Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2S-63-779/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2S-63-779/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03721-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
G. K., V. U., A. U., R. T., E. D.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-63-779/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03721-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ir atsakovo G. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams V. U., A. U., R. T., E. D., G. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. U., A. U., R. T., E. D., G. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašydama: 1) nustatyti žemės sklypo, projektinis Nr. 4055, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ribas pagal UAB „Geonika“ 2018 m. gruodžio mėnesį parengtą situacijos schemą, pagal kurią žemės sklypo plotas yra 0,50 ha; 2) panaikinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 22 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir UAB „Ekeris“ 2018 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo planą; 3) panaikinti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 14 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir UAB „Ernika“ 2011 m. kovo 14 d. parengtą žemės sklypo planą; 4) iš atsakovų priteisti ieškovės R. J. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus.

2. 2019 m. liepos 25 d. užbaigus mediacijos procesą ir šalims pasiekus bendrą susitarimą dėl žemės sklypų ribų patikslinimo, 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovė pateikė prašymą teismui, kuriuo atsisakė ieškinio bei patikslinto ieškinio materialinių reikalavimų ir prašė bylą dėl materialinių ieškinio reikalavimų nutraukti, išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės R. J. prašymą dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio atsisakymą; civilinę bylą Nr. e2-137-239/2019 nutraukti; priteisti iš ieškovės R. J. ir atsakovų A. U., R. T. ir G. K. po 16,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

4. Pasisakydamas dėl šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-P-173-12043 ieškovei R. J. buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gegužės 24 d. pažymos Nr. (2.16) NTP-7-6309 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ duomenimis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro: 212,56 Eur (158,30 Eur advokato užmokestis ir 54,26 Eur kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos).

5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1037-5354, V. U. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepateikė.

6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1038-5352 ir 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-4130-21328, E. D. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. 2019 m. rugpjūčio 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (2.16) NTP-7-4480 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, pagal kurią teisinės pagalbos išlaidos sudaro 208,00 Eur.

Atsiliepimas

7. Teismas nustatė, kad ruošiant atsiliepimą į ieškovės R. J. apeliacinį skundą atsakovai V. U., A. U., R. T. ir E. D. patyrė 400,00 Eur išlaidas (2017 m. lapkričio 23 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 915202), kurias prašo priteisti iš ieškovės R. J..

Žemesnės instancijos teismas

8. Atsakovas G. K. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 726,00 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir atsiliepimo į ieškinį parengimą (2017 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaita faktūra serija TAX Nr. 1012; 2017 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 461); 1 028,50 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (2017 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaita faktūra serija TAX Nr. 1062; 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymai Nr. 474, 493); 605,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą byloje (2018 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaita faktūra serija TAX Nr. 1585; 2018 m. lapkričio 8 d. kasos pajamų orderis serija KPO Nr. 52). Iš viso atsakovas G. K. šioje civilinėje byloje patyrė 2 359,50 Eur išlaidas.

9. Ieškovė R. J., kreipdamasi į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir siekdama, kad jai į formuojamą žemės sklypą patektų priklausantis šulinys ir pastatas, patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 800,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą (2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. sąskaitos už teisines paslaugas TP Nr. 17-12(1) ir Nr. 17-13(1), 2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. 936953 ir Nr. 936954), 137,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą (2018 m. lapkričio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas TP Nr. 17-83, 2018 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymas); 370,00 Eur už pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje (2019 m. sausio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas TP Nr. 17-101, 2019 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4), 120,00 Eur už dokumentų parengimą, atstovavimą, derybas su atsakovu G. K. (2019 m. vasario 15 d. sąskaita už teisines paslaugas TP Nr. 17-104(1), 2019 m. vasario 15 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 936987), 50,00 Eur už atstovavimą mediacijos posėdyje (2019 m. balandžio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas TP Nr. 17-117(1), 2019 m. balandžio 10 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 936991), 280,00 Eur už atstovavimą mediacijos posėdyje ir atsisakymo nuo ieškinio parengimą (2019 m. rugsėjo 6 d. sąskaita už teisines paslaugas TP Nr. 17-150, 2019 m. rugsėjo 6 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1058654), 75,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2017 m. lapkričio 7 d. mokėjimo kvitas Nr. 015234) ir 121,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2018 m. gruodžio 07 d. mokėjimo dokumentas Nr. 189734). Iš viso ieškovės prašomos priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 953,50 Eur.

Šalies argumentai

10. Teismas nustatė, kad ieškovė R. J. kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, siekdama, kad jai į formuojamą žemės sklypą patektų šulinys ir pastatas. Teigiama, kad išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, nes jų parodymais ir pateikta klaidinančia informacija, kad jų sklypuose nėra kitiems asmenims priklausančio šulinio ir kitų pastatų, buvo parengti žemės sklypų paženklinimo – parodymų aktai, atlikti atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai, kuriuos atlikus, ieškovei priklausantys statiniai pateko į atsakovų žemės sklypus. Taigi, atsakovų žemės sklypų kadastrinių matavimų pažeidimai sukėlė teisines pasekmes, dėl ko ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ieškovei laiku neatlikus teisinės registracijos veiksmų – neįregistravus parengto 2007 m. birželio 21 d. UAB „Geonika“ žemės sklypo plano, kuris visiškai atitiko ieškovės interesus ir kuris buvo pirminio ieškinio materialusis reikalavimas bei pagrindas. Tuo tarpu atsakovas G. K. nereiškė prieštaravimų dėl jo valdomame žemės sklype esančios viralinės atitekimo ieškovei, o žemės sklypo parodymų – patikrinimo akte nurodė klaidinančią informaciją, kad jo valdomame žemės sklype nėra kitiems asmenims priklausančių objektų dėl nežinojimo, nes buvo įsitikinęs, kad jo žemės sklype esantis beveik sugriuvęs statinys buvo statytas jo šeimos narių.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad byloje šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, jos sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, teisminės mediacijos būdu susitarė dėl ieškinio materialinių reikalavimų, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriuje pasirašė sutikimą dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų patikslinimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendė, kad kiekvienai šaliai paliekamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

12. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 67,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės R. J. ir atsakovų A. U., R. T., G. K. lygiomis dalimis priteisė po 16,96 Eur šių išlaidų.

II. Atskirojo skundo argumentai

13. Ieškovė R. J. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šį klausimą išspręsti iš naujo - iš atsakovų priteisti ieškovei R. J. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovų žemės sklypų kadastrinių matavimų pažeidimai sukėlė teisines pasekmes, nes ieškovei priklausantys statiniai pateko į atsakovų žemės sklypus. Būtent dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir patyrė bylinėjimosi bei kitas išlaidas. Šalims susitarus dėl žemės sklypų ribų patikslinimo taip, kad minėti R. J. statiniai patektų į jai formuotiną žemės sklypą, bet nesusitarus dėl bylinėjimosi išlaidų, teismui nustatyta pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovei priklausantys statiniai į atsakovų sklypus pateko dėl pačių atsakovų kaltės, kai jie žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose nurodė, kad jiems suformuotuose žemės sklypuose nėra kitiems asmenims priklausančio pastato ir šulinio. Atsakovai negalėjo nematyti, kad jiems formuojamuose ir ženklinamuose žemės sklypuose nėra šulinio ar pastato. Tai parodo, kad būtent dėl atsakovų kaltės (jų melagingų duomenų), atsakovų sklypuose pateko ieškovės šulinys ir pastatas, dėl ko ieškovė privalėjo kreiptis į teismą.

13.2. Teismas nepagrįstai laikė, kad G. K. dėl nežinojimo nurodė, kad jo sklype esantis ieškovei priklausantis statinys priklausė jo šeimos nariams. G. K. teismui, mediacijos metu kitiems asmenims akivaizdžiai melavo, sakydamas, kad būtent jis statė tą ieškovės pastatą – viralinę. G. K. žemės sklype patekęs statinys, kurį neva statė G. K., – viralinė, situacijos schemoje (yra byloje) pažymėtas Nr. 7l1/m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą (pridedamas), matyti, kad šio statinio statybos pabaigos metai yra (duomenys neskelbtini). G. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini), kas matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo. Todėl neaišku, kokiu būdu jis galėjo statyti šį pastatą (pažymėtas Nr. 7l1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaiga yra (duomenys neskelbtini). Tai parodo akivaizdžius neteisingus G. K. teiginius. Taigi, G. K. ir anksčiau, paženklinant jo sklypą, ir bylos nagrinėjimo metu neteisingai nurodė ir teigė, kad statinį jis statė bei, kad jo sklype nėra kitiems asmenims priklausančių statinių. Teismas šių aplinkybių nevertino.

13.3. Teismas neįvertino atsakovų nurodytų aplinkybių, kad neva ieškovė laiku neįregistravo parengto 2007 m. birželio 21 d. UAB „Geonika“ plano. Tas planas nebuvo pasirašytas ir suderintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus tuo metu atsakingų asmenų. Plane nėra jokio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo parašo, nors turėjo tą planą pasirašyti ir suderinti tuo metu veikusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų savivaldybės žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialistas ir vedėjas (paskui visos apskričių administracijų teisės ir pareigos perduotos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos). Be žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir specialisto suderinimo, ieškovė negalėjo to plano įregistruoti VĮ Registrų centras. Tai įrodo, kad dėl neįregistruoto plano nebuvo jokios ieškovės R. J. kaltės. Teismas šios aplinkybės nevertino.

Atsiliepimas

14. Atsakovas G. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Nors ieškovės atstovė skunde nurodė, kad G. K., būdamas nesąžiningas, žemės sklypo parodymų-patikrinimo akte nurodė melagingą informaciją, kad jo valdomame sklype nėra kitiems asmenims priklausančių objektų, šis teiginys negali būti laikomas teisingu, o G. K. - nesąžiningu, nes G. K. atliekamų žemės sklypo matavimų metu buvo įsitikinęs kad jo žemės sklype esantis beveik sugriuvęs statinys (pavadintas viraline) buvo statytas jo/jo šeimos narių, o ieškovė ar kiti asmenys niekada pretenzijų dėl šio statinio nei jam, nei jo šeimai nereiškė. Net ir nustačius, kad minėtas statinys visada priklausė ieškovei/jos šeimai, ši aplinkybė nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, jo paaiškinimų melagingumo. Atsakovas galimai sąžiningai klydo dėl viralinės nuosavybės, atsižvelgiant į iš senų laikų susiklosčiusius valdymo santykius, kurių niekas neanalizavo iki ieškovei pradėjus žemės sklypo ribų nustatymo procesą.

14.2. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovų bylinėjimosi išlaidos byloje šalių buvo patirtos vien dėl ieškovės kaltės, jai savalaikiai neatlikus teisinės registracijos veiksmų - neįregistravus jai parengto 2007-06-21 UAB „Geonika“ žemės sklypo plano, kuris, anot ieškovės, visiškai atitiko jos interesus ir kuris buvo pirminio ieškinio materialusis reikalavimas bei pagrindas. Pagal minėto plano duomenis, atsakovo G. K. žemėje esanti viralinė pateko į ieškovės formuojamo žemės sklypo ribas, kas visiškai atitiko ieškovės interesus ir ji galėjo netrukdomai atlikti teisinės registracijos veiksmus, įteisindama tokias jai suformuoto žemės sklypo ribas. Ieškovei laiku atlikus teisinės registracijos veiksmus, nekiltų poreikio jai inicijuoti minėtos civilinės bylos. Tačiau ieškovė teisminio nagrinėjimo metu negalėjo pateikti racionalių paaiškinimų, dėl kokių priežasčių ji minėto plano taip ir neįregistravo viešajame registre, kas sudarė pagrindą minėtas žemės sklypo ribas nustatinėti teisminiu keliu, kas buvo pagrindinė bylinėjimosi išlaidų atsiradimo sąlyga. Nors žemės sklypas buvo parengtas 2007 metais, į teismą ieškovė kreipėsi tik 2016 metais. Darytina išvada, kad ieškovė pati turi prisiimti neigiamas savo neatsakingo elgesio pasekmes.

14.3. Nors buvo pasiektas susitarimas su G. K. dėl materialaus ginčo, jis galėjo būti pasiektas daug anksčiau - ne teisminio proceso metu, o tikslinant žemės sklypo ribas 2014 metais, nes žemės sklypo ribų derinimo procese (dokumentai pateikti į bylą), kuris vyko 2014 metais, atsakovas G. K. nereiškė jokių prieštaravimų dėl jo valdomame žemės sklype esančios viralinės atitekimo ieškovei, jis tik nesutiko, kad per jo žemės sklypą būtų projektuojamas kelias. Su tokiu G. K. pasiūlymu nesutiko ieškovė ir ginčo nepavyko išspręsti taikiai.

Atsiliepimas

15. Atsakovai V. U., A. U., R. T., E. D. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Atsakovams A. U., V. U., E. D., R. T. žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 2182-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3,5600 ha ploto, (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/4 žemės sklypo dalį. Nuosavybės teisę į šį sklypą atsakovai įgijo 2011-12-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (notarinio reg. Nr. JK- 3213). Sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre iki ieškovės pateikto 2013-01-07 prašymo suformuoti jai namų valdos žemės sklypą. Atsakovai žemės sklypą paveldėjo, nes jų motinai Z. U. 2009-02-21 Vilniaus apskrities viršinimo sprendimu Nr. 2.11-42-3934 ekvivalentine natūra vietoje turėtos 2,33 ha žemės (duomenys neskelbtini) buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,56 ha žemės (duomenys neskelbtini).

15.2. Nacionalinė žemės tarnyba ėmėsi pastangų administracine tvarka išspręsti ieškovės prašymą ir pretenzijas dėl jai formuojamo namų valdos žemės sklypo ploto ir konfigūracijos. Keletą kartų į vietą buvo kviečiama ieškovė ir atsakovai išspręsti ginčą, buvo atliekami patikrinimai. Žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius S. Z. ir Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius po keleto patikrinimų ir svarstymų kartu su ieškove ir atsakovais taikaus sprendimo nepriėmė, nes R. J. norėjo viso 0,90 ha ploto ir kiti variantai ieškovės netenkino.

Šalies argumentai

16. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį ir ieškovės R. J. atsakovo naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas t. y. 2 359,50 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Ieškovė savalaikiai neatliko teisinės registracijos veiksmų - neįregistravo 2007-06-21 UAB „Geonika“ jai parengto žemės sklypo plano, kuris, anot ieškovės, visiškai atitiko jos interesus ir kuris buvo pirminio ieškinio materialusis reikalavimas bei pagrindas. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu negalėjo pateikti racionalių paaiškinimų, dėl kokių priežasčių ji minėto plano taip ir neįregistravo viešajame registre, kas ir buvo pagrindinė bylinėjimosi išlaidų atsiradimo sąlyga. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė keitė bylos esmę - kelis kartus keitė reikalavimus pageidaujamo gauti žemės sklypo plotui neturėdama į jį jokių nuosavybės teisių tuo pačiu pademonstruodama savo nesąžiningumą

16.2. Žemės sklypo ribų derinimo procese (dokumentai pateikti į bylą), kuris vyko 2014 metais, atsakovas nereiškė jokių prieštaravimų dėl jo valdomame žemės sklype esančio pastato, pavadinto viraline, atitekimo ieškovei, o tik nesutiko, kad per jo žemės sklypą būtų projektuojamas kelias. Su tokiu atsakovo pasiūlymu nesutiko ieškovė ir ginčo nepavyko išspręsti taikiai. Dabar parengtas ir suderintas žemės sklypo ribų patikslinimo aktas atitinka tuometinę mano poziciją, t. y. per atsakovo žemės sklypą nėra projektuojamas kelias, o dėl viralinės priskyrimo ieškovei projektų derinimo procese atsakovas neprieštaravo.

Atsiliepimas

17. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad neva ieškovė laiku neįregistravo parengto 2007 m. birželio 21 d. UAB „Geonika“ plano. Šis planas nebuvo pasirašytas ir suderintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus tuo metu atsakingų asmenų. Plane nėra jokio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo parašo, nors turėjo tą planą pasirašyti ir suderinti tuo metu veikusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų savivaldybės žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialistas ir vedėjas (paskui visos apskričių administracijų teisės ir pareigos perduotos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos). Be žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir specialisto suderinimo, ieškovė negalėjo to plano įregistruoti VĮ Registrų centras. Tai įrodo, kad dėl neįregistruoto plano nebuvo jokios ieškovės kaltės. Tokie argumentai buvo pateikti ir posėdžių metu, ir teisminės mediacijos metu.

17.2. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad ieškovė turėjo galimybę pakeisti žemės sklypo planą ir „atgauti“ viralinę ne teisminiu būdu 2014 metais. Atsakovas pats nurodo, kad 2014 metais plano svarstymo metu jis (G. K.) nereiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovei priklausančio pastato viralinės, kad pastatas atitektų ieškovei, bet nesutiko, kad per jo žemės sklypą būtų projektuojamas kelias. Atsakovas ir neturėjo jokios teisės prieštarauti dėl pastato atitekimo ieškovei, nes tas pastatas buvo ir yra įregistruotas ieškovės vardu, ir jis yra ieškovės nuosavybė. Atsakovas neprieštaravo dėl pastato atitekimo ieškovei, bet jis nesutiko patikslinti žemės sklypo ribų, kad tas pastatas patektų į ieškovei formuojamą žemės sklypą. Pats atsakovas teigia, kad jis nesutiko, kad būtų projektuojamas kelias per jo sklypą. Taigi, tuo metu, ieškovė negalėjo sutikti su tokiomis sąlygomis, kad jos pastatas liktų atsakovo sklype, ir dar nebūtų privažiavimo į sklypą ir prie pastato. Būtent dėl to ieškovė ir nesutiko. Nesant taikaus sprendimo, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. G. K. ir kitiems atsakovams sutikus patikslinti jų žemės sklypų ribas ir plotus taip, kad ieškovės pastatai patektų į jai formuojamą sklypą, ieškovė sutiko su tokiu projektu. Šiuo metu kelias nėra projektuojamas per atsakovo G. K. sklypą, nes pasikeitė jo sklypo ribos (visi sutiko su sklypų ribų ir plotų pakeitimu, dėl ko buvo atsisakyta ieškinio materialinių reikalavimų). Tokių aplinkybių nebuvo 2014 metais, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą.

17.3. Atsakovas nurodo, kad jis neturėjo žinių, kam tas pastatas priklauso. Vadinasi, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad tas pastatas ne jo nuosavybė. Netgi jeigu ir nežinojo, kam jis teisiškai priklauso, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte privalėjo nurodyti, kad yra kitas, kitiems asmenims priklausantis statinys.

17.4. Atsakovų žemės sklypų kadastrinių matavimų pažeidimai sukėlė teisines pasekmes, nes ieškovei priklausantys statiniai pateko į atsakovų žemės sklypus. Būtent dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir patyrė bylinėjimosi bei kitas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas dėl bylos nagrinėjimo teisme patyrė 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 726,00 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1 028,50 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, 605,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą byloje. Ieškovė byloje patyrė 1 953,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 800,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 137,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą, 370,00 Eur už pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje, 120,00 Eur už dokumentų parengimą, atstovavimą, derybas su atsakovu G. K., 50,00 Eur už atstovavimą mediacijos posėdyje, 280,00 Eur už atstovavimą mediacijos posėdyje ir atsisakymo nuo ieškinio parengimą, 75,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 121,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

20. Nustatyta, kad byla baigta ieškovei atsisakius ieškinio po to, kai šalys mediacijos proceso metu pasiekė susitarimą, taigi, byla baigta teismui nepriėmus sprendimo, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės. Duomenų, kad šalys mediacijos procese sudarė susitarimą dėl tarpusavio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, byloje nėra (CPK 178 str.).

21. Bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimo tvarka, kai teismas byloje nepriima sprendimo, kuriuo byla išnagrinėja iš esmės, reglamentuota CPK 94 straipsnyje. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kokių priežasčių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, vertino aplinkybes, susijusias su tuo, kurios šalies veiksmai lėmė tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą, kokie šalių santykiai buvo iki kreipiantis į teismą, kokių priemonių šalys ėmėsi siekdamos išspręsti tarpusavio ginčą ne teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį vertintinos ne materialiosios, tačiau procesinės bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys, t. y. vertinama tai, kurios šalies procesinis elgesys bylos nagrinėjimo procese lėmė šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą, kadangi bylinėjimosi išlaidos patiriamos būtent dėl bylos nagrinėjimo teisme. Taigi, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp šalies procesinių veiksmų byloje ir patirtų bylinėjimosi išlaidų. Aiškinant CPK 94 straipsnio 1 dalį tokiu būdu, kad ją taikant turi būti vertinamos ne tik procesinės, tačiau ir materialiosios bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys, teismas iš esmės vertintų tai, ar ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį, ar atsakovas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų, kokios buvo faktinės bylos aplinkybės, taigi, tokia nutartimi nustatinėtų aplinkybes (kurios įgytų prejudicinių faktų galią) ir atliktų jų vertinimą, kuris atliekamas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Toks teisės normos turinio išplėtimas neatitiktų jos paskirties, procesinės teisės norma iš esmės atliktų funkciją, kurią atlieka materialioji teisės norma.

23. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių bylinėjimosi išlaidų tarpusavio atlyginimo klausimus, nepagrįstai vertino materialiąsias šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, dėl ko šie pirmosios instancijos teismo motyvai šalintini iš nutarties.

24. Nustatant šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymo procesines priežastis esminis kriterijus yra tai, kuri šalis inicijavo šalių ginčo nagrinėjimą teisme. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas pradėtas nagrinėti teisme dėl to, kad į teismą kreipėsi ieškovė. Būtent dėl šio procesinio veiksmo atsakovui atsirado procesinė pareiga teikti atsiliepimą į ieškinį, kurią atsakovas įvykdė šį procesinį dokumentą pateikdamas teismui.

25. Byla pasibaigė taip pat ieškovės iniciatyva, jai atsisakius atsakovui pareikšto ieškinio. Taigi, bylos nagrinėjimo procesas pradėtas bei baigtas ieškovės iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovė pradėjo bylos nagrinėjimo procesą teisme ir vėliau jo atsisakė, leidžia daryti išvadą, kad ji nusprendė, jog ieškinio nagrinėjimas teisme yra nereikalingas. Nustačius nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad šalių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme buvo ieškovės procesiniai veiksmai.

26. Duomenų, kad šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo procese buvo netinkamas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, dėl ko nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgiant į šalių elgesį proceso metu.

27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustačius, kad šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimi buvo ieškovės procesiniai veiksmai bylos nagrinėjimo procese, skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos byloje ieškovei neatlyginamos, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (2 359,50 Eur), kurios atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, priteistinos iš ieškovės (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovo atskirąjį skundą patenkinus visa apimtimi, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad iš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamos 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, o iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė