Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-597-544/ 2011

2011 m. rugpjūčio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys atsakovei A. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-377-736/2011.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2011-02-15 Kėdainių rajono apylinkės teisme priimtas ieškovo N. M. ieškinys atsakovei A. M., institucija, teikianti išvadą byloje – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (b. l. 1-2).

Atskirasis skundas tenkintinas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nutartis naikintina ir byla iš naujo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus išimtis, numatytas CPK XVI skyriaus pirmajame skirsnyje (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar byla teisminga Kėdainių rajono apylinkės teismui, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumą, taip pat nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino faktinius duomenis apie šalių nuolatinę gyvenamąją vietą, dėl ko nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Todėl klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 784 str., 785 str.).

Bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimas gali būti keliamas byloje, kuri priskiriama tiek byloms, kurios yra šeimos teisinių santykių bylos pagal CPK 784 str., tiek ir tėvų bei vaikų teisinių santykių byloms pagal CPK 785 str. Todėl sprendžiant išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos klausimą turi būti vadovaujamasi šiomis nuostatomis. CPK 784 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių Lietuvos Respublikos pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. CPK 785 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.

Teismas, priimdamas ieškinį, pareiškimą ar prašymą, esant reikalui – ir vėliau, privalo patikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 25-33 str., 782 str.), o prireikus turi pareikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus. Pirmosios instancijos teismas šią pareigą vykdė (b. l. 33), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje gauti faktiniai duomenys nebuvo įvertinti pagal CPK 185 str. reikalavimus, todėl teismo išvadų apie tai, kad abiejų vaiko tėvų, bylos šalių, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, dėl ko byla neteisminga Kėdainių rajono apylinkės teismui, nėra pagrindo pripažinti teisėta ir pagrįsta. Byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai. CK 2.12 str. nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jo teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kurią laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. Pažymėtina, kad tai, kur yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra fakto klausimas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas daugiausia dėmesio skyrė klausimui, kur yra atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta, tačiau nenustatinėjo faktinių ieškovo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vietos aplinkybių ir nepasisakė, kokią vietą laiko jo nuolatine gyvenamąja vieta. Iš gyventojų registro ir kitų bylos duomenų matyti, kad ieškovas Lietuvos Respublikoje nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tačiau procesiniuose dokumentuose pats deklaruoja, kad gyvena Ažytėnai, Krakių sen., Kėdainių rajonas (b. l. 1-2, 3, 8, 39, 44, CK 2.17 str. 1 d.). Byloje nėra jokių patikimų faktinių duomenų apie ieškovo gyvenimą ir darbą užsienyje, todėl neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada apie tai, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta ne Lietuvos Respublikoje. Pagal bylos duomenis, ieškovė 2006-07-24 savo gyvenamąją vietą deklaravo Liepų g. 15-7, Vilainių sen., Kėdainių rajone (b. l. 51). Atsakovė LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d., 10 str. 2 d. numatyta tvarka nėra deklaravusi išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo procesinius dokumentus ieškovė gavo, paskyrė byloje atstovą, pateikė atsiliepimą, neprieštaravo dėl bylos teismingumo (b. l. 12, 16-18). Ieškovė atsiliepime buvo nurodžiusi, kad pateiks įrodymus, jog ji ir sūnus gyvena, dirba, mokosi Airijoje, tačiau tokių įrodymų nepateikta (b. l. 16). Atsiliepime ieškovė pripažįsta, kad yra Lietuvos bankų ir sveikatos priežiūros įstaigų klientė ir pacientė (57). Pažymėjimas apie tai, kad D. M. lanko lituanistinę mokyklą yra neinformatyvus, nes nenurodyta nei išdavimo data, nei mokymosi laikas, nei kad tai yra nuolatinė valstybinė mokymosi įstaiga. Dėl paminėto, spręsdamas teismingumo klausimą teismas privalo išsiaiškinti kada, kokiu tikslu šalys ar šalis išvyko iš šalies ir ar tai yra išvykimas nuolat gyventi ir nuolatinai dirbti. Pažymėtina tai, jog asmens gyvenamoji vieta yra tik vienas iš veiksnių, padedančių nustatyti nuolatinę asmens gyvenamąją vietą, o asmens laikinas buvimas kitoje valstybėje savaime nereiškia, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeitė. Faktiniai duomenys apie šalių nuolatinę gyvenamąją vietą turi būti įvertinti iš naujo išsamiau ir visapusiškiau, esant reikalui, įrodymus išreikalaujant teismo iniciatyva, nes teismo vaidmuo šiose bylose yra aktyvus (CPK 376 str.) ir tik po to spręstina, ar byla gali būti neteisminga Lietuvos teismui.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.