Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-19 · Administracinė byla Nr. I3-4471-821/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
I3-4471-821/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02519-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Iveta Pelienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
G. V.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-4471-821/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02519-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171110-00105 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2022 m. vasario 1 d., t. y. 18 mėnesių.

Nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius. Minėtame bute 2011 m. vasario 16 d. kilo gaisras, kurio metu išdegė patalpos, dalis perdengimo, sudegė stogas ir butas tapo visiškai nebetinkamu gyventi, todėl pareiškėjas nusprendė atlikti statybos darbus. Pažymi, kad gavo kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“, kuriai yra įkeistas minėtas butas, sutikimą atlikti renovacijos darbus. Statybų metu buvo nugriauti du priestatai, pakeista stogo konstrukcija, įrengtos patalpos palėpėje. Kadangi daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo suformuotas žemės sklypas, todėl pareiškėjas inicijavo jo formavimą ir dėl to kreipėsi į atitinkamas institucijas.

Inspekcijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko statybos darbų patikrinimą ir 2017 m. lapkričio 8 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-171108-00101 užfiksavo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstruojamas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija 2017 m. lapkričio 9 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-171109-00077, kuriuo nurodyta nevykdyti jokių daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugant statybvietę ir aplinką. Inspekcija 2017 m. lapkričio 10 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė iki 2018 m. gegužės 9 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Taip pat nurodė nugriauti naujai pastatytą priestatą prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atstatyti stogo konstrukciją bei laikančias pastato konstrukcijas – sienas, perdangas pagal buvusią situaciją.

Nurodo, kad suremontuotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra vienintelis pareiškėjo gyvenamasis būstas, į kurio statybos darbus yra investavęs nemažai lėšų, darbo, todėl mano, kad turi teisę įteisinti savavališkai atiktus statybos darbus.

Pažymi, kad dėl užsitęsusių žemės sklypo formavimo procedūrų nebuvo galimybių parengti rekonstrukcijos techninio projekto ir gauti statybos leidimo. Kadangi nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius ėjo į pabaigą, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl termino pratęsimo ir šis buvo pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. Per šį laikotarpį buvo registruotas valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, taip pat buvo nurodyta taisyti minėtą projektą. Nurodo, kad 2018 m. liepos 6 d. su mažąja bendrija (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ sudarė projektavimo paslaugų sutartį dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninio projekto parengimo ir statybos leidimo gavimo. Tačiau per pratęstą 3 mėnesių terminą neturėjo galimybių įteisinti savavališkų statybų.

Nurodo, kad 2018 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Inspekcijos surašyto Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kurį teismas nusprendė pratęsti iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. Per minėtą laikotarpį toliau buvo vykdomos būtinos žemės sklypo formavimo procedūros, tačiau dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių nebuvo baigtos. Pažymi, kad 2019 m. liepos 30 d. vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą ir teismas nusprendė pratęstį jį iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Šiuo laikotarpiu buvo tęsiami žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje formavimo darbai, įskaitant žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, žemės sklypo suformavimą, jo dalies pirkimą ir pan.

Nurodo, kad sklypo formavimo procesas baigtas tik 2020 m. birželio 4 d., tačiau atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. birželio 4 d. nebuvo atlikti jokie veiksmai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taip pat nurodo, kad žemės sklypo formavimo procesas užtruko beveik ketverius metus, tačiau veiksmų atlikimo terminai nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Pažymi, kad jis ėmėsi visų būtinų nuo jo priklausančių aktyvių veiksmų, kad šis procesas vyktų kuo sklandžiau ir greičiau. Tik 2020 m. birželio 4 d. įsigijus asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo dalį yra galimybė parengti sklypo vidinio naudojimosi tvarkos planą, dėl kurio parengimo jau yra pasirašęs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ bei sumokėjęs avansą. Mano, kad planas turėtų būti parengtas iki 2020 m. liepos 31 d., tuomet būtų galima rengti pareiškėjui priklausančio buto rekonstrukcijos projektą, dėl kurio dar 2018 m. liepos 6 d. sudarė projektavimo paslaugų sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“.

Paaiškina, kad savavališkos statybos darbų įteisinimui teismo anksčiau nustatyto termino nepakako, kadangi būtina parengti žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos planą, suderinti jį su bendrasavininkais, įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“, parengti statybos darbų techninį projektą, suderinti su įvairių institucijų atsakingais asmenimis bei gauti statybos leidimą. Taip pat mano, kad Lietuvoje vėl gali būti įvestas karantino režimas dėl COVID-19 pandemijos, kas vėl apsunkintų pareiškėjo galimybes atlikti minėtas procedūras.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad, nors teisės aktai nenumato, kiek kartų asmuo gali kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir kokiam laikotarpiui teismas gali pratęsti minėtą terminą, tačiau tam, kad šis terminas būtų pratęstas, turi būti nustatytos svarbios priežastys, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Iš pareiškėjo prašymo ir priedų aišku, kad pareiškėjas dėsningai atlieka veiksmus, siekdamas pašalinti savališkos statybos padarinius, tačiau mano, kad jo prašomo termino pratęsimo trukmė, t. y. ilgiau nei 1 metams, yra per ilga. Be to, šio termino pratęsimo būtinybė nėra pagrįsta net ir dėl ateityje galimai įvesto karantino režimo, o ir negalima daryti išvados, jog pareiškėjas savavališkos statybos padarinius tikrai pašalins iki 2022 m. vasario 1 d.

Pažymi, kad privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas šiuo atveju negali pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo į teismą kreipiasi nebe pirmą kartą ir savavališkos statybos padariniai šalinami jau nuo 2017 metų.

Atsižvelgdama į tai, kad Inspekcija jau buvo suteikusi pareiškėjui bendrai 9 mėnesių laikotarpį, taip pat į tai, jog teismas papildomai suteikė pareiškėjui dar 2 metų terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, mano, kad pareiškėjo prašomas terminas turėtų būti nustatomas, įvertinus teisės aktų reikalavimus ir jo nurodytas aplinkybes, užtikrinant protingą, pagrįstą ir operatyvų terminą darbams atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Privalomojo nurodymo pašalinti neteisėtos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Remiantis šioje byloje ir prie jos prijungtose administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjui G. V. nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Inspekcija, gavusi anoniminį pranešimą ir atlikusi patikrinimą minėtu adresu, 2017 m. lapkričio 2 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3048, kuriame nustatė, kad atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje prie daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatyti du priestatai, uždengtas naujas stogas, apšiltintos lauko sienos, įrengtos patalpos palėpėje; patikrinimo metu statybos darbai nevyko.

Inspekcija, remdamasi aukščiau minėtu aktu, 2017 m. lapkričio 8 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-171108-00101.

Taip pat Inspekcija 2017 m. lapkričio 10 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriame įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. gegužės 9 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti naujai pastatytą priestatą prie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atstatyti stogo konstrukciją bei laikančias pastato konstrukcijas – sienas, perdangas pagal buvusią situaciją.

Inspekcija 2018 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, kuriuo terminą pratęsė iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino pareiškėjo prašymus ir papildomai pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dar iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo pratęsti jam minėtą terminą iki 2022 m. vasario 1 d., t. y. dar 18 mėnesių, kadangi yra būtina parengti žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos planą, suderinti jį su bendrasavininkais, įregistruoti VĮ „Registrų centre“, parengti statybos darbų techninį projektą, suderinti su įvairių institucijų atsakingais asmenimis bei gauti statybos leidimą, o, be to, mano, kad Lietuvoje vėl gali būti įvestas karantino režimas dėl COVID-19 pandemijos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas), kurio 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).

Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Minėto įstatymo normoje pateiktas ir paaiškinimas, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

Svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų numatytų Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu. Apibendrinant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išskyrė bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-678/14; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius atlikdamas gyvenamojo namo rekonstrukciją pagal projektuotojo parengtą rekonstrukcijos (pašalinant savavališkos statybos padarinius) techninį projektą ir gaunant statybos leidimą, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka suformavus žemės sklypą, ant kurio stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis butas; taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi ir kokios priežastys jam sutrukdė įteisinti savavališkas statybas iki šiol.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. parengė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-1611-(14.49.109.) suformuoti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Matyti, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalies pardavimo, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 22 d raštu Nr. 49SFN-3449-(14.49.104) netenkino jo prašymo, kadangi žemės sklypas nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centre“. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą parduoti naudojamą / naują kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. 49SFN-11-(14.49.104) pateikė parengtą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projektą. Pareiškėjas 2020 m. sausio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui pateikė pasirašytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 49SFN-377-(14.49.21) informavo pareiškėją apie žemės sklypo dalies pirkimo kainą (660,42 Eur) bei mokėjimo tvarką. Pareiškėjas pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad 2020 m. vasario 19 d. atliko 660,42 Eur mokėjimą už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, o 2020 m. birželio 4 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi jis asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2,43 a. žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat į bylą pateikta 2020 m. liepos 13 d. pasirašyta sutartis Nr. G-20-76 tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinio naudojimosi tvarkos plano parengimo; 2020 m. birželio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas 100 Eur avansas.

Kaip nurodė pareiškėjas, tik 2020 m. birželio 4 d. įsigijęs asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo dalį jis turi galimybę parengti žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos planą, dėl kurio, kaip minėta, pasirašė sutartį su UAB „Krianta“, be to, dar būtina suderinti jį su bendrasavininkais, įregistruoti VĮ „Registrų centre“, parengti statybos darbų techninį projektą, suderinti su įvairių institucijų atsakingais asmenimis bei gauti statybos leidimą.

Pažymėtina, kad Inspekcija atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui minėtas terminas jau buvo pratęstas ne vieną kartą, t. y. tiek jos, tiek teismo, be to, nurodė, kad savavališkos statybos padariniai šalinami jau nuo 2017 metų, o pareiškėjo pateiktos priežastys, tokios kaip ateityje galimai įvestas karantino režimas, yra tik grįstos prielaidomis, tačiau ne realiais faktais. Be to, pareiškėjas prašo pratęsti terminą labai ilgam laikotarpiui, t. y. net 1,5 metų, tačiau ir tai nereiškia, kad pareiškėjas savavališkos statybos padarinius tikrai suspės pašalinti iki prašomo termino (2022 m. vasario 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo nurodytos priežastys laikytinos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, tačiau jis aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Pareiškėjo teismui nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas. Vis dėlto, sutiktina su Inspekcijos atsiliepime išreikšta pozicija, jog Privalomojo nurodymo pratęsimo terminas negali būti nepagrįstai ilgas, priešingu atveju statytojas nebus skatinamas kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinių. Be to, pareiškėjas nenurodo konkrečių terminų, reikalingų atlikti prašyme nurodytoms savavališkų statybų įteisinimo procedūroms, o tik nurodo, ką dar planuoja atlikti. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi procedūrų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, sudėtingumą ir galimą trukmę, mano, kad pareiškėjo prašomas nustatyti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo laikotarpis iki 2022 m. vasario 1 d. yra pernelyg ilgas, be to, jau ne vieną kartą pratęstas. Taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog terminas turi skatinti operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą ir jis negali būti tęsiamas neapibrėžtą laiką. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. vasario 1 d.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. prašymą tenkinti iš dalies.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 10 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-171110-00105 nustatytą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2021 m. vasario 1 d.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė