Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-354-209/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
AN2-354-209/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00650-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AN2-354-209/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00650-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. A. (M. A.) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį 1300 eurų bauda bei paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams ir transporto priemonės – automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

M. A. teismo nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 6 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, vairavo automobilį pakartotinai, kai jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarimu buvo skirta nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Nurodo vežęs savo neblaivius draugus ir supratęs, kad jo automobilis ima gesti, kaisti, iš po kapoto ima veržtis balti dūmai. Nurodo užsukęs į tuo metu artimiausią IKI parduotuvės aikštelę, sustojęs, o susinervinęs dėl automobilio, išgėrė. Susinervino, nes jau buvo sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį, žmogus jau buvo davęs užstatą. Teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad jis automobilį vairavo neblaivus.

Skunde taip pat nurodo, kad nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų automobilio vairavimo fakto negalėjo patvirtinti, nes to nematė, o policijos pareigūnas atvyko, kai apeliantas jau buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo prie pakelto kapoto. Teigia, kad tikrintis ar jis neblaivus nebuvo jokio pagrindo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jau buvo nubaustas administracine nuobauda, atimant jam teisę vairuoti transporto priemonę, žino to pasekmes ir sunkumus, visiškai neseniai buvo perlaikęs teises.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad M. A. nubaustas už tai, kad 2018 m. kovo 6 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, vairavo automobilį pakartotinai, kai jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarimu buvo skirta nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas ir ne teismo tvarka bylas nagrinėjanti institucija (pareigūnas) administracinio nusižengimo byloje įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu dėl vairavimo neblaiviam neprisipažino, nurodė, jog alkoholio išgėrė kai automobilio jau nevairavo, t.y. sustojęs parduotuvės IKI aikštelėje, kai užkaito automobilis, kadangi jis dėl to susinervavo.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantas 2018 m. kovo 6 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, vairavo automobilį pakartotinai, kai jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarimu buvo skirta nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, o jo keliama versija, kad alkoholio jis išgėrė jau pastatęs automobilį aikštelėje, skundą nagrinėjančio teismo nuomone vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Teisme liudytoju apklaustas apie galimai neblaivų vairuotoją policijai pranešęs P. T. patvirtino, kad vairuotojas vietoje jokių gėrimų negėrė, jis tą matė aiškiai, nes apelianto automobilis stovėjo tiesiai priešais pastarojo automobilį ir jis (liudytojas) situaciją filmavo savo mobiliuoju telefonu. Išlipęs vairuotojas jam pasirodė neblaivus, tai matėsi iš jo judesių (b.l. 40-41).

Nors apeliantas teigia, kad alkoholio jis išgėrė jau pastatęs automobilį, tačiau šią jo versiją iš dalies paneigia ir liudytojo A. S. parodymai, kuomet jis pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad atvažiavus kartu su M. automobiliu į IKI parduotuvės aikštelę, jis (M.) iš karto išlipo iš automobilio, jokio alkoholio negėrė (b.l. 25). Tik vėliau liudytojas pradėjo keisti parodymus, kai apeliantas pareiškė išgėręs jau pastatęs automobilį. Akivaizdu, kad liudytojas yra apelianto draugas, todėl neatmetama galimybė, kad jis siekia padėti pastarajam išvengti atsakomybės.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio R. O. 2018-03-06 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jam atvykus į įvykio vietą, iš piliečio M. A. burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, blaškėsi, svirduliavo, ramstėsi į automobilį (b.l. 3).

Atkreiptinas dėmesys, kad apie galimai neblaivų vairuotoją buvo ne tik byloje apklausto liudytoju P. T. pareiškimas, bet ir dar vieno asmens pranešimas policijai (b.l. 10-11, 12), o policijos pareigūnas į įvykio vietą atvyko iš karto po pranešimo. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog per tokį trumpą laiką, apeliantas išgėrė alkoholio tiek, kad, kaip nurodė policijos pareigūnas R. O. tarnybiniame pranešime, vairuotojo judesiai tapo nekoordinuoti, jis svirduliavo.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto M. A. parodymus, matyti, kad jis savo poziciją keitė, policijos pareigūnui nurodė skirtingas automobilio pastatymo aplinkybes, iš pradžių teigė, kad iš viso automobilio nevairavo, vėliau sakė, kad automobilis stovėjo iš vakaro, dar vėliau, kad automobilį pastatė prieš valandą ir pan. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas apelianto parodymus vertino kritiškai. Priešingai, liudytojo P. T. ir policijos pareigūno R. O. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti minėtų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių tiek apie įvykį pranešęs liudytojas, tiek policijos pareigūnas būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Apelianto nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad M. A. administracinis nusižengimas, numatytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. A. (M. A.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Stasys Lemežis