- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 2A-1095/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02716-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Dalia Višinskienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „BLRT Grupp Invest“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1071-798/2013 pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „BLRT Grupp Invest“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo akcinės bendrovės „BLRT Grupp Invest“ priešieškinį ieškovui G. N. ir atsakovui (pagal priešieškinį) uždarajai akcinei bendrovei „Torlina“ dėl sutarties pakeitimo teismo sprendimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. N. ir atsakovas (pagal priešieškinį) UAB „Torlina“ (toliau kartu vadinami pardavėjais) 2007 m. lapkričio 29 d. sudarė su atsakovu AB „BLRT Grupp Invest“ (toliau – atsakovas) Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria pardavėjai pardavė atsakovui nekilnojamąjį turtą (pastatą, negyvenamąją patalpą ir kitus statinius (inžinerinius)), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Pagal sutarties 2.1 punktą visų statinių kaina yra 6 397 000 Lt, ją atsakovas įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 3 444 000 Lt (G. N.) ir 3 000 Lt (UAB „Torlina“) – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Sutarties patvirtinimo pas notarą dienos (2.2. p.), 1 950 000 Lt (G. N. ) – periodiniais mokėjimais per dvejus metus (2.4 p.) ir 1 000 000 Lt (G. N.) – per 45 dienas po detaliojo plano, kuriuo Sklypas bus padalytas į atskirus sklypus, patvirtinimo ir įregistravimo detaliųjų planų registre dienos (2.5 p.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A-2911 buvo patvirtintas Sklypo detalusis planas.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt skolos, 90 500 Lt delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštu pareikalavo atsakovo įvykdyti savo prievolę – sumokėti 1 000 000 Lt, tačiau atsakovas 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu atsisakė tai padaryti.
Atsakovas priešieškiniu prašė teismo pakeisti Sutarties 2.1 ir 2.5 punktus, išdėstyti juos taip: „2.1. Šalys susitaria, kad visi statiniai yra parduodami už 6 100 077,70 Lt[1] (šešis milijonus vieną šimtą tūkstančių septyniasdešimt septynis litus, septyniasdešimt centų) (toliau - „statinių kaina“). Šalys susitaria, kad į šią kainą įeina visi bet kokie pagal galiojančius teisės aktus šalių mokėtini mokesčiai, susiję su statinių perleidimu (įskaitant, bet neapsiribojant gyventojų pajamų mokesčiu, pridėtinės vertės mokesčiu ir kt.). Kiekvieno iš statinių individuali kaina detalizuojama žemiau“; „2.5. Šalys susitaria, kad likusi sutarties 2.1. punkte numatyta statinių kainos dalis po sutarties 2.2. ir 2.4. punktuose numatytų mokėjimų atlikimo, t. y. 203 077,70 Lt (du šimtai trys tūkstančiai septyniasdešimt septyni litai, septyniasdešimt centų) pardavėjui Nr. 2 bus sumokėta per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas po detaliojo plano, kuriuo sklypas bus padalytas į atskirus sklypus, patvirtinimo ir įregistravimo detaliųjų planų registre dienos (žr. Sutarties 4.2. punktą)“. Nurodė, kad pačiame Sutarties 2.5 punkte yra tiesiogiai referuojama į Sutarties 4.2 punktą, kuriame pardavėjai prisiėmė pareigą bendradarbiauti su atsakovu, rengiant šalių interesus tenkinantį detalųjį Sklypo planą, suderinti, patvirtinti ir įregistruoti jį Teritorijų planavimo dokumentų registre. Be to, šalys susitarė, kad Sklypo detalusis planas rengiamas tuo tikslu, jog Sklypas būtų padalytas į atskirus sklypus, o atsakovui atitenkančios Sklypo dalies plotas bus ne mažesnis nei 0,13 ha. Atsakovo teigimu, speciali Sutarties kainos dalies sumokėjimo tvarka buvo numatyta ir susieta su Sklypo detaliojo plano sprendiniais, atsižvelgiant į tai, kad Sutartimi atsakovas siekė įsigyti ne tik statinius, bet ir teisę naudoti jų tinkamam ir efektyviam eksploatavimui reikalingą Sklypo dalį. Sklypo detaliojo plano suderinimą ir tvirtinimą, užtikrinant visų Sutarties šalių interesus, įsipareigojo atlikti pardavėjai, kurie privalėjo bendradarbiauti su atsakovu. Atsakovo nuomone, pardavėjai pažeidė šį įsipareigojimą, nes jų iniciatyva parengus ir patvirtinus Sklypo detalųjį planą, atsakovui buvo suprojektuotas ir priskirtas ne Sutartyje numatytas ne mažesnis kaip 0,13 ha plotas, o 0,0264 ha. Skirtumas tarp detaliuoju planu suprojektuoto ir atsakovui priskirto Sutartyje numatyto pardavėjų įsipareigoto perduoti ploto yra 0,1036 ha. Dėl šios priežasties atsakovas atsisakė mokėti ieškovui Sutarties 2.5 punkte numatytą kainos dalį ir siekdamas kompromiso keliu pasiekti abipusiškai priimtiną situacijos sprendimą, inicijavo derybas dėl Sutarties pakeitimo, tačiau pardavėjai neatsakė į atsakovo iniciatyvą. Atsakovas, atsižvelgdamas į jam faktiškai suprojektuotą Sklypo dalies plotą, pasiūlė ieškovui bendru sutarimu pakeisti Sutartį – proporcingai sumažinti Sutartyje numatytą bendrą kainą ir jos sumokėjimo sąlygas. Kadangi detaliuoju planu atsakovui suprojektuota Sklypo dalis yra lygi 20,31 proc. Sutartyje numatyto ploto, atsakovas pasiūlė ieškovui atitinkamą proporcingą Sutarties 2.5 punkte numatytos kainos dalį, t. y. 203 077,70 Lt, kaip galutinį mokėjimą pagal Sutartį, tačiau ieškovas kreipėsi į teismą dėl Sutarties 2.5 punkte numatytos kainos dalies priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutarties 1.6 punktu šalys susitarė, jog, atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 10-1442, ieškovas, šalims pasirašius Sutartį, įsipareigoja kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl jo nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies (2,3951 ha) iš 8,7805 ha žemės sklypo prie pardavėjams priklausančių ir atsakovui perleidžiamų statinių, proporcingai tenkančios statiniams, sutarties nutraukimo (atsisakymo atsakovo naudai), o atsakovas – su prašymu sudaryti šios žemės sklypo dalies, proporcingai tenkančios įsigyjamiems statiniams, žemės sklypo nuomos ar pirkimo sutartį. Sutarties 4.2 punktu pardavėjai įsipareigojo bendradarbiauti su atsakovu, rengiant šalių interesus atitinkantį Sklypo detaliųjų planą, suderinti, patvirtinti ir užregistruoti jį teritorijų planavimo registre. Šalys susitarė, kad detalusis planas yra rengiamas tuo tikslu, jog šis sklypas būtų padalytas į atskirus sklypus. Šalys susitarė, kad visas išlaidas, susijusias su sklypo detaliuoju planavimu, padengs proporcingai savo naudojamos sklypo dalies plotui, o atsakovui atitenkančios sklypo dalies plotas bus ne mažesnis nei 0,13 ha. Sutarties 2.5 punkte šalys aptarė sąlygas, kurioms esant atsakovas turės pareigą sumokėti ieškovui likusią 1 000 000 Lt sumą, t. y. per 45 dienos po detaliojo plano, kuriuo Sklypas bus padalytas į atskirus sklypus, patvirtinimo ir įregistravimo detaliųjų planų registre dienos. Minėta, kad pagal Sutarties 4.2 punktą pirkėjui tenkančio sklypo dalis turi būti ne mažesnė nei 0,13 ha. Įvertinęs šias Sutarties sąlygas, teismas padarė išvadą, kad pardavėjai prisiėmė pareigas užtikrinti detaliojo planavimo sprendinius, atitinkančius tinkamą šalių susitarimo įvykdymą, tuo tikslu prisiimdami pareigą bendradarbiauti su atsakovu, kad atsakovas gautų 0,13 ha sklypą, už kurį turėjo būti sumokėta likusi 1 000 000 Lt suma. Pardavėjai jokių pranešimų apie tai, kad šio susitarimo negalės įvykdyti, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pardavėjau būtų siūlę keisti Sutartį, tačiau yra keli detaliojo plano sudedamieji dokumentai, juose yra atsakovo atstovo – vadovo parašas, patvirtinantis pritarimą detaliojo plano sprendiniams. Teismo nuomone, tai nepatvirtina fakto, kad atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais sutiko pakeisti Sutartį, nes sutarties pakeitimas turi būti tokios pat formos, kokia yra ir keičiama sutartis. Teismo vertinimu, patvirtinus detalųjį planą, atsakovas negavo iš Sutarties tai, ko tikėjosi – numatyto dydžio sklypo (0,13 ha), o gavo tik 0,0264 ha sklypą, t. y. 20,31 proc. Sutartyje sulygto sklypo dalį, kurios procentinė išraiška nuo Sutarties 2.5 punkte nurodytos 1 000 000 Lt sumos yra tik 203 077,70 Lt. Kadangi speciali Sutarties kainos dalies sumokėjimo tvarka (2.5 p.) buvo numatyta ir susieta su pardavėjų garantuotais atsakovui Sklypo detaliojo plano sprendiniais (4.2 p.) ir atsakovas turėjo interesą įsigyti ne tik statinius, bet ir teisę naudotis statiniams priklausančia Sklypo dalimi, teismas padarė išvadą, kad pardavėjai nevykdė prisiimtų pareigų, todėl pažeidė Sutarties sąlygas (4.2 p.). Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt pagal Sutarties 2.5 punktą. Teismas, įvertinęs tai, kad Sutartyje šalių numatyti tikslai nebuvo pasiekti, o ieškovas neįrodė, jog atsakovas trukdė rengti Sklypo detalųjį planą ar kitu būdu apribojo pardavėjų galimybės vykdyti sutartines prievoles, sprendė, kad pardavėjų prievolės buvo neįvykdytos dėl jų kaltės, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti Sutarties 2.1 ir 2.5 punktuose nustatytas sąlygas pagal atsakovo priešieškinyje nurodytą reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nenurodė, kokiu konkrečiai kitų įstatymų numatytu atveju remiasi tenkindamas atsakovo reikalavimą pakeisti sutartį, t. y. teismas nenurodė teisės normos, reglamentuojančios juridinį priešieškinio pagrindą. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į priešieškinio faktinį pagrindą, teismas galėjo vadovautis CK 6.228 ir 6.204 straipsniuose nurodytais pagrindais. CK 6.228 straipsnis įtvirtina sutarties šalies galimybę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, nustatančios esminę sutarties šalių nelygybę. Įstatymų leidėjas esminę sutarties šalių nelygybę apibrėžia kaip situaciją, kai sutarties sudarymo metu sutartis ar jos sąlyga nepagrįstai suteikia kitai šaliai perdėtą pranašumą. Teismas nenustatė nė vieno iš CK 6.228 straipsnyje įtvirtintų pagrindų sutarčiai pakeisti. Nagrinėjamu atveju šalys aptarė Sutarties sąlygas, joms buvo žinoma, kad Sklypo detalusis planas nėra parengtas ir jo rengimas priklauso ne nuo pardavėjų valios, atsižvelgdami į tai atitinkamai suderino parduodamų statinių kainą. Teismas nenurodė, kokiu būdu kuri nors iš Sutarties sąlygų suteikė kuriai nors šaliai pranašumą. Atsakovas priešieškinį grindė CK 6.204 straipsniu, reglamentuojančiu situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai, todėl nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šiuo atveju turi būti nustatytos visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Atsakovas, žinodamas, kad Sklypas, kuriame yra perkami statiniai, nuosavybės teise nepriklauso pardavėjams, turėjo numatyti, jog Sklypo dydis, kurį jis ateityje galės išsipirkti ar nuomotis, nepriklauso nuo pardavėjų valios, gali kisti, pats dalyvavo detaliojo planavimo procese, galėjo jį kontroliuoti, todėl laikytina, kad jis prisiėmė riziką dėl minėtų aplinkybių atsiradimo.
2. Juridinių pagrindų, numatytų CK 6.204 ar 6.228 straipsniuose, nebuvimą nagrinėjamu atveju norint pakeisti Sutarties sąlygas patvirtina bylos esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės.
2.1. Sutarties dalykas buvo pardavėjams priklausančių statinių pirkimas-pardavimas, šalys nesitarė dėl Sklypo ar kokių nors turtinių teisių į jį įsigijimo.
Atsiliepimas
2.2 Atsakovas nuomojasi 2,3951 ha Sklypo plotą, t. y. didesnį nei nurodytą Sutarties 4.2 punkte. Tai reiškia, kad atsakovas išsinuomavo Sutarties 4.2 punkte nurodytą Sklypo plotą ir jį viršijo.
2.3. Sutarties 4.2 punkte nurodyta sąlyga buvo realiai įgyvendinta, ieškovui atsisakius nuomos teisės atsakovo naudai, nes papildomo laisvo 0,13 ha ploto, kuris galėtų atitekti atsakovui, Sklype paprasčiausiai nebuvo. Be to, ši sąlyga buvo įtraukta atsakovo iniciatyva, net nepatikrinus, ar ji realiai gali būti įgyvendinama pagal galiojančius teisės aktus ir esamą faktinę padėtį, todėl turi būti aiškinama ją pasiūliusios šalies nenaudai. Jeigu teismas nuspręstų, kad minėta sąlyga nebuvo įgyvendinta, konstatuotina, jog ji nebuvo įgyvendinta ne dėl pardavėjų kaltės, o dėl teisės aktų reikalavimų.
2.4. Šalys net ir norėdamos nebūtų galėjusios susitarti dėl Sklypo išnuomojimo ar nuosavybės teisių į jį perleidimo atsakovui, nes pardavėjai nebuvo Sklypo savininkai. Sąlyga, numatanti konkretų Sklypo plotą, atiteksiantį atsakovui, yra negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
2.5. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad šalys buvo taip susitarusios, ši sąlyga laikytina niekine. Teritorijų planavimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, todėl šalių susitarimas dėl galimų planavimų sprendinių galėjo neatitikti galiojančių įstatymų.
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Teismas nurodė, kad aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimas, tačiau pats neatsižvelgė į ieškovo pateiktą priešprojektinę dokumentaciją, kuri patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma ir jį tenkino aplinkybė, kad Sklypo plotas, kurį jis papildomai nuomosis po detaliojo plano rengimo, bus tik 0,0264 ha.
2.7. Nepagrįsti teismo argumentai, kad pardavėjai pagal Sutartį prisiėmė pareigas, jų neįvykdė dėl savo kaltės. Sutarties 4.2 punktas numatė tik pareigą bendradarbiauti su atsakovu rengiant Sklypo detalųjį planą, t. y. numatė visų trijų šalių pareigą bendradarbiauti, todėl nesuprantama, kodėl teismas atsakomybę perkėlė išmintinai pardavėjams. Ieškovas, perleidęs nuosavybės teisę į visus statinius, priklausiusius jam ir buvusius Sklype, neturėjo jokios galimybės daryti įtaką Sklypo detaliajam planavimui. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nenurodė, kokius konkrečius įsipareigojimus pažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamo bendradarbiavimo, dėl detaliojo plano rezultatų. Pats atsakovas prisiėmė pareigą bendradarbiauti rengiant detalųjį planą. Jis kaip Sklypo naudotojas ir valdytojas turėjo visas galimybės įtakoti ir kontroliuoti detaliojo planavimo procesą, buvo įgaliojęs projektą rengusią įmonę atstovauti jo interesams.
2.8. Aplinkybė, kad šalys neįtraukė į Sutartį sąlygos, jog atsakovui nesant galimybės išsinuomoti atitinkamo ploto Sklypo dalies, atitinkamai bus koreguojama ir statinių kaina, patvirtina, kad ši sąlyga nebuvo esminė sudarant sutartį, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja ją pakeisti.
3. Teismas nenustatė vienos iš būtinų sąlygų pakeisti Sutartį – pasunkėjimo įvykdyti Sutartį arba Sutarties šalių nelygybės. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas negavo iš Sutarties to, ko tikėjosi, nes Sutarties dalykas nebuvo Sklypas, nuosavybės teisę į statinius atsakovas įgijo, netgi realizavimo teisę išsinuomoti Sklypo dalį, todėl jo teisės nebuvo pažeistos.
4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad buvo pagrindai pakeisti Sutartį, naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti ieškovui 203 077,70 Lt skolos ir delspinigius.
5. Teismas nepagrįstai iš ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį priteisė 11 969 Lt žyminio mokesčio, nes CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato 500 Lt žyminį mokestį ginčuose dėl sutarčių modifikavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „BLRT Grupp Invest“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas tinkamai kvalifikavo ginčo šalių santykius, teisingai aiškino Sutarties šalių pareigas ir tinkamai taikė materialinės teisės normas. Atsakovas neprisiėmė rizikos dėl Sklypo detaliojo plano sprendinių atitikimo Sutarties 4.2 punktui, šią riziką prisiėmė pardavėjai, sudarydami Sutartį ir susiedami dalies Sutarties kainos mokėjimą su Sutarties 4.2 punkto sąlygos įvykdymu.
2. Atsakovas, sudarydamas Sutartį dėl statinių įsigijimo, iš anksto tarėsi ir dėl Sklypo dalies nuomos (kaip turtinės teisės) įgijimo. Tai, kad jam buvo svarbus papildomai suprojektuotinas Sklypo plotas (Sutarties 1.6 ir 4.2 p.), patvirtina, jog jis siekė būtent tokio sandorio rezultato, kokį įsipareigojo užtikrinti pardavėjai. Apeliantas tikslingai nutyli Sutarties 1.6 punkte numatytą jo pareigą, kuri yra visiškai savarankiška ir nesusijusi su Sutarties 4.2 punktu. Sutarties 4.2 punkto sąlyga buvo iš anksto aptarta ir suderėta visų Sutarties šalių, todėl contra preferentem sutarčių aiškinimo taisyklė netaikytina. Ši Sutarties sąlyga yra aiški ir nedviprasmiška, todėl dėl jos esmės ir interpretavimo ginčų negali būti. Akcentuodamas, kad Sutarties 4.2 punktas negalėjo būti įgyvendintas dėl teisės normų, apeliantas nenurodo jokio teisės akto, ribojusio Sutarties 4.2 punkte numatyto rezultato siekimą. Ieškovas ir atsakovas pagal priešieškinį nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie mėgino įvykdyti Sutarties 4.2 punkto sąlygą, mėgino derinti atitinkamus Sklypo detaliojo plano sprendinius. Teigdamas, kad Sutarties 4.2 punktas negalioja, nes jo įvykdymas teisiškai neįmanomas, apeliantas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių argumentų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad rengiant Sklypo detalųjį planą buvo neįmanoma suprojektuoti reikiamo ploto Sklypo dalies. Net ir konstatavus, kad Sutarties 4.2 punkto vykdymas apsunkintas ar neįmanomas, pardavėjai niekada neinformavo atsakovo apie susidariusią situaciją, nesiūlė keisti Sutarties, nesivargino net pateikti pranešimo apie Sutarties vykdymo apsunkinimą. Tai, kad atsakovas pasirašė priešprojektinėje dokumentacijoje, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino atsakovo ketinimus sudarant Sutartį. Minėta dokumentacija buvo parengta praėjus 4 metams nuo Sutarties sudarymo. Be to, didžiojoje dalyje Sklypo detaliojo plano procesų atsakovą pagal įgaliojimą atstovavo UAB „Torlina“ deleguotas Sklypo detaliojo plano rengėjas UAB „Projektų vystymo grupė“. Sutarties 4.2 punkto sąlygos įvykdymas buvo pardavėjų pareiga (įtraukta į Sutarties 4 straipsnį, įtvirtinantį pardavėjų pareigas), ne veltui šios pareigos įvykdymas Sutartyje buvo susietas su Sutarties kainos dalies sumokėjimu. Tai, kad perleidęs nuosavybės teisę į statinius Sklype, apeliantas negalėjo turėti įtakos Sklypo detaliojo plano rengimui, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl priešieškinio pagrįstumo. Pirma, pats apeliantas prisiėmė Sutarties 4.2 punkte numatytą pareigą ir puikiai ją suprato iki Sutarties sudarymo. Antra, nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad detaliojo plano rengimo metu nors menkiausias pastangas, susijusias su Sutarties 4.2 punkto vykdymu, dėjo apeliacinio skundo nepareiškęs kitas pardavėjas – atsakovas pagal priešieškinį. Sprendime išvardytos konkrečios apelianto pažeistos pareigos (bendradarbiavimas, sąžiningumas ir pacta sunt servanda principas). Atsakovas turėjo ribotas galimybes kontroliuoti Sklypo detaliojo plano rengimą. Detaliojo plano rengimu užsiėmė UAB „Projektų vystymo grupė“, kuriai tai pavedė (ir apmokėjo už paslaugas) atsakovas pagal priešieškinį. Įtikintas pardavėjų atsakovas išdavė šiai bendrovei įgaliojimus veikti jo vardu. Net ir konstatavus, kad atsakovas turėjo galimybę kontroliuoti detaliojo planavimo procesą, tai neatleidžia pardavėjų nuo Sutartyje numatytų pareigų vykdymo. Jie nebendradarbiavo su atsakovu. Sutartyje nėra nuostatos, reglamentuojančios proporcingą Sutarties kainos mažinimą, nepavykus suprojektuoti Sutarties 4.2 punkte numatyto ploto sklypą, tačiau pati Sutarties 4.2 punkto sąlyga atsakovui buvo esminė, būtent su jos tinkamu vykdymu ir buvo susietas galutinis dalies kainos mokėjimas (Sutarties 2.5 p.).
3. Apelianto argumentai, kad atsakovas realiai gavo tai, ko tikėjosi sudarydamas Sutartį, yra nepagrįsti, nes atsakovo lūkesčiai buvo aiškiai išdėstyti Sutartyje: statiniai, apelianto nuomos teisė į dalį Sklypo ir detaliojo plano sprendinių pagrindu atsakovui priskirtinas ne mažesnis kaip 0,13 ha papildomas Skypo plotas (Sutarties 4.2 p.).
4. Pagrindas priteisti Sutarties kainą būtų Sutarties pažeidimas. Atsakovas nepažeidė Sutartyje numatytos atsiskaitymo su ieškovu tvarkos, nes dar nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo Sutarties nuostatos pakeitimo. Pakeitus Sutartį teismo sprendimu ir jam įsiteisėjus, atsakovas nedelsiant sumokės kainos dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovas G. N. ir atsakovas (pagal priešieškinį) UAB „Torlina“ (toliau kartu vadinami pardavėjais) 2007 m. lapkričio 29 d. sudarė su atsakovu AB „BLRT Grupp Invest“ (toliau – atsakovas) Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria pardavėjai pardavė atsakovui nekilnojamąjį turtą, esantį 8,7805 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai (76484/87805 dalys) ir UAB „Torlina“ (11321/87805 dalys) (toliau – Sklypas) (t. 1, b. l. 7–19). Pagal Sutarties 1.1–1.2 punktus šios pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra šis nekilnojamasis turtas: pastatas – 72 kv. m ploto Žirklių valdymo pastatas, priklausantis UAB „Torlina“; negyvenamoji patalpa – 3732,30 kv. m ploto gamybinės patalpos, priklausančios G. N.; kiti statiniai (inžineriniai) – geležinkelio privažiuojamasis kelias Nr. 1 ir Nr. 2, priklausantys G. N.. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad visų statinių kaina yra 6 397 000 Lt, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 3 000 Lt (UAB „Torlina“) ir 3 444 000 Lt (G. N.) – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Sutarties patvirtinimo pas notarą dienos (Sutarties 2.2. p.), 1 950 000 Lt (G. N. ) – periodiniais mokėjimais per dvejus metus (Sutarties 2.4 p.) ir 1 000 000 Lt (G. N.) – per 45 dienas po detaliojo plano, kuriuo Sklypas bus padalytas į atskirus sklypus, patvirtinimo ir įregistravimo detaliųjų planų registre dienos (Sutarties 2.5 p.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A-2911 buvo patvirtintas Sklypo detalusis planas (t. 1, b. l. 20–21).
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos, atsiradusios po Sklypo detalaus plano patvirtinimo, sumokėti ieškovui likusią kainos dalį – 1 000 000 Lt nevykdymo (Sutarties 2.5 p.). Šiuo punktu, kaip minėta, Sutarties šalys susitarė, kad likusi Sutarties 2.1 punkte numatyta statinių kainos dalis po Sutarties 2.2 ir 2.4 punktuose numatytų mokėjimų atlikimo, t. y. 1 000 000 Lt, G. N. bus sumokėta per 45 dienas po detaliojo plano, kuriuo Sklypas bus padalytas į atskirus sklypus, patvirtinimo ir įregistravimo detaliųjų planų registre dienos. Sutarties 2.5 punkte (skliaustuose) yra nuoroda į Sutarties 4.2 punktą, numatantį: 1) pardavėjų įsipareigojimus bendradarbiauti su atsakovu, rengiant Sutarties šalių interesus tenkinantį detalųjį Sklypo planą, suderinti, patvirtinti ir įregistruoti jį teritorijų planavimo registre; 2) šalių susitarimą, kad detalusis Sklypo planas rengiamas siekiant padalyti Sklypą į atskirus sklypus; 3) šalių susitarimą, kad visas išlaidas, susijusias su Sklypo detaliuoju planavimu, šalys padengs proporcingai savo naudojamos Sklypo dalies plotui, o atsakovui atitenkančios Sklypo dalies plotas bus ne mažesnis nei 0,13 ha.
Atsakovas atsisakė vykdyti savo prievolę pagal Sutarties 2.5 punktą, t. y. sumokėti likusią kainos dalį – 1 000 000 Lt, motyvuodamas tuo, kad pardavėjai pažeidė Sutarties 4.2 punktu prisiimtus įsipareigojimus bendradarbiauti su atsakovu rengiant šalių interesus atitinkantį Sklypo detalųjį planą, pagal kurį atsakovui atitenkančios Sklypo dalies plotas bus ne mažesnis nei 0,13 ha (t. 1, b. l. 22–25, t. 2, b. l. 39–40). Atsakovui nevykdant pareigos visiškai atsiskaityti su G. N., pastarasis pareiškė ieškinį atsakovui dėl 1 000 000 Lt skolos ir 90 500 Lt delspinigių priteisimo. Atsakovas, manydamas, kad pardavėjų prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutarties 4.2 punktą nevykdymas sudaro pagrindą pakeisti Sutartį, t. y. sumažinti atsakovo mokėtiną likusią kainos dalį iki 203 077,70 Lt sumos, proporcingos atsakovui po Sklypo detalaus planavimo atitekusiai Sklypo daliai, iš pradžių pasiūlė pardavėjams pakeisti Sutartį, o šiems nesutikus, pareiškė priešieškinį dėl Sutarties pakeitimo teismo sprendimu (t. 1. b. l. 36–38).
Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas. Kadangi vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str.) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, kaip pirma minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014). Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Šioje normoje pateikiamas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 str.), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje.
Iš atsakovo nurodyto faktinio priešieškinio pagrindo ir jį pagrindžiančių aplinkybių matyti, kad atsakovo reikalavimas dėl Sutarties pakeitimo grindžiamas CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai kita sutarties šalis iš esmės pažeidžia sutartį. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovo reikalavimą dėl Sutarties pakeitimo nurodė CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą pagrindą, pagal kurį sutartis gali būti pakeista teismo tvarka kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismui pagrindą pakeisti Sutartį sudarė teismo konstatuotas pardavėjų Sutarties 4.2 punkto pažeidimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą teismo sprendimu pakeisti sutartį sudaro ne bet koks, o esminis sutarties pažeidimas. Taigi, vertinant, ar nagrinėjamu atveju pardavėjai pažeidė Sutartį, jos sąlygas, būtina nustatyti, kokių Sutarties nuostatų šalis nevykdė bei ar pareigų nevykdymas gali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Minėta, kad atsakovas Sutarties pažeidimu laikė pardavėjų Sutarties 4.2 punktu prisiimtų įsipareigojimų bendradarbiauti su atsakovu rengiant šalių interesus atitinkantį Sklypo detalųjį planą, pagal kurį atsakovui atitenkančios Sklypo dalies plotas bus ne mažesnis nei 0,13 ha, nevykdymą. Atsakovo teigimu, pardavėjams nevykdant šių įsipareigojimų, patvirtinus Sklypo detalųjį planą, jam buvo suprojektuotas ir priskirtas ne Sutartyje numatytas Sklypo 0,13 ha plotas, o tik 0,0264 ha.
Sprendžiant šalių ginčą pirmosios instancijos teisme iškilo Sutarties nuostatų aiškinimo problema. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, jas aiškinant, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad visos Sutarties sąlygos tarp ginčo šalių buvo aptartos, Sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo būdu, šalys nėra vartotojai, todėl CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta contra preferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos jas siūliusios šalies nenaudai) sutarčių aiškinimo taisyklė nagrinėjamu atveju netaikytina.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad Sutarties dalykas yra pardavėjams priklausančio nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas, o ne turtinės teisės (valstybinės žemės nuomos teisės) perleidimas. Byloje ginčo nėra, kad žemės sklypas, kuriame buvo pardavėjams priklausantys statiniai, buvo nuomojamas iš valstybės, todėl pardavėjai negalėjo perleisti atsakovui šiems pastatams eksploatuoti reikalingo sklypo. Dėl šios priežasties į Sutartį buvo įtrauktas 1.6 punktas, pagal kurį, atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 10-1442, apeliantas įsipareigojo kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl jo nuomojamos valstybinės sklypo dalies 2,3951 ha iš 8,7805 ha Sklypo (2005 m. sausio 18 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2005-0004), prie pardavėjams priklausančių ir atsakovui perleidžiamų statinių, proporcingai tenkančios statiniams, sutarties nutraukimo (atsisakymo atsakovo naudai), o atsakovas įsipareigojo kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją su prašymu sudaryti šios Sklypo dalies, proporcingai tenkančios įsigyjamiems statiniams, žemės sklypo nuomos ar pirkimo sutartį. Tolesni šalių veiksmai parodo, kad šis Sutarties punktas buvo tinkamai įvykdytas. Atsakovas 2008 m. balandžio 11 d. sudarė Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N19-2008-103 dėl 2,3951 ha sklypo nuomos (t. 1, b. l. 88–92). Taigi atsakovas įgijo teisę naudotis jo įsigytiems pastatams tinkamai eksploatuoti reikalingu žemės sklypu (2,3951 ha ploto). Dar prieš sudarant Sutartį šalims buvo žinoma aplinkybė apie planuojamą rengti Sklypo detalųjį planą, kurio tikslas padalyti Sklypą į atskirus sklypus, todėl į Sutartį buvo įtrauktas 4.2 punktas, pagal kurį atsakovui po Sklypo detalaus plano patvirtinimo, turėjo atitekti Sklypo dalies plotas ne mažesnis nei 0,13 ha. Atsižvelgdama į tai, kad sudarant Sutartį atsakovas dar neturėjo jokios teisės naudotis Sklypo dalimi, reikalinga perkamiems statiniams tinkamai eksploatuoti, taip pat į tai, jog Sutarties sudarymo metu buvo žinoma aplinkybė apie numatomą Sklypo detalųjį planavimą, siekiant jį padalyti į atskirus sklypus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sutarties 4.2 punkte šalys susitarė ne dėl papildomo, kaip nurodo atsakovas, 0,13 ha žemės sklypo atsakovui priskyrimo prie jau 2005 m. sausio 18 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi (vėliau – 2008 m. balandžio 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi) ginčo statiniams eksploatuoti suteikto 2,3951 ha žemės sklypo, o dėl minimalaus žemės sklypo ploto, reikalingo ginčo statiniams tinkamai eksploatuoti, Sklypą padalijus į atskirus sklypus. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad atsakovas iki Sutarties sudarymo neturėjo jokių teisių į Sklypą, todėl aiškinant Sutarties 4.2 punktą teigti, jog juo susitarta dėl papildomo ploto, nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad, atlikus Sklypo detalųjį planavimą, atsakovui atiteko 2,4215 ha Sklypo dalis, t. y. daugiau nei 0,13 ha (t. 1, b. l. 20–21. t. 2, b. l. 108). Sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas išsinuomavo Sutarties 4.2 punkte nurodytą Sklypo plotą ir jį viršijo. Atsakovas yra neteisus atsiliepime į apeliacinį skundą teigdamas, kad ieškovo Sutarties 1.6 punkte numatyta pareiga yra visiškai savarankiška ir nesusijusi su Sutarties 4.2 punkto vykdymu. Nors atsakovas nurodė, kad 2,3951 ha Sklypo plotą jis pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį nuomojosi dar iki Sklypo detalaus plano patvirtinimo, tačiau tokią nuomos sutartį jis ir sudarė dėl to, jog ieškovas tinkamai įvykdė Sutarties 1.6 punktą ir atsisakė nuomos teisės atsakovo naudai. Patvirtinus Sklypo detalųjį planą atsakovui papildomai atiteko 0,0264 ha Sklypo plotas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kur turėjo būti tas papildomas didesnis plotas. Tai tik patvirtina išvadą, kad šalys Sutarties 4.2 punkte aptarė bendrą atsakovui atiteksiančio po Sklypo detalaus plano patvirtinimo Sklypo plotą, o ne papildomą. Nenustačius pardavėjų pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo (Sutarties pažeidimo) fakto, nėra pagrindo teismo sprendimu keisti Sutartį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, netgi darant prielaidą, kad šalys Sutarties 4.2 punkte numatė papildomai atsakovui atitenkančio Sklypo plotą (0,13 ha), vis tiek nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl Sutarties pakeitimo. Minėta, kad Sutarties dalykas yra pardavėjams priklausančio nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas, o ne turtinės teisės (valstybinės žemės nuomos teisės) perleidimas. Aplinkybę, kad šalys susitarė tik dėl statinių pardavimo, nesiejant statinių kainos su žemės sklypo dalies išpirkimu, patvirtina tas faktas, jog Sutartyje aiškiai nurodyta kiekvieno iš statinių kaina. Teisėjų kolegija akcentuoja aplinkybę, kad Sutartyje nėra nė vienos sąlygos, numatančios, jog Sutarties kaina bus mažinama, jeigu atsakovui po detalaus plano patvirtinimo atiteks mažesnis Sklypo plotas nei nurodytas Sutarties 4.2 punkte. Aplinkybės, kad pats atsakovas nesugebėjo tinkamai paaiškinti, kur turėjo būti tas papildomas didesnis plotas, ar pagal faktinę situaciją egzistavo techninė galimybė priskirti ieškovui papildomą 0,13 ha plotą, sudaro pagrindą teisėjų kolegijai abejoti Sutarties 4.2 punkto sąlygos dėl 0,13 ha ploto įgyvendinimo realumu, t. y. abejoti, ar ši sąlyga yra objektyviai įgyvendintina. Sutarties sąlygos, kurios vykdymas apsunkintas ar teisiškai neįmanomas, pažeidimas negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, sudarančių pagrindą pakeisti sutartį teismo tvarka. Atsakovas teigia, kad būtent šis papildomas Sklypo plotas sudarytų jam sąlygas tinkamai eksploatuoti ginčo statinius, nes turimas plotas neleidžia tinkamai eksploatuoti statinių. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dabartinis ginčo statiniams priskirtas Sklypo plotas neužtikrina tinkamo statinių eksploatavimo pagal paskirtį, minėti atsakovo argumentai laikyti deklaratyviais, todėl atmestini.
Atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškina Sutarties 4.2 punkte numatytą pardavėjų pareigą bendradarbiauti su atsakovu, rengiant Sklypo detalųjį planą. Vadovaujantis atsakovo logika, šis punktas visiškai atleido atsakovą nuo dalyvavimo Sklypo detaliajame planavime ir įpareigojo jame dalyvauti pardavėjus, numatė garantiją, kad atsakovui tenkanti Sklypo dalis būtų ne mažesnė nei 0,13 ha ploto. Pažymėtina, kad apeliantas, perleidęs nuosavybės teisę į visus statinius, priklausiusius jam Sklype, neturėjo galimybės daryti įtakos Sklypo detaliajam planavimui. Būtent atsakovas, kaip ginčo statinių savininkas ir Sklypo dalies naudotojas, turėjo visas galimybės įtakoti ir kontroliuoti detaliojo planavimo procesą. Bylos duomenys patvirtina paties atsakovo nerūpestingą požiūrį į detalųjį planavimą, nenorą bendradarbiauti su pardavėjais. Apeliantas teisingai pažymi, kad Sutarties 4.2 punkte bendradarbiavimo pareiga nustatyta ne tik pardavėjams, bet ir atsakovui. Šiame punkte nurodytos bendradarbiavimo pareigos negalima aiškinti taip, kad tik pardavėjai turėjo imtis bendradarbiavimo iniciatyvos. Šalių bendradarbiavimas gali pasireikšti ir atsakomaisiais veiksmais į kitos sutarties šalies iniciatyvą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į pardavėjus dėl šių pagalbos rengiant Sklypo detalųjį planą, būtų reiškęs pretenzijas dėl netinkamo bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas detaliajame planavime dalyvavo per įgaliotą asmenį UAB „Projektų vystymo grupė“, kurį taip pat kaltina netinkamu pareigų atlikimu (t. 1, b. l. 97, t. 2, b. l. 91). Tačiau teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nepaisant to, kad atsakovui detaliajame planavime atstovavo minėtas įgaliotas asmuo, atsakovas pats tiesiogiai dalyvavo ir pasirašė priešprojektinę dokumentaciją (t. 2, b. l. 100). Tai reiškia, kad atsakovui tokie sprendiniai buvo priimtini, todėl nesuprantama atsakovo pozicija visą atsakomybę perkelti pardavėjams. Pažymėtina, kad pardavėjų pareiga bendradarbiauti neatleidžia atsakovo nuo pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai rengiant Sklypo detalųjį planą.
Vis dėlto pardavėjų pasyvumas rengiant Sklypo detalųjį planą leidžia daryti išvadą, kad jie iš dalies pažeidė Sutarties 4.2 punkte numatytą bendradarbiavimo pareigą (t. y. nesiėmė iniciatyvos bendradarbiauti), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šio Sutarties 4.2 punkto pažeidimo negalima laikyti esminiu, todėl jis nesudaro pagrindo teismo tvarka pakeisti Sutartį. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo, netinkamai taikant materialines teisės normas, reglamentuojančias sutarties pakeitimą teismo tvarka ir sutarčių aiškinimą, padaryta išvada dėl pagrindo pakeisti Sutartį buvimo yra neteisėta ir nepagrįsta (CPK 330 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti savo prievolę pagal Sutarties 2.5 punktą, t. y. sumokėti likusią kainos dalį – 1 000 000 Lt, todėl ieškovas pagrįstai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nurodytą sumą. Kartu su atsakovo nesumokėta likusia kainos dalimi ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 90 500 Lt delspinigių pagal Sutarties 2.6 punktą. Atsakovas pateiktuose parengiamuosiuose dokumentuose atskirai dėl ieškovo nurodyto delspinigių dydžio ir jų apskaičiavimo tvarkos nepasisakė, laikydamas šį reikalavimą nepagrįstu, kadangi, jo nuomone, yra nepagrįstas ir pagrindinis ieškinio reikalavimas. Sutarties 2.6 punkte numatyta, kad atsakovui laiku nesumokėjus Sutarties kainos, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas delspinigius paskaičiavo už 181 dieną (t. 1, b. l. 103–104). Teisėjų kolegija šį ieškovo reikalavimą taip pat laiko pagrįstu, kaip ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo priešieškinį ir atmetė ieškovo ieškinį, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu apeliacinės instancijos teismas priimą naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Šios taisyklės taikomos priteisiant bylinėjimosi išlaidas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 3 d.).
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 14 905 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 4, 105), o už apeliacinį skundą – 11 179 Lt (t. 2, b. l. 143, 148), taip pat pirmosios instancijos teisme patyrė 10 000 Lt atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 114-115). Atsakovas pagal priešieškinį pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Lt atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 72). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nurodytų dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir ieškinį bei atmetus atsakovo priešieškinį, ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98 str.).
Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 11 969 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 61). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo) mokamas 500 Lt žyminis mokestis, atsakovui iš valstybės biudžeto grąžintinas permokėtas 11 469 Lt žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti – priteisti ieškovui G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo AB „BLRT Grupp Invest“ (j. a. k. 122604723) 1 000 000 Lt (vieną milijoną litų) skolos, 90 500 Lt (devyniasdešimt tūkstančių penkis šimtus litų) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 090 500 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36 084 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius aštuoniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui pagal priešieškinį UAB „Torlina“ (j. a. k. 235272510) iš atsakovo AB „BLRT Grupp Invest“ (j. a. k. 122604723) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovui AB „BLRT Grupp Invest“ (j. a. k. 122604723) iš valstybės biudžeto 11 469 Lt (vienuolika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2012 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3169.