- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- E1-2939-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-3-00067-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymą dėl šios kompetentingos institucijos 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo, kuriuo UAB „S“, registruotai Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paskirta piniginė sankcija, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuras, vadovaudamasis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas), kreipėsi į teismą dėl Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje (sprendimas tapo galutinis 2020 m. lapkričio 30 d.). Šiuo sprendimu UAB „S“ buvo paskirta galutinė 80 Eur dydžio piniginė bauda už tai, kad bendrovei priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. liepos 17 d., 5.47 val. val., Latvijos Respublikoje, Rygoje, Salu tilts pie nobrauktuves uz Zakusalu Maskavas ielas virziena, važiuojant 97 km/val. (po paklaidos 94 km/h greičiu) buvo viršytas leistinas 70 km/h greitis ir taip pažeistas Latvijos Respublikos kelių eismo taisyklių 102 punktas.
UAB „S“ atstovas T. D. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad toks automobilis priklauso įmonei UAB „S“. Atstovo nuomone, sprendimas negali būti pripažintas, nes jam, kaip įmonės vadovui, nebuvo žinoma apie tai, kad šiuo automobiliu padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas ir dėl to pradėta administracinio nusižengimo teisena. Atstovo teigimu, jis įmonės adresu apie paskirtą baudą iš Latvijos policijos nieko negavo. Įmonė turi „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ automobilį, kurį nuomoja. Jeigu turės galimybę peržiūrėti savo medžiagą, tai galės pasakyti, kas tuo metu vairavo automobilį, galės nurodyti Latvijos policijai asmenį, kuris vairavo, bet jie nieko nedarys, nes tai jau nebe pirmas procesas. Taip pat iš bylos medžiagos, b. l. 17 matyti, kad yra Europos užklausa, ten yra parašyta, kas atsitiko, bet nėra to užpildyta. Daug metų dirba Lietuvoje. Lietuvoje tokiais atvejais yra ieškomas pažeidėjas. Latvijoje bandoma rasti įmonės direktorių. Lietuvoje suranda įmonės atstovą, kaip direktorių, ir paima iš jo nuomos sutarties kopiją, kur yra nurodytas asmuo, kuris buvo paėmęs automobilį. Tas žmogus nueina į policiją ir Lietuvoje jam yra skiriama bauda. Taip surandamas kaltininkas, kuris atsako už savo veiksmus. Tačiau Latvijoje principas yra visai kitas. Fotoradaras nufotografuoja automobilį taip, kad nesimato, kas sėdi už vairo. Policija nebando susisiekti su įmonės direktoriumi, kad surastų pažeidėją. Lietuvai siunčia tokį dokumentą, kad būtų įvykdyta už akių paskirta bauda. Lietuvoje tokie sprendimai nėra pripažįstami ir jų negalima vykdyti Lietuvoje pagal Latvijos principus. Įmonės atstovo nuomone, toks prašymas iš Latvijos prieštarauja Lietuvos teisei. Latvija turi tris asmenų rūšis, kurie naudojasi automobiliais. Būna trys pagrindinės kategorijos, t. y. transporto priemonės savininkas, valdytojas ir naudotojas. Šiuo atveju įmonė yra kaip transporto priemonės valdytojas. Regitros sistemoje matosi, kad transporto priemonė turi savininką. Jie išsinuomoja transporto priemonę ir yra jos valdytojas. Sistemoje yra pažymėti kaip transporto priemonės valdytojai ir naudotojai. Dar yra subnuomotojas, kuriam išnuomoja transporto priemonę, t. y. tas vairuotojas, kuris paima iš jų automobilį. Pagal Lietuvos civilinį kodeksą ir administracinį kodeksą atsakomybė tenka savininkui. Iš pradžių turėtų ieškoti vairuotojo ir galima kreiptis į UAB „S“, o jie praneštų, kad yra savininkas. Juridiškai atsakingas yra savininkas. Latvijoje tokio skirtumo nesupranta ir siunčia ne vairuotojui. Ten stovi tokie radarai, kurie neleidžia nustatyti kaltininko ir tai nėra Latvijos valstybės tikslas. Jų neregistruoja kaip pažeidėjo tokiu atveju, kai skiriamos baudos. Taip sugalvojo valstybė, kad tiesiog jie išieško baudą. Negalima suprasti, kas padarė tą pažeidimą ir jie negali paduoti į teismą, kad regresu išieškotų baudą. Juo labiau ten buvo labai senas pažeidimas ir nėra jokio tikslo surasti kaltininką, nes jau praėjo laikas. Gauna tokį prašymą išieškoti iš įmonės. Esmė yra tiesiog atsiųsti baudą ir papildyti valstybės biudžetą, o kaltininkas net nežino, kad buvo pažeidęs taisykles. Taip nėra pasiekiamas teisingumas. Taip pat niekada nepraneša, kaip galima apskųsti sprendimą. Atstovas matė, kokius dokumentus siunčia ir ten nurodytas įmonės adresas, tačiau jie negauna tų laiškų. Teismas vakar išsiuntė prisijungimą „Zoom“ ir šiandien jis prisijungė, o čia praėjo jau daugybė laiko ir jis net nematė to laiško. Jie patys nufotografavo ir patys nagrinėjo. Jie siunčia automatizuotai per visas šalis ir prašo išieškoti, kad pinigai ateitų į valstybės biudžetą. Vairuotojas turi nešti atsakomybę. Šią bylą buvo galima nagrinėti ir Latvijoje. Nėra pažymėta dokumentuose, ar galima apskųsti sprendimą. Jie neskundė sprendimo, nes net nežinojo, kad iš viso buvo padarytas pažeidimas. Tas vairuotojas gal net nematė, kad jis pažeidė taisykles. B. l. 16, kur parašyta norma, kam yra skiriama bauda. Pačiame įstatyme numatyta, kad turi būti baudžiamas vairuotojas. Latvijos institucija net nebando surasti kaltininko. Jie nebando surasti transporto priemonės savininko. Įmonė kategoriškai prieš sankcijos pripažinimą. Turėjo prieš tai tokią pačią bylą, kur teisėjas įmonės išklausė ir atsisakė pripažinti sankciją, nes įmonei nebuvo pranešta apie baudos skyrimą. Latvija turi savo jurisdikciją. Jie net nepabandė pridėti kažkokių įrodymų.
Piniginę sankciją pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje atsisakytina.
Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo taisyklės nustatytos Pamatiniame sprendime, kuris į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltas jo nuostatas įgyvendinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ ir 365² straipsniuose. Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta piniginė sankcija pripažįstama, jeigu teismas, nagrinėjantis prašymą, nenustato atsisakymo tai padaryti pagrindų, numatytų BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje. Teismas, pripažįstantis paskirtą piniginę sankciją, nevertina Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo turinio, nesprendžia ir neperžiūri asmens, kuriam ji paskirta, kaltės klausimo, paskirtos piniginės sankcijos teisingumo ir kt. Pamatinis sprendimas yra vienas iš abipusio pripažinimo principu grindžiamų Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad „sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.“ Taigi, valstybės narės turi pasitikėti viena kitos teisine sistema, tikėti, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas buvo priimtas laikantis visuotinai priimtinų žmogaus teisių apsaugos standartų ir jį pripažinti be išsamaus faktinių situacijos aplinkybių tyrimo.
BPK 365¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad UAB „S“ buveinė yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu T. D. paaiškino, kad jis pats asmeniškai reziduoja Latvijoje, Rygoje, (duomenys neskelbtini), tačiau įmonės buveinė yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl teikimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro teikimas atitinka 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms reikalavimus. Vadovaujantis Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalimi, pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas, netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, pripažįstami ir vykdomi sprendimai, be kita ko, dėl veikų, pažeidžiančių kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl leistino greičio viršijimo pažeidimus, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės.
Susipažinęs su Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro pateiktais dokumentais, nuotoliniu būdu per Zoom platformą išklausęs UAB „S“ atstovo T. D. paaiškinimų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo minimą sprendimą pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų, jog UAB „S“ būtų sumokėjus paskirtą baudą, to teismo posėdžio metu nenurodė ir šios bendrovės atstovas. Pasak T. D., ši bauda nesumokėta, nes apie priimtą sprendimą UAB „S“ nieko nežinojo, nes įmonė negavo jokių pranešimų apie paskirtą baudą adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kur reziduoja įmonės buhalterė ir ji atsakinga už dokumentų priėmimą. Jeigu įmonė būtų gavusi pranešimą, įmonė būtų nurodžiusi automobilį vairavusį asmenį, kadangi įmonė verčiasi automobilių nuomos verslu ir minimą automobilį buvo išnuomojusi asmeniui – (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau tokios galimybės neturėjo, nes pranešimo negavo. Kartu T. D. nurodė, kad nors jis yra Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės UAB „S“ direktorius, tačiau pats reziduoja Rygoje, Latvijoje, (duomenys neskelbtini), o Latvijos teisėsaugai ši informacija žinoma, nes panaši byla ne pirma, bet šiuo adresu jo, kaip įmonės vadovo, niekas neieško. Teismas, įvertinęs UAB „S“ vadovo T. D. paaiškinimus sprendžia, kad šiuo atveju yra BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 1, 7 ir 9 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, kadangi priešingas sprendimas pažeistų pagrindines UAB „S“ teises ir laisves, be to, sprendimas priimtas bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, o įmonės atstovas nebuvo informuotas apie teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo šia teise terminus, taip pat tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad UAB „S“ verčiasi automobilių nuomos verslu, todėl šios įmonės vadovui pateikus asmens, vairavusio Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos nutarime nurodytu laiku minimai įmonei priklausantį automobilį, duomenis, turėtų būti sprendžiamas būtent šio asmens administracinės atsakomybės klausimas, o šį asmenį turėjo nurodyti UAB „S“ atstovas. Šiuo atveju liko nepaneigtas faktas, kad UAB „S“ objektyviai neturėjo galimybės pateikti automobilį vairavusio asmens duomenis policijos įstaigai, kadangi nežinojo apie pradėtą teiseną, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 3 dalimi vykdė konsultacijas su Latvijos Respublikos kompetentinga institucija ir paprašė pateikti informaciją, susijusią su šiuo klausimu reikšmingų dokumentų išsiuntimu UAB „S“. Teisme gautas Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro atsakymas su priedu, kuriuo ši kompetentinga institucija paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. GA18021709 buvo išsiųstas UAB „S“ adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) kaip paprastas siuntinys, pristatomas į adreso pašto dėžutę, negavus gavimą patvirtinančio dokumento. Šis pranešimas negrįžo neįteiktas, todėl buvo nuspręsta, kad jis įteiktas tinkamai, kadangi tais atvejais, kai siuntinio įteikti neįmanoma adresatui, visi siuntiniai grąžinami siuntėjui. Atitinkamai nėra pagrindo manyti, kad UAB „S“ negavo nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. GA18021709. Be to, UAB „S“ buvo siųstas priminimas apie savanorišką baudos sumokėjimą 2021 m. balandžio 14 d. (išeinantis dokumentas Nr. 20/3/3/1-183394), kuris taip pat nebuvo grąžintas neįteiktas. Teismas, veikdamas aukštu pasitikėjimo laipsniu neturi pagrindo netikėti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos nurodyta informacija apie tai, kad ši institucija išsiuntė visus reikalingus dokumentus UAB „S“ buveinės adresu. Vis tik pažymėtina, kad nors ir siuntos negrįžo siuntėjui kaip neįteiktos, tačiau tai savaime nepatvirtina fakto, kad šios siuntos buvo įteiktos tinkamam adresatui, kadangi iš Latvijos kompetentingos institucijos pateiktų dokumentų matyti, kad siuntos siųstos ne registruotu paštu, užtikrinant jų įteikimą tinkamam adresatui, o paprastu paštu, pristatomu į pašto dėžutę. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje nėra neabejotinų duomenų, kurie leistų spręsti, kad UAB „S“ žinojo apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, atitinkamai ir apie teisę ginčyti priimtą sprendimą ir pasinaudojimo tokia teise terminus. Todėl, teismo vertinimu, pripažinus Latvijos atsakingos institucijos sprendimą ir jį vykdant Lietuvos Respublikoje, būtų pažeista UAB „S“ teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, be to, būtų pažeistas ir teisingumo principas.
Esant pirmiau aptartos aplinkybėms Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymas dėl UAB „S“ paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, netenkinamas.
Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors UAB „S“ registruota Lietuvos Respublikoje, tačiau šios įmonės vadovas gyvena Latvijoje, Rygoje, (duomenys neskelbtini), jo el. paštas (duomenys neskelbtini), todėl Latvijos Respublikos kompetentinga institucija turi galimybę šiuo atveju tiesiogiai kontaktuoti su Latvijoje gyvenančiu UAB „S“ vadovu. Taip pat spręsti ir dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, šios įmonės nurodyto, byloje aktualiu laikotarpiu galimai nuomojusiu minimą automobilį ir galimai pažeidusį Kelių eismo taisykles, asmens – (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracinės atsakomybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 17², 364, 365¹ straipsnio 3 dalies 1, 7 ir 9 punktais,
nutaria:
Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymo netenkinti
Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą, kuriuo UAB „S“, registruotai Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paskirta piniginė sankcija.
Nutarties nuorašus išsiųsti UAB „S“ vadovui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Latvijos valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biurui (Valsts policijas Galvenās kārtības policijas pārvaldes Stiksmes drošības pārvaldes satiksmes uzraudzības un koordinācijas birojs).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.