Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nesimokantis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2011 m. rugpjūčio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės apribojimu 1 metams; Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto, bausmę atlikęs,

- 2013 m. rugpjūčio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 40 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje,

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nesimokantis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2010 m. gegužės 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2011 m. gegužės 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, pasibaigus jos vykdymo atidėjimo laikui;

- 2013 m. gegužės 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

- 2013 m. spalio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams 7 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 1 mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 493/13 (06) konstatuota, kad P. V. galimai kietu buku daiktu padarytas krūtinės sumušimas, dešinės pusės VII-IX šonkaulių, kairės pusės IV-VI šonkaulių lūžimai, apatinio žandikaulio lūžimas, paviršiniai odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos galvoje, veide krūtinėje. Dėl krūtinės sumušimo ir šonkaulių lūžimo išsivystė dešinės pusės hemopneumotoraksas, kairės pusės pneumotoraksas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės VII-IX šonkaulių, kairės pusės IV-VI šonkaulių lūžimų, apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo metu (t. 1, b. l. 52-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 92 - 493/13 (06) konstatuota, kad P. V. padaryti paviršiniai odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos galvoje, veide, krūtinėje tiek visumoje, tiek imant juos atskirai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 56-57).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. B. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 100, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58), jis apžiūrėtas apžiūros protokolu (1 t., b. l. 59-60) ir grąžintas P. V. (1 t., b.l. 61).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. Š. parodė, kad nusikaltimų padarymo metu buvo neblaivus, namuose su pas jį į svečius atvykusiu E. Ž. gėrė degtinę ir pastebėjo su dviračiu einantį P. V., kurį nutarė „pamokyti“. E. Ž. iš kiemo pagriebė medinę lazdą ir abu nubėgo prie P. V., nieko nesakę, pradėjo jį mušti, A. Š. sudavė daug smūgių į veidą, o E. Ž. trenkė lazda P. V. į įvairias kūno vietas, kol tas nukrito ant žemės, tada abu jį gulintį spardė, kol P. V. prarado sąmonę. A. Š. kažkur link miško numetė P. V. dviratį, o jo krepšį jie pagrobė, jame buvo 3 sidro, batonas ir kefyras, tačiau jie pinigų ir mobiliojo ryšio telefono nevogė. Palikę sumuštą P. V., su pagrobtais daiktais nuėjo namo, toliau gėrė degtinę (1 t., b.l. 134, 138, 141-142).

Aptarti įrodymai – kaltinamojo A. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kaltinamojo A. Š., nukentėjusiojo P. V., liudytojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, duomenys apie telefono Nokia veikimą patvirtina, kad kaltinamieji A. Š. ir E. Ž., veikdami kartu, prie kelio nukentėjusiojo P. V. atžvilgiu aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusįjį spardydami ir suduodami jam smūgius rankomis, bei iš jo pagrobė 202,10 Lt vertės svetimą turtą – 50 litų vertės dviratį, 80 litų vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA 100, 50 litų, maisto produktų bendros 16,50 litų vertės, taip pat tą pačią dieną jie A. B. sodybos kieme tyčia be jokios priežasties vėl pavartojo fizinį smurtą P. V. atžvilgiu, jį spardė ir mušė rankomis. Kaltinamųjų pavartoto smurto apimtį objektyviai patvirtina specialisto išvados, kuriose konstatuoti galimai kietu buku daiktu P. V. padaryti sužalojimai, kaip nurodė specialistas, didesnė tikimybė, kad jie padaryti smūgiuojant, tai atitinka nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamųjų veiksmus. Kaip parodė P. V., jis šonkaulių ir žandikaulio lūžimus patyrė, kaltinamųjų užpultas ir sumuštas prie kelio Prienų rajone, Jiezno seniūnijoje, Dvareliškių kaime, nes dėl jų negalėjo paeiti ir kvėpuoti. Būtent tada kaltinamieji P. V. ir apiplėšė, pagrobdami jo turtą. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl iš jo pagrobto turto – jo mobilaus ryšio telefoną liudytojas V. B. rado numestą žolėje prie Vėžionių parduotuvės jau be SIM kortelės, išjungtą, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad P. V. priklausantis abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą veikė 2013 m. balandžio 19 d. 15 val. 27 min., tai kaip tik sutampa su nukentėjusiojo užpuolimo metu. Po sumušimo P. V. iš savo namų (duomenys neskelbtini) kaime buvo nugabentas į gydymo įstaigą, taigi, visiškai nelogiška būtų manyti, kad jis pats numetė savo telefoną Vėžionių kaime prie parduotuvės, iš jo išėmęs SIM kortelę ir telefoną išjungęs. Liudytoja D. K. patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie jo įvykio dieną pirktus produktus. Liudytojai G. V. ir L. Ž. patvirtino, kad po užpuolimo P. V. namo grįžo be dviračio, buvo pagrobti jo pinigai, telefonas, maistas. Nukentėjusysis dėl iš jo pagrobto turto kiekio buvo nuoseklus viso ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nors kaltinamasis A. Š. teisme atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino kartu su E. Ž. mušęs rankomis ir spardęs P. V. pakelėje, taip pat parodė, kad E. Ž. P. V. mušė pagaliu, taip pat parodė, kad jis nustūmė nukentėjusiojo dviratį kažkur į mišką, o abu su E. Ž. pagrobė P. V. krepšį su maisto produktais. Nors kaltinamieji teisiamajame posėdyje nenurodė, dėl ko pavartojo smurtą prieš P. V., o ikiteisminio tyrimo metu A. Š. aiškino, kad nutarė nukentėjusįjį pamokyti dėl to, kad šis esą kabinėjasi prie jo sesers I. Š., tokio galimo preteksto užpulti P. V. nepatvirtino A. Š. tėvai, o E. Ž. teisme aiškino, kad P. V. kabinėdavosi prie M. Š. ir J. Š., tuo tarpu pats J. Š. tą neigė. A. Š. negalėjo nė ikiteisminio tyrimo metu paaiškinti, kokiu tikslu paėmė P. V. dviratį. Taigi, jokio tuo metu buvusio tarpusavio konflikto tarp P. V. ir kaltinamųjų nenustatyta. Pažymėtina, kad kaltinamieji fizinį smurtą P. V. atžvilgiu pavartojo pirmiau, nei atėmė iš jo turtą. Todėl teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamieji padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Ši nusikalstama veika baigta – pavartojus fizinį smurtą, nukentėjusiojo turtas buvo užvaldytas. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai.

Kaltinamasis E. Ž. savo kaltę neigė, aiškindamas, kad jis įvykio dieną buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), tačiau teismas netiki šio kaltinamojo parodymais, kaip ir jo naudai liudijusių jo artimųjų V. Ž. ir K. S. aiškinimais, kurie yra prieštaringi, nesutampantys detalėse - kaltinamasis E. Ž. aiškino, kad įvykio metu jį namuose (duomenys neskelbtini) matė ten buvę motina V. Ž. ir tėtis K. S., sesė. K. S. teigė, kad tuo metu jo sugyventinė V. Ž., kaip ir E. Ž., buvo namuose, sugyventinė niekur nebuvo išvykusi, jis parodė gerai atsimenantis tą dieną, tačiau negalėjo pasakyti, ar tai buvo darbo diena, ar savaitgalis, nors parodė pats darbo dienomis dirbantis nuo 8 val. iki 17 val. Tuo tarpu V. Ž. parodė tuo metu Alytuje kelias dienas slaugiusi savo motiną, ji taip pat teigė tą dieną įsidėmėjusi ir dėl to, kad įgaliotinis I. apie tą dieną jai atnešė šaukimą ateiti pas jį dėl šio įvykio, o ji kitą dieną po šaukimo atnešimo nuėjo pas I.. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Ž. Alytaus apskrities VPK Daugų policijos nuovados vyr. tyrėjas R. I. apklausė tik 2013 m. rugpjūčio 13 d. Prienų rajono policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu (1 t., b.l. 38), taigi, praėjus jau keturiems mėnesiams po įvykio. Tuo tarpu tiek kaltinamasis A. Š., tiek jo tėvai ikiteisminio tyrimo metu vienodai parodė, kad įvykio dieną E. Ž. buvo atvykęs pas juos. Duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas J. Š. parodė, kad tuo metu, kai buvo sumuštas P. V., pas juos namuose buvo E. Ž.. Jam yra žinoma, kad sumušant P. V., dalyvavo jo sūnus A. Š. ir E. Ž. (1 t., b. l. 34), o liudytoja M. Š. parodė, kad tiksliai datos negali pasakyti, bet atsimena, kad tuo metu, kai A. Š. su E. Ž. sužalojo P. V., E. Ž. pas juos namuose kurį laiką gyveno. Po šio įvykio dar pabuvo apie tris dienas ir po to išvyko (1 t., b. l. 35). Nei E. Ž. nenurodė, nei teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių A. Š. ir jo tėvai būtų galėję tyčia apkalbėti E. Ž.. Sprendžiant A. Š. suėmimo klausimą, šis taip pat parodė, kad nusikalto kartu su E. Ž., taigi, A. Š. parodymai dėl E. Ž. dalyvavimo nusikaltimuose viso bylos tyrimo metu buvo vienodi ir nuoseklūs. Taip pat vienodi ir nuoseklūs buvo paties nukentėjusiojo P. V. parodymai apie E. Ž. dalyvavimą jį sumušant ir apiplėšiant tiek pakelėje, tiek A. B. sodybos kieme, taip pat ir A. B. parodė, kad jam iš klinikų paskambinęs P. V. nurodė jį sumušus A. Š. ir E. Ž., atitinkamai liudytojai G. V. ir L. Ž. parodė jiems taip iš karto po įvykio aiškinus P. V.. Todėl teismas kaltinamojo E. Ž. motinos bei K. S. parodymus atmeta kaip nepatikimus, duotus siekiant padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jais nesiremia.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008, kasacinė nutartis Nr. 2K-159/2009). Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Kaltinamieji dienos metu viešoje vietoje – atvirame A. B. sodybos kieme tyčia, ignoruodami elementarias elgesio normas, atvirai demonstravo aiškų žmogaus bei visuomenės negerbimą, įžūliai prikibo prie tą dieną jų jau sumušto ant takelio gulinčio P. V., jo atžvilgiu be jokios priežasties tyčia vartojo fizinį smurtą – mušė rankomis ir kojomis. Nors kaltinamieji neigė P. V. mušę A. B. sodyboje, būtent nukentėjusiojo nurodytoje šios sodybos vietoje buvo rastos kraujo dėmės, o pats nukentėjusysis nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai aiškino apie šio nusikaltimo aplinkybes ir parodė matęs jį mušusius E. Ž. ir A. Š.. Tokius kaltinamųjų veiksmus galėjo stebėti tiek sodyboje gyvenantys asmenys, tiek bet kurie kiti pašaliniai asmenys, dėl kaltinamųjų elgesio neigiamas fizines ir moralines pasekmes patyrė pats nukentėjusysis. Šie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamieji tyčia smurtavo prieš kitą asmenį ir įžūliai elgėsi be jokios priežasties, šiuos veiksmus jie padarė viešoje vietoje – svetimos sodybos kieme, kur jų agresyvus elgesys galėjo būti matomas ir girdimas galinčių būti netoliese žmonių, taip demonstruodami visišką nepagarbą viešo bendrabūvio normoms, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji šiuo atveju padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 10-11) dėl 1740,86 litų turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose nuo 2013 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. balandžio 29 d. Už gydymą sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamieji neginčijo šio civilinio ieškinio. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamieji, tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarę žalą ieškovės turtui, privalo ją visiškai atlyginti (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamųjų A. Š. ir E. Ž. solidariai priteistina 1740,86 litų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis P. V. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 122,10 Lt turtinės žalos atlyginimo palaikė. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Kaltinamieji šio civilinio ieškinio dydžio neginčijo. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui P. V. iš kaltinamųjų E. Ž. ir A. Š. solidariai priteistina 122,10 Lt, nes ši žala buvo padaryta dėl jų bendrų nusikalstamų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę A. Š., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus ir vienas tyčinis apysunkis nusikaltimai, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę, žmogaus sveikatą ir viešąją tvarką, į tai, kad kaltinamasis nusikalto, būdamas jau teistas laisvės apribojimo bausme, kuri, A. Š. piktybiškai vengiant ją atlikti, buvo pakeista areštu. A. Š. buvo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuteistas už naują nusikalstamą smurtinę veiką. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis neįrašytas psichiatro-narkologo įskaitoje (1 t., b.l. 128), baustas administracine nuobauda už girto pasirodymą viešoje vietoje (1 t., b.l. 106-107), niekur nedirba (1 t., b.l. 104), darbo biržoje nesiregistruoja (1 t., b.l. 105), jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos seniūno pavaduotojos charakterizuojamas neigiamai, kaip niekur nedirbantis, darbo biržoje nesiregistruojantis, pragyvenantis iš atsitiktinių darbų, piktnaudžiaujantis alkoholiu, išgėręs būnantis nesukalbamas, agresyvus (1 t., b.l. 103). Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo jo antivisuomenines vidines nuostatas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nebuvo atviras ir nuoširdus teisme, atsisakė duoti parodymus. Darydamas nusikaltimus, A. Š. buvo neblaivus, ir girtumas turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui, be to, jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje, šios dvi aplinkybės sunkina jo atsakomybę. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, kaltinamajam skirtina atitinkamai BK 180 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyto dydžio vidurkį atitinkančios laisvės atėmimo bausmės (BK 56 straipsnis), kurios subendrintinos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytas taisykles, nes padarytos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sudėtį.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. Š. laikino sulaikymo nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2013 m. liepos 28 d. iki suėmimo nuo 2013 m. liepos 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. laikas.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeistina į suėmimą, nes kaltinamasis, kuris niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šalyje nesaistomas jokiais tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, vengdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo bausmės įvykdymo.

Skiriant bausmę E. Ž., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus ir vienas tyčinis apysunkis nusikaltimai, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę, žmogaus sveikatą ir viešąją tvarką, į tai, kad kaltinamasis nusikalto, būdamas jau du kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, duomenys apie jo teistumą patvirtina, kad jis, nors dar labai jauno amžiaus, tačiau linkęs nusikalsti – iš viso yra jau teistas 4 kartus, jam Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dėl piktybiško teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo buvo pakeista areštu. Jis neįrašytas psichiatro-narkologo įskaitoje (1 t., b.l. 128), du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b.l. 179-180), niekur nedirba (1 t., b.l. 177), darbo biržoje nesiregistruoja (1 t., b.l. 178), jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo jo antivisuomenines vidines nuostatas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, be to, veikdamas bendrininkų grupėje. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, kaltinamajam skirtina atitinkamai BK 180 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyto dydžio vidurkį atitinkančios laisvės atėmimo bausmės (BK 56 straipsnis), kurios subendrintinos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytas taisykles, nes padarytos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sudėtį.

Į bausmės laiką įskaitytinas E. Ž. laikino sulaikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. laikas.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeistinos į suėmimą, nes kaltinamasis, kuris niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šalyje nesaistomas jokiais tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, būdamas recidyvistas, vengdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo bausmės įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams,

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, A. Š. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. Š. laikino sulaikymo nuo 2013 m. liepos 26 d. ir suėmimo nuo 2013 m. liepos 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 26 d. laiką.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, E. Ž. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti E. Ž. laikino sulaikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. laiką.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą.

P. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš A. Š. ir E. Ž. solidariai 122,10 Lt (vieną šimtą dvidešimt du litus 10 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. Š. ir E. Ž. solidariai 1740,86 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt litų 86 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.