Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. Š. (P. Š.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. P. Š. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-107-511/2015 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus – dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. Š. paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. vasario 18 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A‑109-148/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendis pakeistas ir dalyje, susijusioje su P. Š.: P. Š., nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktus, paskirta bausmė padidinta iki trylikos metų laisvės atėmimo. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir bausmės subendrintos iš naujo: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. Š. paskirta galutinė subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo P. Š. apeliacinis skundas atmestas. Kita nuosprendžio dalis, susijusi su P. Š., palikta nepakeista.

1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-222/2017 nuteistojo P. Š. kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio atmestas.

2. Nuteistajam P. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugsėjo 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugsėjo 12 d., 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2022 m. gegužės 12 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 14 d. – 2 metai 3 mėnesiai 29 dienos.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo P. Š. skundas atmestinas.

8. Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK normos suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis P. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas neturi pagrindo. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad žemesnysis teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nevisiškai įsigilino į jo situaciją. Skunde P. Š. nenurodė jokių teiginių, kurie sudarytų pagrindą naikinti, jo manymu, neteisingą apylinkės teismo nutartį. Vien tik tai, kad teismas medžiagą, apibūdinančią nuteistąjį, įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti pagrindas konstatuoti, jog žemesnysis teismas nevisapusiškai įvertino P. Š. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.

10. Kaip matyti iš apygardos teismui pateiktų duomenų, nuteistasis P. Š. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nagrinėjamu atveju P. Š. ne tik nustatyta vidutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, taip pat nenustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarties motyvais dėl nepakankamos nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teigiama, kad teismas vertino tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei padaryto nusikaltimo sunkumą ir nevertino nuteistajam palankių aplinkybių. Tačiau šie skundo argumentai nėra pagrįsti.

11. Įvertinus P. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie itin akcentuojami ir nuteistojo skunde, teismui nekyla. Tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad nuteistasis P. Š. laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam nuo 2022 m. gruodžio 30 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų (tokia teisė prieš tai buvo atimta už pažeidimo padarymą), visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu P. Š. pasižymi teigiamomis nuostatomis darbinės veiklos atžvilgiu, iš esmės visą laikotarpį dirbo, bausmės atlikimo metu ne kartą skatintas už stropų, sąžiningą darbą, yra stebima aukšta nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje, nors iki bausmės atlikimo pradžios nedirbo (veikos padarymo metu buvo labai jauno amžiaus), tačiau darbinę patirtį sukaupė dirbdamas įvairius darbus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei turėtų galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Be to, nuteistasis apibūdinamas kaip mandagus, vengiantis konfliktinių situacijų, skatintas 10 kartų ir 2 kartus nubaustas už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko stiprius ir motyvuojančius ryšius su teta, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, minimaliai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Apygardos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo P. Š. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų (pvz., teisės išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų) ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų P. Š. asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, apylinkės teismo vertinimu, P. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

12. Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo instituto taikymui vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs nuteistojo skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2017 m. liepos 5 d. atlikus pirminį P. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tokia pati rizika nustatyta ir 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. gegužės 10 d., 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. spalio 19 d. vertinimų metu, todėl spręsti, kad šis pokytis tvarus, aukštesnysis teismas šiuo metu dar neturi pagrindo. Paskutiniojo pakartotinio nusikalstamo elgesio metu buvo stebėti pozityvūs pokyčiai lėšų tvarkymo ir pajamų srityje, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu užsitikrina asmeninė finansinę gerovę, savo santaupomis ir padedamas tetos, padengė turėtus finansinius įsipareigojimus, tačiau atlikus pakartotinį rizikos įvertinimą 2024 m. balandžio 25 d. nustatyta išlikusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad šiuo metu vis dar išlieka nemaža dalis statinių kriminogeninių veiksnių (ankstesnis teistumas už įsibrovimą, nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika, itin sunkaus smurtinio nusikaltimo įvykdymas, būdingas turtinių nusikaltimų elgesio modelis) bei dinaminių veiksnių (oficialios darbinės patirties stygius, tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, impulsyvumas, nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, savo nusikalstamo elgesio paviršutiniška analizė), kurių nuteistasis iki šiol nesumažino. Nuteistasis, toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Todėl skunde nurodytas nuteistojo argumentas, jog apylinkės teismas nenurodė konkrečių būdų kaip jam (nuteistajam) sumažinti šią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, laikytinas visiškai nepagrįstu, kadangi kaip nurodyta, šią riziką gali mažinti toliau sėkmingai vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Skunde nurodyti argumentai nepatvirtina to fakto, kad P. Š. jau pasiruošęs lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir padarė du pažeidimus (nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei turėjo draudžiamų daiktų (mobilio ryšio telefoną su SIM kortele)), už ką du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors paskirtos nuobaudos nebegaliojančios, tačiau vis vien atskleidžia nuteistojo dviprasmišką požiūrį į jo atžvilgiu taikomus ribojimus ir dar neleidžia spręsti, jog esminiai bausmės tikslai, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, jau yra pasiekti, todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas P. Š. atžvilgiu jau būtų pagrįstas ir efektyvus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad paskutinė nuobauda skirta 2020 m. liepos 29 d., t. y. jau po ilgo laiko, kuomet nuteistasis pradėjo atlikinėti bausmę, jam buvo puikiai žinomos ir suprantamos pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, tačiau jis vis tiek padarė pažeidimą.

13. Sutiktina, kad nagrinėjant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo išsprendimui reikšmingiausios aplinkybės nėra susijusios su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu. Kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Pažymėtina, kad šiuo metu P. Š. paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), anksčiau yra teistas vieną kartą, matyti, kad jam yra būdingi nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nustatytas nusikaltimų sunkėjimas. Nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Argumentai, kad žemesnysis teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistojo ankščiau padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui bei ankščiau buvusiems drausmės pažeidimams, laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, duomenys apie tai už kokio pobūdžio nusikaltimą P. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę buvo įvertinti kartu su duomenimis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, nuteistojo dedamas pastangas juos valdyti. Įvertinus šių duomenų visumą padaryta pagrįsta išvada, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti P. Š. taikyti lygtinį paleidimą.

14. Abejoti nuteistojo tinkamumu būti paleistam lygtinai nagrinėjamo skundo momentu sudaro pagrindą ir 2024 m. balandžio 26 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nuteistasis P. Š. kaltę dėl paskutinių nusikaltimų pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo, tačiau neturėjo motyvų bei tikslo nukentėjusįjį nužudyti. Nusikalstamo elgesio motyvacija gali būti siejama su turtinės naudos siekimu, kadangi kaip nurodyta aukščiau, nusikaltimų dinamika sunkėjanti bei ankstesnis teistumas už nusikalstamas veikas įsibraunant. Ir nors nuteistojo asmens byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas apie galimybę lygtinio paleidimo atveju įdarbinti nuteistąjį sandėlio darbuotojo pareigose, tačiau minėtas raštas pateiktas 2021 m. kovo 6 d., o iki šiol atnaujintas nebuvo, todėl yra pagrįstas pagrindas abejoti dėl galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam P. Š. trūksta savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių, sunkiai geba save apibūdinti kaip asmenybę. Taip pat stebima, kad P. Š. interviu metu bendraudamas su Socialinio tyrimo išvados rengėju buvo uždaras, vengė emociškai atsiskleisti, nuteistojo destruktyvūs veiksmai pasireiškė impulsyviai, spontaniškai, pasiduodant destabiliduojančios aplinkos įtakai, todėl manytina, kad esant frustruojančių bei liečiančių nuteistojo poreikius bei asmeninius interesus situacijų metu, esant negatyviam supančios aplinkos pastiprinimui bei įtakai, jo reakcijos gali būti spontaniškos. Ankstesnis teistumas rodo tai, kad nuteistasis P. Š. nepasimokė, nors ir buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai teigiamos įtakos jam nepadarė. Daugumą situacijų yra linkęs interpretuoti subjektyviai, labiau atsižvelgdamas į savo asmeninius poreikius. P. Š. ne visuomet geba objektyviai prognozuoti savo elgesio tolesnes perspektyvas. Nuteistasis kai kurių savo kriminalinės praeities veiksmų paaiškinti negali (nenori), nusikalstamą elgesį analizuoja paviršutiniškai, iš subjektyvių pozicijų. Nors įvykdytus nusikaltimus vertina neigiamai, tačiau juos linkęs pateisinti, atsakomybę perkeldamas kitiems asmenims bei susiklosčiusioms aplinkybėms. Pažymėtina ir tai, kad išvada dėl lygtinio paleidimo (ne) taikymo gali būti laikoma pagrįsta tik tada, kai yra padaryta įvertinus su nuteistojo resocializacijos procesu susijusių, tiek nuteistajam palankių, tiek jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Apygardos teismas neturi pagrindo paneigti skunde akcentuojamas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Pažymėta, jog nuteistasis nors ir nepasižymi negatyviomis nuostatomis, tačiau P. Š. stokoja motyvacijos pilna apimtimi įsitraukti į resocializacijos procesą, yra susikoncentravęs ties darbine veikla įkalinimo įstaigoje.

15. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, negali ir atkreipia dėmesį į tai, kad P. Š. skunde akcentuoja tik lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias bei tik jį patį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas Komisijos nutarimo (ne)priėmimo klausimą, skundžiamoje nutartyje išdėstė ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, likusią bausmės dalį bei visų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos P. Š. nagrinėjamu momentu negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir apygardos teismas. Be to, teismas vertina ir tą aplinkybę, kad P. Š. neatliktos bausmės dalis 2 metai 3 mėnesiai 29 dienos iš paskirtosios 13 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, kaip tai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį P. Š. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

16. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią P. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra priskiriama žemai bei nėra nustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Skunde P. Š. nenurodė jokių teiginių, kurių pagrindu būtų galimybė naikinti, jo manymu, neteisingą apylinkės teismo nutartį. Vien tik tai, kad teismas medžiagą apibūdinančią nuteistąjį įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo.

17. Skundo argumentai susiję su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, išvados dėl galimybės jau šiuo metu taikyti lyginį paleidimą nebuvimo nepaneigia. Visų pirma pažymėtina, kad priešingai nuteistojo manymui, šios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam P. Š. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant įstatymų nuostatų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus P. Š. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. Š. (P. Š.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.