Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

J. S. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI) 2010 m. spalio 15 d. nutarimu paskyrė 500 litų baudą už tai, jog jis, būdamas UAB „DAVI“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, pažeidė darbo įstatymų nustatytą ir Bendrovės darbuotojų darbo sutartyje aptartą darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką – neišmokėjo darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio: D. V. už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. liepos mėn., iš viso 33 309,06 litų, A. K. už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. liepos mėn., iš viso 5 039,12 litų, A. P. už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn., iš viso 6 893,20 litų ir J. S. už laikotarpį nuo 2010 m. liepos mėn. iki rugpjūčio mėn., iš viso 3 957,79 litų. Nutarime nurodyta, jog tokiais veiksmais J. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 201 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 1 dalyje.

J. S. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2010 m. spalio 15 d. VDI nutarimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad J. S. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį laikytinas pagrįstu, kadangi teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog darbo užmokesčio mokėjimo tvarka buvo pažeista dėl pačių darbuotojų kaltės. Teismas nustatė, jog nuobauda J. S. paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi nustatytos nuobaudos skyrimo tvarkos.

Apeliaciniu skundu J. S. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2010 m. spalio 15 d. nutarimą. Apeliantas nurodo, kad Bendrovė turi apie 300 000 litų įsiskolinimų valstybei, o Bendrovės sąskaitos areštuotos. Apeliantas pažymi, kad jokios asmeninės apelianto kaltės nėra, kurį laiką nėra galimybės sumokėti atlyginimų darbuotojams. Apeliantas mano, kad nepadarė jokio kalto veiksmo ar neveikimo, negali būti atsakingas už objektyvias ekonominio sunkmečio aplinkybes, neleidžiančias apeliantui, kaip Bendrovės direktoriui, vykdyti jam Lietuvos Respublikos įstatymų numatytų pareigų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5 000 litų. Minėta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas kaltinamas tuo, kad pažeidė DK 201 straipsnio 1 dalį. DK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – kartą per mėnesį.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes bei netinkamai vertino byloje pateiktus argumentus.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog apeliantas yra kaltinamas tuo, kad jis, būdamas Bendrovės direktoriumi ir įsipareigojęs su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse išmokėti jiems darbo užmokestį, pažeidė DK 201 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią darbdavį darbo užmokestį mokėti kas mėnesį. Apeliantas neišmokėjo darbo užmokesčio darbuotojams D. V. ir A. K. už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. liepos mėn., A. P. už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. ir J. S. už laikotarpį nuo 2010 m. liepos mėn. iki rugpjūčio mėn. (b. l. 18-19). Iš byloje esančio apelianto paaiškinimo bei skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento teigė, kad Bendrovės darbuotojams atlyginimo nesumoka todėl, kad Bendrovės veikla yra nuostolinga dėl ekonominės krizės sumažėjus kainoms nekilnojamojo turto rinkoje (b. l. 15, 4-5). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nepagrįstai neišsiaiškino, ar apeliantas savo veiksmais pažeidė DK 201 straipsnio 1 dalį ir nesumokėjo darbo užmokesčio D. V., A. K., A. P. bei sau todėl, kad objektyviai neturėjo galimybės sumokėti atlyginimų, nes Bendrovės balansas buvo neigiamas, t. y. neišsiaiškino, ar jis inkriminuotą pažeidimą įvykdė ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Neišsiaiškinus šių aplinkybių, byloje negalima spręsti, ar apelianto padarytoje veikoje yra vienas iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės struktūrinių elementų – kaltė.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Bendrovė neturi galimybių gauti pajamų iš nekilnojamojo turto pardavimo ar nuomos administravimo, Bendrovė turi 300 000 litų įsiskolinimų valstybei, Bendrovės sąskaitos yra areštuotos, todėl ne dėl nuo apelianto priklausančių aplinkybių jis neturėjo realios galimybės mokėti darbuotojams atlyginimus, t. y. jo veikoje nėra kaltės (b. l. 45-46). Apeliantas taip pat nurodo, šiuo metu vyksta derybos dėl dalies pastatytų biurų centro patalpų nupirkimo, kurioms pasibaigus sėkmingai, atsirastų galimybė atsiskaityti su darbuotojais. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog darbo užmokesčio mokėjimo tvarka Bendrovės darbuotojams buvo pažeista dėl Bendrovės patiriamų finansinių sunkumų. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog sudėtinga ekonominė situacija neleidžia atsiskaityti su darbuotojais pati savaime nepatvirtina, kad Bendrovės finansinė padėtis inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo sunki ir kad apeliantas DK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką pažeidė būtent dėl apelianto nurodomos sunkios finansinės būklės. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo ir tvirtindamas, kad darbo užmokesčio mokėjimo tvarka pažeista dėl sunkios įmonės finansinės padėties, turėjo pateikti tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes. Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų reikiamų, pažeidėjo kaltę galinčių patvirtinti ar paneigti, įrodymų. Šioms aplinkybėms išaiškinti būtina atlikti papildomą tyrimą, t. y. surinkti įrodymus apie įmonės faktinę finansinę padėtį pažeidimo padarymui aktualiu laikotarpiu: išsireikalauti Bendrovės balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, Bendrovės kasos knygas bei informaciją apie atliktas kasos operacijas, banko pateiktus visų Bendrovės turimų sąskaitų išrašus, kurie atspindėtų turėtas lėšas, piniginių srautų judėjimą pažeidimo padarymo metu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nesurinko, neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl skundžiama nutartis naikintina kaip nepagrįsta, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.