- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1006-538/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- E. U., A. R., M. K.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, LR transporto priemonių draudikų biuro
Teisėjas E. Mickevičius Procesinio sprendimo kategorijos 92; 116; 116.4; 128.2; 121.18
(S)
SPRENDIMAS
2009 m. gruodžio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant atsakovui E. U., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. R., E. U., M. K. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovų solidariai priteisti 740,85 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procesntus metinių palūkanų nuo priteisto sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė,kad kad 2005-05-25 Klaipėdoje dėl A. R., vairavusio E. U. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta V. B. priklausanti transporto priemonė M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovų A. R. ir E. U. civilinė atsakomybė, vairuojant nurodytą transporto priemonę nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau-TPVCAPD), todėl UAB „If draudimas“ nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino atsakovų padarytą žalą, išmokėdama draudimo išmoką – 740,85 Lt. Tuo tarpu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, UAB „If draudimas“ kompensavo išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos CPK 6.280 str. 1 d. bei TPVCAPD įstatymo 22 str. 2 d. 1 p. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją. Ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padaryto kito asmens, pretenzijomis kreipėsi į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-04-21 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nurodė, kad atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė specialistų nustatyto žalos dydžio. Ieškovas siuntė atsakovams pretenzijas dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovai žalos nesumokėjo. Taip pat nurodė, kad pagal LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. už draudimo už draudimo sutarties sudarymą šio Įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. 3 dalis - asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo E. U. parodymais apie tai, kad dar iki eismo įvykio automobilį jis buvo pardavęs (ir perdavęs) M. K., o atsakovo A. R. net nepažįsta. M. K., būdamas automobilio savininku, neturėjo teisės leisto atsakovui A. R. naudotis automobiliu, nes jo draudimas pasibaigęs, o A. R. taip pat privalėjo domėtis automobilio draudimu ir jo nesant negalėjo eksploatuoti trasporto priemonės, todėl už žalą atsakingi M. K. - automobilio savininkas ir A. R. – žalą padaręs asmuo. M. K. atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš Įstatymo. Ieškinį atsakovo E. U. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas atmetė, nes eismo įvykio metu automobilį jis buvo pardavęs ir nebebuvo jo savininkas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu LR transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti 2009-04-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisti žalos atlyginimą iš bendraatsakovų A. R. ir E. U.. Nurodo, kad pirmoisos instancijos teismas savo iniciatyva į bylą bendraatsakoviu įtraukė M. K. ir E. U. pareikštą ieškinį atmetė. Nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad eismo įvykio metu automobilio savininkas buvo M. K.. Pagal Kelių transporto registravimo taisyklių 43.1 punktą, transporto priemonė turi būti išregistruojama jeigu ji parduodama, tačiau to atsakovas E. U. iki eismo įvykio neatliko, o neišregistruoto iš VĮ „Regitra“ automobilio parduoti ir teisiškai šiuo pagrindu perduoti naujam savininkui negalima.Taip pat nurodo, kad parduodant kitam asmeniui trasporto priemonę privalo būti sudaryta rašytinė, o ne žodinė pirkimo – pardavimo sutartis. Tokios sutarties taip pat E. U. su M. K. nesudarė. Todėl byloje esantys oficialaus registro duomenys bei kiti rašytiniai įrodymai paneigia E. U. žodinius paaiškinimus apie tariamą žodinę pirkimo – pardavimo sutatį, todėl negalima daryti prielaidos, kad eismo įvykio metu transporto priemonės savininkas buvo M. K..
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. U. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė įstatymus, tinkamai atsižvelgė į byloje pateikus įrodymus, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. O ieškovas nebuvo atvykęs į teismo posėdžius, todėl nežino visų byloje pateiktų įrodymų ir svarbių aplinkybių, todėl motyvai dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu yra interpretacinio pobūdžio.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl bendraatsakovo įtraukimo. CPK 43 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Šiuo atveju ieškovas nesutiko, kad į bylą atsakovu būtų ptraukas M. K. ir teismas jį įtraukė savo iniciatyva. Pagal dispozityvumo principą procese teismas neturi teisės savo iniciatyva įtraukti į procesą kitus bendraatsakovius. Teismas, nesutikus ieškovui dėl bendraatsakovio įtraukimo į bylos procesą, turėtų nagrinėti bylą iš emsės ir atmesti pareikštą ieškinį.
Dėl transporto priemonės savininko. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. U. ir M. K. sudarė žodinę transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, todėl eismo įvykio metu transporto priemonės savininkas buvo M. K.. Pagal LR CK 6.305 str. 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybėn perleidžiamą daiktą, o to tokio perleidimo pasekoje pasikeičia daikto savininkas. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2000-10-12 Nr. VIII-2043) 19 str. Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones. Šio norminio akto pagrindu LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 Įsakymu Nr.260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (toliau- taisyklių), galiojusių byloje minimo eismo įvykio metu, 43.1 p. nustato, kad parduodama transporto priemonė turi būti išregistruota, išregistruojant be kitų dokumentų, numatytų Taisyklių 44 p., pateikiamas transporto priemonės registravimo dokumentas (44.4 p.). Tuo atveju, kai transporto priemonę išregistruoja pirkėjas, jis VĮ „Regitra“ turi pateikti notaro patvirtintą transporto priemonės savininko išduotą įgaliojimą, suteikiantį teisę išregistruoti transporto priemonę. Pagal VĮ Regitra tvarkomo viešo registro duomenis automobilio BMW, valst. reg. Nr.(duomenys neskelbtini) savininku nurodomas atsakovas E. U. (b.l. 23, I tomas). Atsakovas minėto automobilio neišregistravo, rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties nepateikė, todėl pripažintina, kad jis neįrodė, jog automobilį pardavė atsakovui M. K.. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2005-05-25 įvykusio eismo įvykio metu automobilio BMW, valst. reg. Nr.(duomenys neskelbtini) savininku buvo atsakovas M. K.. Automobilio fizinis perdavimas kitam asmeniu neįrodo jo nuosavybės teisių perleidimo. Transporto priemonė laikytina viena iš didensio pavojaus šaltinių (CK 6.270 str. 1 d.), todėl savininkas privalo tinkamai įforminti didesnio pavojaus šaltinio perdavimo faktą.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį.
Priteisti solidariai iš A. R., a.k(duomenys neskelbtini) ir E. U. a.k. (duomenys neskelbtini) 740,85 Lt nuostolių atlyginimo ir 5% metinių palūkanų nuo šios sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008-07-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 147,38 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui LR transporto priemonių draudikų biurui, į.k.125709291 pirmosios instancijos teisme ir 66,00 Lt žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą.
Ieškinį atsakovo M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmesti.