- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-28
- Bylos Nr.
- 2-590-835/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00150-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. D., sekretoriaujant R. V., dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei advokato padėjėjai K. S., atsakovams R. K., R. K., jų atstovei advokatei O. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovams R. K., R. K. dėl prievolės įvykdymo, nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 511,33 Lt nesumokėtų komunalinių mokesčių, 1237,36 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas dar kartą patikslino savo ieškinį ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 441,33 Lt nesumokėtų komunalinių mokesčių, 1237,36 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas su atsakove 2010 m. liepos 1 d. pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį vieneriems metams. Buvo sutarta, kad atsakovai ieškovui mokės 300,00 Lt nuomos mokestį per mėnesį, o komunalinius ir patarnavimo mokesčius apmokės paslaugų tiekėjams. Nuo 2010 m. lapkričio mėnesio šildymo sezonui nuomos mokestis buvo sumažintas iki 230,00 Lt. 2010 m. lapkričio mėnesio pabaigoje atsakovai, neįspėję ieškovo, išsikėlė iš buto. Buto raktus grąžino 2010 m. lapkričio 28 d. Atsakovai liko skolingi 511,33 Lt už 2010 m. lapkričio mėnesio komunalinius mokesčius. Užskaičius atsakovų permokėtą nuomos mokesčio už 2010 m. lapkričio mėnesį dalį - 70,00 Lt, viso jie liko skolingi už komunalinius mokesčius 461,33 Lt. Buvo sutarta, kad atsakovai visus buto pagerinimus atliks tik gavę ieškovo leidimą. Tačiau atsakovai be jo leidimo sienoje išgręžė keturias skyles televizoriui pakabinti ir tuo padarė jam 1237,36 Lt žalą.
Atsakovai ir jų atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pasirašius buto nuomos sutartį, juos tenkino buto būklė ir kaina. Tačiau pradėjus gyventi pasimatė visi buto trūkumai – pelėsis, nesandarūs langai ir durys, o prasidėjus šildymo sezonui 2010 m. spalio mėnesio antroje pusėje paaiškėjo, kad bute labai šalta. Dėl to atsakovai 2010 m. spalio pabaigoje informavę ieškovą nutraukė nuomos sutartį ir 2010 m. lapkričio 13 d. išsikėlė iš ieškovo nuomojamo buto. Jie ieškovui nuomos mokesčio yra sumokėję 1800,00 Lt, už 2010 m. lapkričio mėnesį komunalinių mokesčių nemokėjo, nes gyveno tik pusę mėnesio todėl ir mokėti nepriklauso. Jie mano, kad ieškovui permokėjo 440,00 Lt nuomos mokesčio, nes šildymo sezonu sutartas nuomos mokestis 230,00 Lt turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. spalio mėnesio, ir grąžintas 300,00 Lt nuomos mokestis sumokėtas avansu 2010 m. liepos mėnesį, nes už 2010 m. lapkričio mėnesį jie ieškovui sumokėjo 300,00 Lt. Televizoriaus laikiklį sienoje, pasikabino gavę ieškovo leidimą, o išmontuodami jį sienoje paliko keturias skylutes, dėl kurių buto sienų perdažyti nereikia ir ieškovas jokių nuostolių nepatyrė, nes neatliko remonto, o tik preliminariai pasiskaičiavo galimo remonto kaštus, kuriuos prašo priteisti kaip nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2010 m. liepos 1 d. sudarė buto nuomos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovams išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 300,00 Lt nuomos mokestį per mėnesį ir susitarė, kad komunalinius mokesčius atsakovai apmoka patys ir jie į nuomos kainą neįskaičiuojami (b. l. 6-9). 2010 m. lapkričio mėnesio pradžioje šalys susitarė, kad nuomos mokestis šildymo sezonu bus 230,00 Lt. Kaip šalys pripažino, tarp šalių susiklostę nuomos santykiai tęsėsi iki 2011 m. lapkričio 29 d., kuriuos nutraukė atsakovai savo iniciatyva raštu neįspėję ieškovo, grąžindami jam nuomotos patalpos raktus (b. l. 95-96). Patalpų perdavimo-priėmimo aktai nebuvo surašyti. Atsakovai pripažino, kad nesumokėjo 461,33 Lt komunalinių mokesčių už lapkričio mėnesį (b. l. 10-14) ir 50,00 Lt skolos už spalio mėnesį. Dėl šių aplinkybių teismas plačiau nepasisako ir nedetalizuoja komunalinių mokesčių paskaičiavimo, kadangi ginčo dėl jų nėra.
Ginčas kilo dėl sumokėtų nuomos mokesčio sumų, šildymo sezono pradžios ir nuostolių atlyginimo. Ieškovas teigia gavęs iš atsakovų 1500,00 Lt nuomos mokesčių: liepos mėnesį - 600,00 Lt, rugpjūčio mėnesį – 300,00 Lt, rugsėjo mėnesį – 300,00 Lt, spalio mėnesį – 300,00 Lt. Kadangi nuomos mokestis šildymo sezonui sumažintas iki 230,00 Lt, o atsakovų liepos mėnesį avansu sumokėtas 300,00 Lt nuomos mokestis užskaitomas už lapkričio mėnesį, tai 70,00 Lt permoką, jis išskaičiuoja iš likusių neapmokėtų komunalinių mokesčių sumos. Atsakovai teigia sumokėję ieškovui 1800,00 Lt nuomos mokesčių: liepos mėnesį - 600,00 Lt, rugpjūčio mėnesį – 300,00 Lt, rugsėjo mėnesį – 600,00 Lt, spalio mėnesį – nemokėjo, lapkričio mėnesį - 300,00 Lt. Jie mano, kad šildymo sezonui sumažintas nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas nuo spalio mėnesio, nes spaudoje buvo skelbiama, kad Alytaus mieste šildymas prasidėjo 2010 m. spalio 7 d. Kad name, kuriame yra nuomojamas butas, šildymo sezonas prasidėjo spalio 28-29 dienomis neabejotinai patvirtino namo bendrijos pirmininkė J. S.. Teismas jos parodymais neturi pagrindo netikėti. Kad ieškovo ir atsakovų susitarimas nuomos mokestį sumažinti nuo lapkričio mėnesio patvirtina tai, kad jie dėl to tarėsi būtent lapkričio mėnesį jau parsidėjus šildymo sezonui ir išaiškėjus, kad bute šalta.
Išklausius ieškovo, atsakovų ir liudytojos E. D. paaiškinimus, labiau tikėtina, kad nuomos mokesčio atsakovai ieškovui sumokėjo 1500,00 Lt, nes tiek ieškovui, tiek atsakovams sutikus, kad nuomos mokestis už lapkričio mėnesį buvo sumažintas iki 230,00 Lt, yra pagrindo abejoti, kad atsakovai savanoriškai mokėjo nuomos mokestį avansu ir dar didesnę sumą nei sutarta, juo labiau kad atsakovai 2010 m. spalio mėnesio pabaigoje buvo informavę ieškovą apie sutarties nutraukimą ir iš buto išsikėlė 2010 m. lapkričio 13 d. Liudytojos parodymai, kad ji matė kaip atsakovė pasiėmė 300,00 Lt ir nuėjo susitikti su ieškovu, neįrodo, kad taip buvo mokamas nuomos mokestis už lapkričio mėnesį. Ieškovo gautos nuomos mokesčių sumos dydį patvirtina jo 2011 m. kovo 28 d. pateikta metinė pajamų deklaraciją, kurioje ieškovas nurodė 2010 metais gavęs 1430,00 Lt pajamų iš nuomos (b. l. 91-92).
Atsakovai pripažino aplinkybes, kad išsikeldami iš buto išsiėmė jų pakabintą laikiklį televizoriui ir kambario siena liko sugadinta, nes joje liko keturios nedidelės skylės. Atsakovai mano, kad išgręždami skyles sienoje televizoriaus laikikliui, jokių nuostolių nepadarė, nes ieškovas pats leido pakabinti televizorių. CK 6.501 straipsnis reglamentuoja nuomojamo daikto pagerinimą. Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (CK 6.501 str. 1 d.). Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (CK 6.501 str. 2 d.). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 str. 3 d.). CK 6.251 straipsnis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Atsakovų atlikti pagerinimo darbai ieškovo patalpų nepagerino, o buvo atlikti dėl to, kad atsakovai siekė pritaikyti patalpas savo poreikių tenkinimui. Atsakovai, išsikeldami iš nuomojamų patalpų, kaip sąžiningi nuomininkai, ieškovui turėjo grąžinti nuomotas patalpas tokias, kokias jiems suteikė nuomotojas. Pasiimdami savo padarytus pagerinimus negalėjo bloginti patalpų būklės. Kad po atsakovų pagerinimų pasiėmimo sienoje liko keturios nedidelio skersmens skylės pripažįsta ir patys atsakovai. Ieškovas nurodė, kad bute remontas darytas prieš 6 metus, sienų spalva pakitusi, įvairių atspalvių. Ieškovas realiai remonto darbų neatliko, todėl negalima teigti, kad sienoje paliktų skylių užtaisymo darbai tikrai kainuoja 1237,36 Lt. Nustačius, kad ieškovas prašo atlyginti nuostolius, kuriuos patirs perdažydamas 15 m² sienų, nors atsakovų išgręžtų skylių užtaisymui, reikia atlikti nedaugiau kaip 1 m² sienos remontą, teismas laiko, kad ieškovas, reikšdamas tokį reikalavimą, atsakovų sąskaita siekia atlikti pusės kambario sienų remontą, o ne atlyginti realiai jų veiksmais padarytus nuostolius. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai padarė ieškovo patalpoms žalą, palikdami sienoje nedidelio skersmens skyles, kurių užtaisymui reikalinga atlikti vidaus apdailos darbus, kad ieškovas pateikė teismui leistinus įrodymus, kurie pagrindė sienų remonto medžiagų ir darbų kainas, bet ne atsakovų padarytų nuostolių dydį, sprendžia, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo iš dalies tenkintinas, priteisiant protingus nuostolius nedidelio skersmens keturių skylių užtaisymui, t. y. 1 m² sienos suremontavimui.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas išaiškino šalims teisę teikti įrodymus, nes teismas šios kategorijos bylose neprivalo rinkti įrodymus savo iniciatyva ((duomenys neskelbtini) str.). Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia tai, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos įrodinėjimo proceso metu. Įvertinant visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų ieškovui nuo priteistos sumos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 93 str. 1 d.). Patikslintas ieškinys buvo pareikštas 1748,69 Lt skolos ir nuostolių atlyginimui. Eigoje reikalavimų apimtį ieškovas sumažino iki 1678,69 Lt sumos, nuo kurios skaičiuotinas žyminis mokestis ir kitos išlaidos skirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Sprendžiant išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo klausimą, teismas, įvertinęs bylos pobūdį, jos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, specialiųjų žinių reikalingumą, prašomų priteisti sumų dydį, pripažįsta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės ir jos priteistos pilnumoje sudarytų didesnę sumą, nei pats skolos ir nuostolių atlyginimas, vadovaujasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais bei CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai principu. Ieškinį patenkintus iš dalies (patenkinta 31,2 % ieškovo reikalavimų), ieškovui iš atsakovų priteistina 234,00 Lt už advokato teisinę pagalbą (750,00 Lt x 31,2 %), atsakovei iš ieškovo priteistina 412,80 Lt už advokato teisinę pagalbą (600,00 Lt x 68,8 %).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir R. K. ieškovui A. M. 441,33 Lt skolos už komunalinius mokesčius, 82,49 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2011 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų R. K. ir R. K. ieškovui A. M. po 33,50 Lt žyminio mokesčio, po 117,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo A. M. atsakovei R. K. 412,80 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovų R. K. ir R. K. valstybei po 6,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.