikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrinta, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o tuo pačiu ir visuomenės viešojo intereso, kad viešajame pirkime lėšos būtų naudojamos ekonomiškai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ieškiniu ieškovė siekia ne nutraukti Pirkimo procedūras, o užsitikrinti, kad sutarties vykdymo metu gautų apmokėjimą už papildomus darbus paaiškėjus techninio darbo projekto klaidoms, praleidimams, netikslumams, tačiau šis ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

9.2. Ieškovės nurodomas ieškinio pagrindas, kad sutarties projekte nėra nurodytas pagrindas papildomų darbų įsigijimui – techninio darbo projekto klaidos, praleidimai, netikslumai, yra nepagrįstas, nes sutarties projekte yra įtvirtintas pagrindas papildomų darbų įsigijimui. Taip pat sutarties projekte yra nustatyta fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara.

9.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė galutinio teismo sprendimo įvykdymui, nes teismui sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakius dėl atsakovės sprendimų panaikinimo teisinių pasekmių ir ginčo šalių grąžinimo į ankstesnę padėtį, teismo sprendimo įvykdymas ir galbūt pažeistos ieškovės teisės būtų užtikrinti, o tolesnis ginčo viešojo pirkimo procedūrų ir sudarytų sutarčių vykdymas neapriboja galimybių įvykdyti teismo sprendimą.

9.4. Šioje byloje ieškovės interesas nėra susijęs su visuomenės interesu užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, priešingai, jis yra susijęs su ieškinyje neatskleistu ir neįvardijamu ieškovės nesąžiningu interesu vilkinti šio konkretaus viešojo pirkimo procedūras, iki ieškovė sulauks ir sužinos kitų viešųjų pirkimų, kuriuose ieškovė yra pateikusi pasiūlymus, rezultatus. Ieškovės noras nesąžiningai vilkinti viešojo pirkimo procedūras tol, kol ieškovė žinos galimus skirti savo pajėgumus šiam viešajam pirkimui, negali būti laikomas teisėtu interesu.

10. Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas neapima visų argumentų teisinio įvertinimo, o tik preliminarų įvertinimą, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo teismine gynyba. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime.

10.2. Teismui nusprendus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes, atsakovei tęsiant Pirkimo procedūras ir išrinkus laimėtoją, ieškovė nebegalės pateikti savo pasiūlymo.

10.3. Atsakovė nenurodė jokių neigiamų pasekmių nei visuomenei, nei pačiai atsakovei, kaip pavyzdžiui finansavimo praradimas, negalėjimą naudotis kelio dalimi, kuriai perkami darbai, ar grėsmės, kad projektas apskritai nebus realizuotas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

14. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė konstatavęs, kad egzistuoja abi nurodytos sąlygos. Apeliantės teigimu, neegzistuoja nė viena laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo sąlyga. Taigi, šioje nutartyje pasisakytina dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai 2021 m. liepos 22 d. atmetė ieškovės 2021 m. liepos 16 d. pretenziją dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų, taip pat nurodo, jog, atsakovei atsisakius pateikti techninį darbo projektą dwg formatu, tiek ieškovei, tiek ir kitiems tiekėjams nėra sudarytos sąlygos tinkamai apskaičiuoti numatomą darbų kainą ir pateikti pasiūlymą.

17. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas yra perkančiosios organizacijos veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

18. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o apeliantės nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, jog ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų, nes teismui sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakius dėl atsakovės sprendimų panaikinimo teisinių pasekmių ir ginčo šalių grąžinimo į ankstesnę padėtį, teismo sprendimo įvykdymas ir galbūt pažeistos ieškovės teisės būtų užtikrinti, o tolesnis ginčo viešojo pirkimo procedūrų ir sudarytų sutarčių vykdymas neapriboja galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų ieškovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

22. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

24. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė vykdo pirkimą, kuriuo bus vykdomi tunelinio viaduko valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius – Panevėžys 10,127 kilometre statybos darbai ir kelio A2 Vilnius – Panevėžys rekonstravimo, įrengiant trečią eismo juostą nuo 9,276 km iki 9,912 km, darbai. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad vykdomas pirkimas turi reikšmės visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu.

26. Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, neapgynus kurio iš konkuruojančių interesų galėtų kilti didesnė žala.

27. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įvykdžius pirkimo objektu esančius darbus, nes bylos duomenimis nustatyta, kad Pirkimo techninio darbo projektas buvo parengtas 2017 metais, taip pat apeliantė nenurodo, kad dėl ginčo pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iškilo grėsmė, jog projektas nebus užbaigtas laiku ir dėl to ji patirs nuostolių.

28. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei apeliantei, nei visuomenei, suinteresuotai, kad pirkimo objektą sudarantys darbai būtų atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.

29. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka byla bus nagrinėjama 2021 m. rugsėjo 23 d., į tai, kad apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas lemtų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, jog ginčo Pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai tikėtina, kad ji nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.