Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios R. A. ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Nomedos Oškutytės skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nutarties, kuria byla perduota prokurorui kaltinamojo akto surašymo pažeidimams pašalinti, baudžiamojoje byloje, kurioje:

T. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5, 7,8 punktus, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, 253 straipsnio 2 dalį;

J. Z. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 7,8 punktus, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, 253 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. kaltinamas tuo, kad 2007 m. sausio 5 d., apie 21 val., Kaune, prie Kauno technikos kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrininkų grupe su J. Z. , A. K. , F. M. , Q. P. , P. U. , turėdamas tikslą nužudyti D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (esant galimybei sužaloti įvykio vietoje esančius kitus asmenis) tyčia šovė ne mažiau kaip 34 kartus iš nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , o J. Z. tyčia šovė ne mažiau kaip 11 kartų iš nenustatyto pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pistoleto „TT“ į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , taip bendrais veiksmais su F. M. , A. K. , J. Z. , Q. P. , P. U. padarė D. A. vieną kiaurinę ir vieną aklą šautines žaizdas dešinės klubinės srities užpakalinėje dalyje, kiaurinį kairiojo dilbio šautinį sužalojimą su skyliniu stipinkaulio lūžiu, šautinį krūtinės sužalojimą su abiejų diafragmos kupolų, kepenų dešinės skilties, skrandžio, širdiplėvės, širdies ir kairio plaučio pažeidimais, dėl ko D. A. mirė.

T. V. taip pat kaltinamas tuo, kad jis toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupe su J. Z. , A. K. , F. M. , Q. P. , P. U. , turėdamas tikslą nužudyti D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (esant galimybei sužaloti įvykio vietoje esančius kitus asmenis) tyčia šovė ne mažiau kaip 34 kartus iš nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , o J. Z. tyčia šovė ne mažiau kaip 11 kartų iš nenustatyto pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pistoleto „TT“ į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , taip bendrais veiksmais su F. M. , A. K. , J. Z. , Q. P. , P. U. padarė A. M. vieną šautinę-kiaurinę žaizdą krūtinėje, dvi šautines-kiaurines žaizdas žastuose, aklą šautinę žaizdą juosmenyje su stuburo juosmeninės dalies 4-5 slankstelių lūžimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu tyčia pasikėsino nužudyti A. M. , T. F. ir J. G. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. M. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, į T. F. ir J. G. nepataikė ir šie aktyviai pasipriešino pabėgdami iš įvykio vietos.

T. V. taip pat kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo ikiteisminio tyrimo nenustatytą šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį ir didelį kiekį - ne mažiau kaip 34 vnt. šaudmenų - 9 mm kalibro LUGER šovinių, kuriuos neteisėtai nešiojo ir laikė iki 2007 m. sausio 5 d.

J. Z. kaltinamas tuo, kad 2007 m. sausio 5 d., apie 21 val., Kaune, prie Kauno technikos kolegijos, esančios (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrininkų grupe su T. V. , A. K. , F. M. , Q. P. , P. U. , turėdamas tikslą nužudyti D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (esant galimybei sužaloti įvykio vietoje esančius kitus asmenis) tyčia šovė ne mažiau kaip 11 kartų iš nenustatyto pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pistoleto „TT“ į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , o T. V. tyčia šovė ne mažiau kaip 34 kartus iš nenustatyto pramonines gamybos 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , taip bendrais veiksmais su F. M. , A. K. , T. V. , Q. P. , P. U. padarė D. A. vieną kiaurinę ir vieną aklą šautines žaizdas dešinės klubinės srities užpakalinėje dalyje, kiaurinį kairiojo dilbio šautinį sužalojimą su skyliniu stipinkaulio lūžiu, šautinį krūtinės sužalojimą su abiejų diafragmos kupolų, kepenų dešinės skilties, skrandžio, širdiplėvės, širdies ir kairio plaučio pažeidimais, dėl ko D. A. mirė.

J. Z. taip pat kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupe su T. V. , A. K. , F. M. , Q. P. , P. U. , turėdamas tikslą nužudyti D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (esant galimybei sužaloti įvykio vietoje esančius kitus asmenis) tyčia šovė ne mažiau kaip 11 kartų iš nenustatyto pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pistoleto „TT“ į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , T. V. tyčia šovė ne mažiau kaip 34 kartus iš nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio į D. A. , A. M. , T. F. , J. G. , taip bendrais veiksmais su F. M. , A. K. , T. V. , Q. P. , P. U. padarė A. M. vieną šautinę-kiaurinę žaizdą krūtinėje, dvi šautines- kiaurines žaizdas žastuose, aklą šautinę žaizdą juosmenyje su stuburo juosmeninės dalies 4-5 slankstelių lūžimu, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu tyčia pasikėsino nužudyti A. M. , T. F. bei J. G. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. M. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, į T. F. ir J. G. nepataikė ir šie aktyviai pasipriešino pabėgdami iš įvykio vietos.

J. Z. taip pat kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo ikiteisminio tyrimo nenustatytą šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pistoletą „TT“ ir didelį kiekį - ne mažiau 13 vnt. šaudmenų - 7,62 mm kalibro TOKAREV šovinių, kuriuos neteisėtai nešiojo ir laikė iki 2007 m. sausio 5 d.

2008 m. birželio 6 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Kauno apygardos teismui (t. 12, b. l. 78).

Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 7 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 12, b. l. 94).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje kaltinamųjų T. V. ir J. Z. gynėja A. Ručienė pareiškė prašymą bylą perduoti prokurorui, kad ši byla ir byla, išskirta dėl kitų nusikaltimo bendrininkų: A. K. , E. M. , P. P. , P. U. , būtų sujungtos į vieną.

Kauno apygardos teismas nutarė gynėjos prašymą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kaltinamajame akte neišsamiai aprašyta nusikalstama veika, nenustatyta, kokie buvo bendrininkų veiksmai, jų susitarimo ribos, kuo pasireiškė chuliganiškos paskatos, koks buvo nusikalstamos veikos padarymo motyvas, kuris šiuo atveju yra būtinas subjektyvus nusikalstamos veikos požymis. Anot teismo, prokuroras neturėjo galimybės išsamiai aprašyti nusikalstamą veiką, nes kiti šio nusikaltimo bendrininkai pasislėpė. Kaltinamajame akte nurodyta, kad T. V. iššovė ne mažiau kaip 34 kartus iš nenustatyto pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio, o J. Z. - ne mažiau kaip 11 kartų iš nenustatyto pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pistoleto „TT“. Tačiau, teismo manymu, visiškai nenurodyta ir nėra galimybės suprasti, kaip šie jų veiksmai susiję su atsiradusiomis pasekmėmis - D. A. nužudymu ir nukentėjusiajam A. M. sukeltu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. nenurodyta, nuo kurio konkrečiai bendrininko ar kelių bendrininkų šūvių mirė D. A. ir buvo sužalotas A. M. . Taip pat prokuroras kaltinamajame akte neišskyrė, kokius nusikalstamus veiksmus atliko T. V. , J. Z. ir kokius nusikalstamus veiksmus padarė A. K. , F. M. , Q. P. , P. U. , nors jie nurodomi kaltinamajame akte. BK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Todėl Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame nenurodyti šie esminiai duomenys. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad šių trūkumų negalima pašalinti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą, kadangi paminėti kaltinamojo akto turinio trūkumai yra esminiai ir suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą, nes jie negali efektyviai gintis teisiamajame posėdyje.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad dėl kitų kaltinamajame akte nurodytų nusikaltimų bendrininkų byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, o baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir kaltinamajame akte nurodyta, kad T. V. , J. Z. , A. K. , F. M. , Q. P. , P. U. , veikdami bendrininkų grupe, padarė vienus ir tuos pačius nusikaltimus, visų bendrininkų veiksmai yra glaudžiai susiję, šių bylų nagrinėti atskirai negalima, nes tai pakenktų bylos nagrinėjimo išsamumui.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali perduoti bylą prokurorui, t. y.: 1) surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtų nurodoma ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos veikos vieta, būdas, laikas ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju kaltinamajame akte nurodyti visi nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinami J. Z. ir T. V. , sudėties požymiai.

Tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad T. V. , J. Z. , A. K. , F. M. , Q. P. , P. U. , veikdami bendrininkų grupe, padarė vienus ir tuos pačius nusikaltimus, visų bendrininkų veiksmai glaudžiai susiję, vertintina kaip išankstinė teismo nuomonė ir prieštarauja BPK normų nuostatoms. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių perduota byla teisiamajame posėdyje. Kauno apygardos teismas bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje tik dėl J. Z. ir T. V. padarytų nusikaltimų. Todėl teismas negali savo iniciatyva išplėsti kaltinimo ribų ir tai laikyti kaltinamojo akto surašymo pažeidimu.

Pagal BPK 234 straipsnio 3 dalį, kaltinamajam aktui taikomų reikalavimų pažeidimas turi trukdyti nagrinėti bylą teisme. Kaltinamojo akto trūkumai ir tai, ar jie galės būti ištaisyti teisme ir ar netrukdys nagrinėti bylą, gali būti nustatyti bylos parengimo nagrinėti teisme metu. Nustatęs pažeidimus, teismas vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 3 dalimi galėjo priimti nutartį bylą perduoti prokurorui. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas parengimo nagrinėti bylą teisme metu priėmė nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kurioje nurodė, kad kliūčių nagrinėti bylą nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti pažeidimai dėl kaltinamojo akto surašymo nepadaryti, todėl nėra kliūčių bylą nagrinėti teisme. Anot prokurorės, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.

Nukentėjusioji R. A. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį, kuria buvo nutarta perduoti bylą prokurorui.

Nukentėjusioji mano, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartimi perduodamas bylą prokurorui pažeidė jos, kaip nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės, teises ir teisėtus interesus, todėl ši nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta. BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymi, kad ji nukentėjo dėl T. V. ir J. Z. padarytos nusikalstamos veikos, jie pažeidė jos interesus, todėl ji turi teisę į greitą nusikalstamos veikos atskleidimą ir bylos išnagrinėjimą. Bylos perdavimas prokurorui apsunkins jos nagrinėjimą teisme bei šios nusikalstamos veikos atskleidimą.

Nukentėjusioji R. A. prašo jos ir prokurorės skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Nomedos Oškutytės ir nukentėjusiosios R. A. skundai tenkinami. Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis naikinama kaip nepagrįsta, o byla perduodama nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Pagal galiojančiame BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį. Teismas bei bylos nagrinėjimo teisme dalyviai su pateiktais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne skaitydami kaltinamąjį aktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės teismui neturi, jų neišnagrinėjus teisiamojo proceso metu, priimant nuosprendį, jais remtis negalima. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro užimama pozicija teisiamojo proceso metu ir argumentai, kodėl būtent tokios pozicijos jis laikosi. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylai nagrinėti pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šioje byloje nesutinka su žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl kaltinamojo akto turinio, kadangi jame yra BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys. Iš kaltinamojo akto turinio taip pat matyti valstybinio kaltintojo užimama procesinė pozicija. Apeliacinio teismo nuomone, prokuroras surašydamas kaltinamąjį aktą BPK 219 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad T. V. , J. Z. , A. K. , F. M. , Q. P. , P. U. veikė bendrininkų grupe, padarė vienus ir tuos pačius nusikaltimus, ir tai, kad visų bendrininkų veiksmai yra glaudžiai susiję. Apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad kaltinamajame akte nenurodyta ir nėra galimybės suprasti, kaip T. V. ir J. Z. veiksmai yra susiję su atsiradusiomis pasekmėmis, nes nenurodyta, nuo kurio konkrečiai iš jų ar kelių bendrininkų šūvių D. A. mirė ir buvo sužalotas A. M. , neišskirta, kokius nusikalstamus veiksmus padarė kaltinamieji ir kokius A. K. , F. M. , Q. P. , P. U. .

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamoji byla dėl E. M. , P. U. , P. P. , A. K. išskirta į atskirą tyrimą dėl to, kad pastarieji slapstosi, jų buvimo vieta nežinoma (t. 12, b. l. 1-26). BPK 234 straipsnio 4 dalis numato, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad Norvegijos karalystės teisėsaugos pareigūnai sulaikė E. M. ir A. K. , juos perduos Lietuvos teisėsaugos pareigūnams ne anksčiau kaip 2008 m. lapkričio mėnesį (t. 13, b. l. 6).

Kaip jau buvo minėta, kaltinamajame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį, todėl paminėtų aplinkybių buvimas arba jų nebuvimas turi būti konstatuojamas tik tada, kai teismas ištiria pateiktus duomenis BPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino faktines aplinkybes net nepradėjęs įrodymų tyrimo. BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šioje byloje teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir nustatęs, kad bylos išskyrimas į atskirą ikiteisminį tyrimą dėl E. M. , A. K. ir kt. asmenų trukdo priimti objektyvų sprendimą (nuosprendį), išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai taikyti įstatymą, gali konstatuoti kaltinamojo akto trūkumus, kurių negalima pašalinti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Be to, prokuroras kaltinamajame akte nurodytas veikos esmines bylos aplinkybes ir jos kvalifikavimą gali keisti (pildyti) iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (BPK 256 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė skubotas išvadas, kurios pagrįstos bylos aplinkybėmis, neištirtomis teisiamajame posėdyje. Todėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis nepagrįsta ir naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį dėl baudžiamosios bylos, kurioje kaltinami T. V. ir J. Z. , perdavimo prokurorui kaltinamojo akto surašymo pažeidimams pašalinti panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.